Pribaltikos nacizmas, arba Obskurantizmo akademija

Autorius: Spartakas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-08-18 21:44:00, skaitė 633, komentavo 29

„Verkite, ydingieji, kentėkite…“

 

 

... „Trečiasis Reichas suteikė mums galimybę įgyti nepriklausomybę, garantavo ne tik suverenitetą, bet ir neatlygintiną apsaugą nuo galingiausios pasaulio valstybės tuo istoriniu laikotarpiu. Stalinas atėmė suverenitetą ir surengė masines represijas, kurias lydėjo priverstinė Estijos rusifikacija ir draudimas kalbėti estiškai. Todėl gegužės 9-oji Estijai yra gedulo diena“, – sakė Estijos parlamento narys Raivo Kassas.

 

„Lietuviams nereikia švęsti Rusijos pergalės“, – antrina Lietuvos politologas Alvydas Medalinskas.

 

„Gėda visiems, kurie verkšlena virtuvėse. Gegužės 9 d. spjaudosi mums į veidus, o mes apsimetame, kad lyja“, – piktinasi Rygos publicistė Rita Našeniece.

 

Aistros, kurias kelia pasaulinės istorinės Tarybinių žmonių ir antihitlerinės koalicijos šalių tautų pergalės kare prieš vokiškąjį fašizmą 75-mečio minėjimas, Baltijos šalių sostinėse nerimsta. Susirūpinusi Didžiosios pergalės šventimu, visuomenė nori paneigti Tarybinio kario ginklų pranašumą ir aukštesnę Raudonosios armijos moralinę jėgą. Ir toliau bandoma pakeisti, drumsti Niurnbergo tribunolo sprendimus dėl nacių karo nusikaltėlių, šlovinti nacizmo bendrininkus.

 

Prbaltijos “valstybės”, nuo 1990 metų, tapo obskurantizmo akademija. Vietos “patriotai” vladžiagyviai jau daugiau nei 30 metų įtikinėjo savo tautas, kad „1945 m. gegužės 9 d. reiškė ne karo pabaigą, o naujos Lietuvos, Estijos ir Latvijos okupacijos pradžią“. Tačiau kiekvieną kartą pergalės dieną Baltijos šalyse mini šimtai tūkstančių jos gyventojų …

 

Gegužės 7 dieną trijų Baltijos valstybių prezidentai Kersti Kaljulaid, Gitanas Nausėda ir Egilas Levitas paskelbė pareiškimą, kurio preambulėje sakoma: „... po karo įvykęs Europos padalijimas yra apgailėtinas bandymas suklastoti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės pasaulio tvarkos pagrindus“. Pareiškime prilyginami „negailestingi diktatoriai“ Stalinas ir Hitleris, tvirtinama, kad Tarybų Sąjunga okupavo Pabaltijį, retušuojamas dalies gyventojų bendradarbiavimas su fašizmu ir neigiama, kad bendradarbiavimas su Hitleriu buvo sąmoningas Baltijos autokratijų pasirinkimas.

 

Latvija ir Estija tapo nacistinės Vokietijos tramplinais, 1939 metais pasirašiusios atitinkamus dokumentus, o 1940 metų vasarį Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius Augustinas Povilaitis lankėsi Berlyne, nagrinėdamas Vokietijos protektorato klausimą …

 

Tik Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 m. leido Latvijos, Lietuvos ir Estijos tautoms Antrajame pasauliniame kare pasipuošti antihitlerinės koalicijos vėliava. Tuo reikia didžiuotis, bet Baltijos šalių vadovai didžiuojasi kažkuo kitu. Jie didžiuojasi tapę fiurerio sąjungininkais jo kare su komunistais ir žydais dėl „gyvenimo erdvės“ Rytuose. Jie didžiuojasi, kad Latvijoje ir Estijoje suformuoti Waffen-SS legionai paliko nusikaltimų pėdsakus TSRS šiaurės vakaruose; Lietuvoje toks legionas nesusidarė tik todėl, kad „lietuviai buvo laikomi nevertais dėvėti SS uniformą“, Himmleris manė, kad juose per daug lenkiško kraujo…

 

Tuo pat metu, pasak istorijos profesoriaus ir Slavų instituto Milvokyje direktoriaus Romano Smal-Stotsky, iki karo pabaigos Vermachte tarnavo 27 000 lietuvių savanorių; buvo sukurti policijos batalionai (daugiau nei 20 tūkst. žmonių). Pagrindinės jų užduotys buvo civilių gyventojų kontrolė, žydų naikinimas ir baudžiamųjų operacijų prieš Tarybinius partizanus vykdymas. „Silpnavalių „tautų aukų“ įvaizdis leidžia užmerkti akis į Baltijos SS savanorių veiksmus, kurių žiaurumus nedviprasmiškai įvertino Niurnbergo tribunolas“, – teigiama Rusijos istorijos ir Rusijos karo istorijos draugijų pranešime.

 

Kur lietuviai kovojo? Kapitono Jono Semaškos baudžiamasis batalionas buvo sumuštas netoli Rossosh per Raudonosios armijos puolimo operaciją Ostrogozhsk-Rossosh 1943 m. sausio mėn. Gelbėdamas savo kailį „vikrių Lietuvos vaikinų“ vadas padarė karinį nusikaltimą – suklastojo įsakymą persikelti į Rovną Ukrainoje, atvykimo vietą pakeitė į Kovną ir iš Rytų fronto pabėgo namo. Lietuvoje bataliono likučiai buvo išformuoti, o kapitonui Semaškai vokiečiai suteikė galimybę išpirkti kaltę, vykdant baudžiamąsias operacijas Pskovo srityje, iš kurios jis grįžo lietuviška uniforma papuošęs dviem hitleriniais geležiniais kryžiais.

 

Tik nemanykite, kad Lietuvoje gyventojai yra visiškai apgauti. Gana ištikimi valdžiai žurnalistai Vytautas Plečkaitis ir istorikas Laimantas Jonišas sako: „Madinga, bet naivu sakyti, kad mums karas nesibaigė. Jokiame Europos vadovėlyje, jokioje knygoje nerasime teiginių, kad karas tęsėsi iki 1990 m. Ne, tai baigėsi 1945 m., ir TSRS laimėjo kartu su Vakarų sąjungininkais.

 

„Istorinis Rusijos revizionizmas, su kuriuo kovoja Pribaltikos šalys, yra tai, kad Maskva pradėjo atidžiai tyrinėti ir skelbti šiuos faktus. Vilniaus [ir kitų Pribaltikos šalių sostinių] raginimas nustoti perrašinėti istoriją – tai prašymas neklausyti Rusijos ir nesuvokti jos pateikiamų faktų, kurie iš nekaltų trijų okupacijų aukų atima gelbstinčią aureolę“, – rašo Russian politologas Aleksandras Nosovičius. Tikrasis istorinis revizionizmas yra tas, kad baltiečiai pateisina ir šlovina savo nacių nusikaltėlius.

 

Tuo pat metu Rygoje, Taline, Vilniuje bergždžiai tikisi transatlantinio solidarumo. Schema neveikia. „Istorinės tiesos, kaip absoliučios vertybės, amerikiečiams tiesiog nėra. Donaldas Trumpas norėjo spjauti į tai, kas įvyko Europoje prieš 75 metus. Todėl vienoje situacijoje JAV prezidentas gali spustelėti liežuvį dėl Tarybinės okupacijos Baltijos šalyse, o kitoje – prisiminti Tarybinių karių ir amerikiečių karinę broliją, antihitlerinę koaliciją ir didelį Raudonosios armijos karių žygdarbį išlaisvinti Europos tautas. Kas bus naudinga šiuo konkrečiu momentu, jis prisimins “, - pažymi Aleksandras Nosovičius.

 

Ir pabaigai pacituosiu Michailą Dobkiną iš Ukrainos. Tai dviprasmiška figūra, tačiau šiuo atveju buvęs Charkovo meras kalbėjo: „Sveikinu visus įžeistus, įskaitant Raudonąją armiją, kentėjusią kovoje už Trečiojo Reicho idealus, įtrauktus į nacizmo ir fašizmo pralaimėjimą. Sveikinu jus su susitaikymo diena. Verkite, kentėkite, prisiminkite, kaip jūsų stabai buvo spardomi, kaip mūsiškiai varė jūsų senelius ir prosenelius per miškus ir slėptuves! Mes ir jūs, ir jūsų „nauji užsakymai“ – nesvarbu! Mes švenčiame!"