Seimas nepakluso Strasbūro teismui – nesuteikė Romuvai valstybės pripažinimo PAPILDYTA
Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/09/29/se... 2022-09-30 17:16:00, skaitė 617, komentavo 67
Rugsėjo 29 d. 19 val. 14 min. Seimas nepakluso Strasbūro teismui – ir nutarė nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo.
Dar 2021 gruodžio 7 d. pateikimo stadiją praėjusiam Seimo nutarimo projektui „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ XIVP-893(2) nebuvo pritarta.
Iš 72-iejų balsavime dalyvavusių Seimo narių projektui pritarė – 34 Seimo nariai, prieš balsavo – 19, susilaikė – 18, nebalsavo – 1.
Balsavo prieš ROMUVOS pripažinimą arba susilaikė:
Prieš ROMUVĄ:
Vilija Aleknaitė Abramikienė
Audronius Ažubalis
Juozas Baublys
Antanas Čepononis
Justas Džiugelis
Aistė Gedvilienė
Jonas Gudauskas
Laurynas Kasčiūnas
Antanas Matulas
Monika Navickienė
Česlav Olševski
Beata Pietkievič
Arvydas Pocius
Edmundas Pupinis
Valdas Rakutis
Paulius Saudargas
Algis Strelčiūnas
Rita Tamašunienė
Justinas Urbanavičius
Susilaikė ir nulėmė balsavimo baigtį:
Andrius Bagdonas
Rima Baškienė
Sergejus Jovaiša
Vytautas Kernagis
Asta Kubilienė
Andrius Kupčinskas
Mindaugas Lingė
Kęstutis Mažeika
Laima Mogenienė
Laima Nagienė
Andrius Palionis
Jonas Pinskus
Liuda Pociūnienė
Vilija Targamadzė
Tomas Tomilinas
Antanas Vinkus
Andrius Vyšniauskas
Emanuelis Zingeris
Už ROMUVOS pripažinimą:
Vytautas Bakas
Kristijonas Bartoševičius
Tomas Bičiūnas
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Evelina Dobrovolska
Aidas Gedvilas
Eugenijus Gentvilas
Ligita Girskienė
Jonas Jarutis
Eugenijus Jovaiša
Dainius Kepenis
Gintautas Kindurys
Deividas Labanavičius
Raimundas Lopata
Matas Maldeikis
Kęstutis Masiulis
Bronislovas Matelis
Marius Matijošaitis
Vytautas Mitalas
Monika Ošmianskienė
Ieva Pakarklytė
Audrius Petrošius
Jurgita Sejonienė
Mindaugas Skritulskas
Linas Slušnys
Zenonas Streikus
Robertas Šarknickas
Agnė Širinskienė
Romualdas Vaitkus
Arūnas Valinskas
Valdemaras Valkiūnas
Aurelijus Veryga
Kęstutis Vilkauskas
Artūras Žukauskas
Visi balsavimo duomenys ČIA.
Po to pagal Seimo statutą buvo balsuojama dėl šio nutarimo projekto tolesnio likimo. Balsų dauguma buvo nutarta gražinti projektą pagrindiniam (Žmogaus teisių ) komitetui „tobulinti“. Už tai balsavo 44 Seimo nariai. Kad nutarimo projektas iš viso būtų atmestas balsavo 24 Seimo nariai. 6 Seimo nariai pasisakė už tai, kad projektas būtų „gražintas tobulinti iniciatoriams“.
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Respublika.lt nuotr.
Po balsavimo Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Alkas.lt sakė, kad nors Seimo sprendimas vėl nepalankus Romuvai, tačiau, pasak jos, tai vis tik žingsnis į priekį.
„Galu gale pasiekėme, kad Seimas nevilkintų šio klausimo ir apsispręstų dar kartą. Dabar turime teisę ir pareigą vėl kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą,“ – sakė Romuvos vadovė Inija Trinkūnienė.
Alkas.lt primena, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.
Anot EŽTT, Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
„Romuvai“ nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.
„Romuva“ į Strasbūro teismą kreipėsi 2019 metais, kai Seimas atsisakė jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Religinė bendrija nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Tuomet prieš dvejus metus Seimas netenkino „Romuvos“ prašymo suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, nors Teisingumo ministerija buvo pateikusi teigiamą išvadą.