ES nesusitvarko su nelegalia migracija net sunkiausios ekonominės krizės ir karo Ukrainoje akivaizdoje (apžvalga)

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2022-09-14 14:50:00, skaitė 174, komentavo 5

ES nesusitvarko su nelegalia migracija net sunkiausios ekonominės krizės ir karo Ukrainoje akivaizdoje (apžvalga)

Nors ES laukia sunki ekonomikos krizė, ji nesugeba apsaugoti savo sienų nuo nelegalios imigracijos, kuri šiais metais prilygsta 2015 metų migrantų invazijai.

Italija

Italijoje vyksta išlaipinimo bumas. Per mažiau nei parą padaugėjo daugiau nei tūkstančiu nelegalių imigrantų. Lampedūzos Cala Imbriacola karštajame taške apgyvendinta daugiau kaip 1100 migrantų, o nevyriausybinės organizacijos prašo suteikti saugų prieglobstį dar 750 žmonių: puolimas tęsiasi. Apie tai šiandien rašoma italų dienraštyje Il Giornale.

Manoma, kad pagerėjus orams, Italijoje vėl prasidės nelegalių imigrantų iškrovimai. Taip vyksta todėl, kad "migracijos politika nekontroliuojama, nes ji niekaip nevaldoma, išskyrus tuos atvejus, kai migrantai jau išsilaipina Italijos krantuose". Pažymima, kad "jau kelerius metus viena kitą keičiančios vyriausybės nesugebėjo įsikišti dėl atkaklaus kairiųjų obstrukcionizmo, dėl kurio nuo metų pradžios į mūsų šalį atvyko dešimtys tūkstančių nelegalių migrantų, o jų skaičius, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugo. Nuo metų pradžios jų iškrauta daugiau kaip 65 tūkst., palyginti su maždaug 41 tūkst., užfiksuotų prieš metus per tą patį laikotarpį. Išsilaipinimo atvejų pasitaiko ne tik Lampedūzoje, bet ir visoje pietinėje Sicilijos pakrantėje, įskaitant Pantelerijos salą, taip pat Kalabrijoje, Apulijoje ir Sardinijoje".

AVvXsEgnEBfBtowUHRQU0j0MYuXcv6M8fVojDaGotAgLmbsY91rlQWeOtLYmQS-7QtywOHYnKmnVWAEa9lB3VmHSrXlwUiMvrAws3tbjuxgNkkqi6QN1G-SxLKE10QV_Vm-eljeWGm-IBtwYFUSK15lTTCj2EOR3VJh1rfv-0DkKRFMVLE64b2bd5LyPhFjQ=w552-h597

Danija

Danija: Imigrantai iš musulmoniškų šalių - didelė našta valstybės iždui, rašoma portale report24.

Imigrantai iš kitų Vakarų šalių pagal įnašus į viešuosius finansus gali neatsilikti nuo danų, tačiau migrantų iš Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Turkijos ir Pakistano - daugiausia musulmoniškų šalių - padėtis yra kitokia: Danijos finansų ministerijos duomenimis, jie vidutiniškai visą gyvenimą lieka grynaisiais paramos gavėjais, taip apsunkindami gerovės valstybę.

Valdantieji politikai nuolat bando paversti Vokietiją ir Austriją "imigracijos šalimis". Kai politinė kairė ypač pabrėžia "humanitarinį aspektą", konservatoriai ir centristai savo imigracijos planus bando argumentuoti visų pirma ekonominiu veiksniu arba darbo rinka. Tačiau abi pusės turi vieną bendrą bruožą: joms labai mažai rūpi imigraciją formuoti taip, kad ji būtų naudinga ir priimančiajai visuomenei.

Kaip rodo Danijos finansų ministerijos 2018 m. surinkti duomenys, imigrantų grupių grynasis indėlis į viešuosius finansus (mokėjimai atėmus dotacijas) gana smarkiai skiriasi. Danijos iždas palygino autochtonus su trimis imigrantų grupėmis: "Kiti Vakarų imigrantai", "Kiti ne Vakarų imigrantai" ir "MENAPT imigrantai" (Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Pakistanas ir Turkija). Šie duomenys apima ir jų palikuonis.

Kaip aiškiai matyti iš tviteryje pateiktos diagramos (žiūr. aukščiau), kitų Vakarų imigrantų rodikliai yra panašūs į teigiamus kaip ir pačių danų, ir jie tampa grynaisiais gavėjais tik sulaukę pensinio amžiaus. Kiti ne Vakarų imigrantai (pvz., indai, kinai ar filipiniečiai) taip pat prisideda prie bendruomenės daugiau nei kainuoja, vidutiniškai apie 40 savo gyvenimo metų. Tačiau imigrantų iš musulmoniškų šalių padėtis atrodo niūri, nes ši gyventojų grupė per metus nesugeba sumokėti daugiau grynųjų mokesčių ir socialinių įmokų, nei gauna į valstybės biudžetą. Paprasčiau tariant, ši migrantų grupė (vidutiniškai) yra Danijos visuomenės kišenėje, o kitos imigrantų grupės kažkaip sugeba produktyviai prisidėti prie visuomenės gyvenimo. Šie duomenys laikomi svarbia priežastimi, dėl kurios Danija pakeitė migracijos politikos kursą, apribojo imigraciją ir organizavo nelegalų deportaciją.

AVvXsEiLSILzrJS-KeAIHGwYSQqSgWSgSzrQsOrKfrqcGxJRDRI1IDRts-d9MJKm3Sp6jkdhj2FfBasM0imO1QyEbpG7DHog6uDhfRGJjFH2mjLyyVZYAIqZvT8Xls1y1e1kpmzbS-cP4S5YPEZYnz1qDxNs4JcTQG158gI014bjCO3vgI10pn6T_NE-b4MI=w575-h302

Vokietija

Vokietija ragina surengti aukščiausiojo lygio susitikimą dėl pabėgėlių, nes nauja migrantų banga slegia jos žemes ir miestus. Apie tai šiandien rašoma portale Remix. Nutekinta ataskaita rodo, kad šiais metais nelegali migracija į Vokietiją išaugo 47 proc.

Po to, kai buvo panaikinti kelionių apribojimai dėl pandemijos, Vokietijoje vėl pastebimai didėja migracijos spaudimas, o kai kurie ekspertai prognozuoja, kad Vokietijai vėl gali tekti griebtis migrantų apgyvendinimo viešbučiuose ir sporto salėse, kaip buvo pastebėta per patį 2015-2016 m. migrantų krizės įkarštį. Dėl to, kad didžioji dauguma Vokietijos žemių blokuoja naujų pabėgėlių atvykimą, kai kurie Vokietijos politikai dabar ragina surengti "pabėgėlių aukščiausiojo lygio susitikimą", kuris padėtų koordinuoti veiksmus krizės metu, kol ji dar neperaugo į nekontroliuojamą.

Šiuo metu ypač nukentėjo Balkanų maršrutas - į Vokietiją atvyksta gerokai daugiau žmonių iš Sirijos ir Afganistano, t. y. dviejų grupių, kurios garsėja prastais integracijos rezultatais. Nutekintoje Vokietijos saugumo tarnybų ataskaitoje, su kuria susipažino dienraštis "Die Welt", nurodoma, kad šiais metais nelegali migracija į Vokietiją išaugo 47 proc. Tuo tarpu Austrijoje nelegalių migrantų skaičius jau prilygsta 2015 m. skaičiams.

Dėl smarkiai išaugusios migracijos Vokietijos miestai patiria didelę įtampą. 12 iš 16 Vokietijos žemių jau dabar blokuoja bet kokio didesnio migrantų ir pabėgėlių, taip pat ir iš Ukrainos, skaičiaus priėmimą. 

Sausio mėn. į Vokietiją nelegaliai atvyko 4 400 žmonių, o liepos mėn. šis skaičius nuolat augo ir liepos mėn. pasiekė 6 900 žmonių. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį jau nustatyta 36 100 neteisėtai atvykusių asmenų. Tai 47 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai sakė, kad dauguma nelegaliai į Vokietiją vykstančių asmenų atvyksta per Balkanų regioną. Dažniausiai tai Sirijos, Afganistano, Turkijos, Irako ir Tuniso piliečiai. "Didėjantį skaičių lemia ir tai, kad Europoje toliau švelninami su pandemija susiję kelionių apribojimai", - sakė Vidaus reikalų ministerija.

Užsieniečių skaičius taip pat didėja prie ES išorės sienų. Remiantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) vidaus analize, su kuria taip pat susipažino "Welt am Sonntag", liepos mėn. iš viso užfiksuota beveik 35 000 neteisėtų sienos kirtimų prie ES ir Šengeno išorės sienų.

Šiais metais taip pat padaugėjo prieglobsčio prašymų. ES prieglobsčio agentūros (EUAA) duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį ES šalyse, Norvegijoje ir Šveicarijoje ("ES+") gauta apie 406 000 prieglobsčio prašymų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tai yra 68 proc. daugiau.