G. Nausėda. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti visiškai atkurtas

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/09/21/g-... 2022-09-21 14:40:00, skaitė 142, komentavo 8

G. Nausėda. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti visiškai atkurtas

Kalba JT Generalinės Asamblėjos 77-ojoje sesijoje, Niujorke, 2022 m. rugsėjo 20 d.

Pone Generalinės Asamblėjos Prezidente,
Gerbiamasis Generalini Sekretoriau,
Ekscelencijos,
Ponios ir ponai,
stovėdamas prieš šią garbingą pasaulio tautų asamblėją norėjau kalbėti apie taiką. Apie iššūkius, su kuriais šiandien susiduria pasaulis: pajamų nelygybę, pandemiją, klimato kaitą. Deja, šiandien turiu kalbėti apie karą. Apie karą Europoje. Karą, kuris tik gilina, o ne sprendžia visas kitas problemas.

Nuo pat Jungtinių Tautų įkūrimo jų pagrindinė idėja buvo suvienyti šalis ir užtikrinti jų taikų sambūvį. Po baisių Antrojo pasaulinio karo pasekmių svarbiausias rūpestis buvo spręsti pasaulines grėsmes tarptautinei taikai ir saugumui.

Esame labai daug skolingi praeities lyderiams, kurie dėjo visas pastangas ir iš didžiulės netvarkos atkūrė pasaulinę tvarką. Tamsiausia žmonijos istorijos valanda įkvėpė sukurti taisykles, kuriomis tebėra paremtas pasaulio tautų sambūvis.

Pirmą kartą mūsų istorijoje taika pagaliau tapo visuotine saugotina vertybe. Nepaisant įvairių aplinkybių, karinės agresijos ir užkariavimų kalba buvo pasmerkta!

Kalbėdami apie pasaulinius iššūkius dažnai kalbame apie žmogaus teises. Tačiau kaipgi šalių teisė būti suverenioms ir ginti savo teritorinį vientisumą?

Vasario 24 d. nuolatinė Saugumo Tarybos narė pradėjo nepateisinamą, neišprovokuotą ir neteisėtą karą prieš kaimyninę šalį. Šis šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas pakenkė pačiai Jungtinių Tautų idėjai.

Per pastaruosius septynis mėnesius Rusijos karas prieš Ukrainą skaudžiai palietė Ukrainos žmones. Tūkstančiai žmonių buvo nukankinti ir nužudyti, milijonai buvo priversti bėgti iš savo tėvynės.

Tačiau šis karas nepalaužė drąsių Ukrainos žmonių valios ginti savo šalį. Jis nesumenkino jų kovinės dvasios. Žudynės Bučoje ir Izyume nesugniuždė jų. Ir iš kartos į kartą perduodama įgimta meilė laisvei vis dar gyva. Nenugalėta. Nesugniuždyta.

Nepaisant visų iššūkių, ukrainiečiai pasirodė esą nepaprastai narsūs laisvės ir demokratinių vertybių gynėjai. Įkvėpta jų didvyriškos kovos, tarptautinė bendruomenė turėtų imtis dar aktyvesnio vaidmens stiprinant ukrainiečių atsparumą, kad jie galėtų atlaikyti šiuos sunkumus.

Iš kiekvienos JT narės tikimasi, kad ji laikysis tarptautinės santvarkos taisyklių, kurias kūrėme dešimtmečiais. Tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kas dar toleruotina, o kas ne. Kur yra raudonos linijos ir kur jos peržengiamos.

Kaip galime toleruoti tarptautinės bendruomenės narę, įsitraukusią į užkariavimo ir naikinimo karą? Šalį, kuri sąmoningai pažeidinėja taisyklėmis paremtą pasaulio tvarką. Šalį, kurios veiksmai trukdo mums visiems palaikyti taiką ir saugumą visame pasaulyje.

Šiandien kreipiuosi į jus visus. Pažvelkite į tai, kas vyksta Ukrainoje. Pažvelkite atidžiai. Kas yra agresorius, o kas – auka? Po „energetinės supervalstybės“ kauke slepiasi pavojinga imperialistinė valstybė, siekianti okupuoti ir aneksuoti savo kaimynes. Ieškanti priežasčių, pateisinančių tą aneksiją. Perrašinėjanti istoriją. Naudojanti ekonominį ir energetinį šantažą. Skleidžianti dezinformaciją ir propagandą.

Visi žinome, kad Rusija Jungtinių Tautų pamatinius principus pirmą kartą pažeidė ne prieš septynis mėnesius. Destruktyvūs veiksmai jau daugelį metų kelia grėsmę tarptautiniam saugumui. Ginklų kontrolės sutarčių laužymas. Uždrausto cheminio ginklo naudojimas savo šalyje ir už jos ribų. Nuolatinis ne tik Ukrainos, bet ir Sakartvelo bei Moldovos teritorinio vientisumo pažeidinėjimas. Kišimasis į kitų šalių rinkimus. Tai tik keletas pavyzdžių.

Visas dabartines Ukrainos žmonių kančias dar labiau sustiprino ir paklusnus įrankis Rusijos rankose – Baltarusijos režimas. Esminis faktas yra tas, kad jis sudarė sąlygas svetimai valstybei vykdyti karinius antpuolius iš savo teritorijos. Baltarusijos režimas toliau remia puolimą prieš Ukrainą. Deja, jis atidavė savo šalies suverenitetą didžiajai kaimynei.

Gerbiamieji,

pastarieji keli mėnesiai taip pat parodė, kad Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus. Rusijos karių ir ginkluotės dislokavimas Zaporožės atominėje elektrinėje kelia nerimą ir yra visiškai nepriimtinas. Tai neatitinka saugos ir saugumo principų, kurių įsipareigojo laikytis visos Tarptautinės atominės energijos agentūros narės. Atominė elektrinė niekada neturėtų būti naudojama kaip karinė bazė!

Be to, neatsakinga Rusijos retorika dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo tiesiogiai prieštarauja jos, kaip P5 grupės valstybės, vaidmeniui ir įsipareigojimui, kurį ji prisiėmė sausio mėnesį P5 grupės vadovų pareiškime dėl branduolinio karo prevencijos ir ginklavimosi varžybų išvengimo. Matome didžiulį atotrūkį tarp deklaracijų ir realių veiksmų, o tai mažina pasitikėjimą viena iš nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių.

Turime kolektyviai pasmerkti tokius veiksmus ir pareikalauti, kad būtų nedelsiant ir besąlygiškai išvesti visi kariai iš visos Ukrainos teritorijos. Taip pat turi būti nutraukta neatsakinga ir pavojinga branduolinė retorika bei elgesys. Turime reikalauti karinio ir kito personalo atitraukimo iš Zaporožės atominės elektrinės.

Todėl Lietuva sveikina aktyvų asmeninį JT Generalinio Sekretoriaus indėlį šioje srityje. Jo vizitai į Ukrainą rodo didžiulį atsidavimą Jungtinių Tautų idealams.

Lietuva taip pat pažymi, kad Generalinio Sekretoriaus ir Turkijos pastangos buvo itin svarbios pasiekiant susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto atnaujinimo. Taip pat teigiamai vertiname kitų dalyvių, pavyzdžiui, Afrikos Sąjungos lyderių, indėlį siekiant šio susitarimo.

Tai visos tarptautinės bendruomenės bendras pasiekimas. Tarptautinėmis pastangomis dar kartą pavyko išvengti pasaulinės katastrofos. Grūdų eksportas per Ukrainos uostus padės aprūpinti maistu milijonus žmonių.

Neturėkime abejonių – pasaulinio bado grėsmė kilo būtent dėl karo Ukrainoje. Negalime būti tikri, kad šis pavojus negrįš, kol Rusijos ginkluotosios pajėgos nebus išvestos iš visos Ukrainos teritorijos.

Gerbiamieji,

Žiaurūs nusikaltimai ir žiaurumai, įvykdyti per karą, neturi likti nenubausti. Teisingumo ir atskaitomybės užtikrinimas yra gyvybiškai svarbus Jungtinių Tautų ir tarptautinės bendruomenės patikimumo požiūriu.

Turėtume sutelkti ir paspartinti savo teisinius veiksmus. Privalome užtikrinti, kad visi atsakingi už šį precedento neturintį išpuolį prieš Ukrainos ir Europos taiką ir saugumą būtų patraukti atsakomybėn.

Lietuva toliau dalyvaus taikant atskaitomybės mechanizmus, kad būtų sprendžiamas Ukrainoje vykdomų masinių žvėriškų nusikaltimų klausimas. Raginu pasaulio bendruomenę įsteigti Specialųjį tribunolą karo nusikaltimams tirti. Taip pat itin svarbu užtikrinti veiksmingas žalos atlyginimo formas šių nusikaltimų aukoms.

Ir galiausiai,

turime atsižvelgti į tai, kad karas Ukrainoje yra platesnio konteksto dalis.

Rusijoje matome tolesnį pilietinių laisvių nykimą ir represijų brutalumo didėjimą. Žmogaus teisių padėtis blogėja. Nepriklausoma žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos yra tiesiog uždraustos.

Panašūs procesai vyksta ir Baltarusijoje. Sistemingi ir plataus masto išpuoliai nukreipiami prieš pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Politinių kalinių skaičius šioje šalyje perkopė tūkstantį du šimtus ir toliau auga. Tai išties kelia nerimą ir reikalauja didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio.

Lietuva suteikė prieglobstį Rusijos ir Baltarusijos piliečiams – nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovams, kurie buvo persekiojami savo šalyse.

Lietuvoje jau seniai praėjo metas, kai buvo laikomasi požiūrio, kad mus tenkina esama padėtis. Tai parodėme didindami energetinę nepriklausomybę ir sparčiau pereidami prie žaliosios ekonomikos. Kviečiu visas šalis nustoti finansuoti kruviną karą perkant agresoriaus energijos išteklius. Tai turėtų didelės įtakos jos galimybėms tęsti šį brutalų karą.

Gitanas Nausėda kalba 77-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje | lrp.lt nuotr.

Gitanas Nausėda kalba 77-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje | lrp.lt nuotr.

Gerbiamieji,

nuo pat pirmųjų šio baisaus karo dienų Lietuva palaikė Ukrainą. Mes netylėjome. Visais įmanomais būdais stengėmės padėti Ukrainai. Mūsų vyriausybė ir pilietinė visuomenė aktyviai teikė tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą. Priėmėme daugiau kaip šešiasdešimt tūkstančių pabėgėlių, daugiausia moterų ir vaikų. Norėdami padėti jiems palaikyti bendrystės jausmą, Vilniuje įsteigėme Ukrainos centrą – pirmąjį tokį centrą už Ukrainos ribų.

Šis karas turi baigtis. Bet ne taika bet kokia kaina. Ukrainos teritorinis vientisumas turi būti visiškai atkurtas. Bet kokia kita baigtis reikštų tolesnius žiaurumus ir ilgalaikį nesaugumą.

Nors agresorė jau pademonstravo savo siekį kelti pavojų pasaulio gyventojams, neturėtume leisti sau išsigąsti. Pavojus yra realus. Kaip rodo istorija, duoti atkirtį agresoriui yra vienintelė įmanoma išeitis!

Šiandien aš ir toliau tvirtai tikiu kolektyvinių veiksmų galia pakeisti situaciją, Veiksmų, pagrįstų demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principais. Kartu mes galime užtikrinti taiką ir saugumą pasaulyje. Kartu mes pasieksime pokyčių.

Galiu jus patikinti: Lietuva yra ir visada bus patikima partnerė kovoje už teisingą tikslą. Kovoje už ilgalaikę taiką.

Dėkoju!