Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://rwmalonemd.substack.co... 2022-07-15 20:50:00, skaitė 412, komentavo 3
Valstybės remiama žiniasklaida ir JAV vyriausybė ištrina išradėjus iš istorijos
2022 m. liepos mėn. "Nature Biotechnology" paskelbė straipsnį "COVID-19 vakcinos patentų lenktynės". Šiame straipsnyje "Nature Biotechnology" tvirtina, kad pirmasis mRNA vakcinos pritaikymo praktikoje sumažinimas įvyko 2000 m. Tai yra akivaizdi netiesa. Sunku patikėti, kad tai galėtų būti atsitiktinis šio mokslinio žurnalo neapsižiūrėjimas. Pirmieji in vivo (su gyvūnais) eksperimentai, kuriais ši mRNA vakcinacija buvo pritaikyta praktikoje, buvo atlikti 1989 m. Pirmasis eksperimentas buvo ŽIV viruso gp120 baltymo gamyba mRNA vakcinacija pelėms, po kurios mRNA vakcinuotoms pelėms susidarė gp120 antikūnai, o antrasis eksperimentas buvo žmogaus kamieninių ląstelių turinčių SCID pelių vakcinacija ŽIV nef mRNA ir vėlesnis ŽIV išmėginimas. Abu eksperimentai buvo pateikti Jungtinių Valstijų patentų biurui ir šie reikalavimai buvo patvirtinti devyniais išduotais patentais, kurių prioriteto data - 1989 m. kovo 21 d. Tai reiškia, kad šie eksperimentai buvo atlikti 1989-1990 m. Šie du pavyzdžiai ir devyni patentai išvardyti šio straipsnio pabaigoje. Atkreipkite dėmesį, kad šiuose patentuose taip pat pateikiami išsamūs technologijos aprašymai.
Tai jau ne pirmas kartas, kai "Nature" žurnalai tinkamai nenurodo ir nepripažįsta ankstyvojo daktaro Malone'o ir kitų patentuose nurodytų jo bendradarbelių, kurie yra tikrieji mRNA vakcinos platformos ir technologijų išradėjai, darbo. 2021 m. rugsėjį "Nature" paskelbė Eli Dolgino (Eli Dolgin) straipsnį, kuriame teigiama, kad pirmieji principo įrodymo eksperimentai buvo atlikti gerokai vėliau, 2005 m. Tas straipsnis taip ir nebuvo pataisytas, nors daktaras Malone'as pranešė autoriui Eli Dolginui apie klaidą. E. Dolginas atsisakė net perskaityti patentus ir atsižvelgti į tai, kad tame straipsnyje nurodytas laikas buvo neteisingas. Dėl to prasidėjo pagrindinių laikraščių, žurnalų ir žurnalų, primygtinai teigiančių, kad daktaras Malone'as neturi nieko bendra su tikraisiais principiniais mRNA vakcinos eksperimentų įrodymais, kaskada.
Tada Kongreso tyrimų tarnyba (CRS) išleido Kongresui skirtą knygą "mRNA technologijos: A Primer", išleistą 2022 m. gegužės mėn. Tai vyriausybinis įrašas apie mRNA vakcinacijos ir technologijų istoriją. Vėlgi, išradimas ir laiko juosta (CRS paimta iš pirmiau minėto "Nature" straipsnio) yra ne tik klaidingi, bet ir akivaizdžiai melagingi. Kai buvo susisiekta su CRS, jie atsisakė įsitraukti ir pataisyti savo publikaciją, CRS atsakymo ekrano nuotrauką rasite čia:
Kyla klausimas, kodėl? Kas vyksta? JAV patentų ir prekių ženklų biuro, oficialios vyriausybinės agentūros, atsakingos už išradimų registravimą ir išradimo teisių suteikimą, duomenys apie patentus yra gana aiškūs. Ar tai tik nekompetentingos Kongreso tyrimų tarnybos leidinio priežiūros ir redagavimo atvejis, ar vis dėlto šiai klaidingai laiko linijai reikėtų suteikti daugiau reikšmės? Dėl vyriausybės sprendimo pašalinti tikruosius mRNA vakcinų išradėjus iš Kongreso įrašų? Ar tai yra taip, kaip atrodo? Ar vyriausybė tiesiogine prasme bando ištrinti daktaro Roberto Malono vaidmenį šiame išradime ir išbraukti jį, jo ir jo bendrų išradėjų darbą iš istorijos?
Štai CRS sufabrikuota išradimo versija. Atkreipkite dėmesį, kad šiame CRS dokumente pateiktame paveikslėlyje nėra pirmųjų principų įrodymo eksperimentų, kuriuos užfiksavo ir paskelbė USPTO.
CRS visiškai išbraukė pagrindinius principo įrodymo eksperimentus, kurie užfiksuoti toliau pateiktame paveikslėlyje iš jų publikacijos. Dabar tai yra Kongreso įrašas - JAV VALDŽIOS ĮVYKIŲ ĮRAŠAS!
Taigi, kokia yra teisinga istorija?
Visa mRNA vakcinų istorija prasidėjo, kai daktaras Robertas Malone'as 1987 ir 1988 m. dirbo Salko institute kaip magistrantas. Ten jis pirmasis pradėjo RNR transfekciją in vitro, taip pat RNR transfekciją in vivo (varlių embrionuose ir pelėse).
Tai lėmė jo pagrindinis straipsnis: Malone, PL Felgner, IM Verma. Nacionalinės mokslų akademijos metraštis (PNAS) 86 (16), 6077-6081
"Science" straipsnyje pirmą kartą buvo pateikti DNR ir RNR duomenys in vivo (pirmasis straipsnis apie DNR in vivo). Šis straipsnis buvo paskelbtas 1990 m.
Tiesioginis genų perkėlimas į pelių raumenis in vivo. Wolff JA, Malone RW, et al. Science. 1990;247(4949 Pt 1):1465-8. Cituotas 4750 straipsniuose, yra to darbo rezultatas.
Dr. Malone pateikė patentą, o Salko laboratorijoje atskleistos informacijos apėmė RNR transfekciją in vivo ir mRNR stabilizavimo metodus - dabar teigiama, kad juos išrado kiti. Juos galima peržiūrėti jo interneto svetainėje.
1989 m. jo tyrimai buvo tęsiami "Vical" įmonėje, kur jis suprojektavo pirmuosius in-vivo eksperimentus su žinduoliais žiurkėmis. Dr. Malone'as Salk institute ir Vical sukūrė mRNA, konstruktus ir reagentus, įskaitant dozavimo kiekius in vivo eksperimentams. RNR ir DNR buvo siunčiamos Dr. Jon Wolff per Fedex. Dr. J. Wolffas Viskonsino universitete švirkštė pelėms ir žiurkėms. Pirminius RNR ir DNR vakcinacijos patentų atskleidimus 1988-1989 m. parašė daktaras Malone'as - juos taip pat galima rasti jo interneto svetainėje.
Šio darbo rezultatas - daugiau kaip 9 patentai ir daugybė publikacijų, kurios davė apie 7000 šio patentinio darbo citatų.
1989 m. buvo atlikti tyrimai, po kurių buvo išduoti 9 novatoriški mRNA vakcinacijos ir transfekcijos patentai, kurių prioriteto data - 1989 m. kovo 21 d. Ši prioriteto data sutampa su Salko patento paraiškos prioriteto data, o tai rodo, kad abiejų institucijų teisininkai dirbo kartu. Šie patentai yra pirmieji paskelbti mRNA vakcinacijos tyrimai. Patentų pavadinimai ir nuorodos į juos pateikti toliau pateiktuose dokumentuose. Šiuose patentuose pateikiami mRNA vakcinų principų įrodymo eksperimentai - juose aiškiai užfiksuota, kad išradimas veikia ir kad tai yra pirmieji tai įrodantys eksperimentai.
Akivaizdu, kad nepatogios istorijos vyriausybė, didžioji farmacija, laikraščiai ir net tokie žurnalai kaip "Nature" nenori, kad visuomenė žinotų visą istoriją. Tačiau tai, kas parašyta naujausioje Nature Biotechnology ataskaitoje, yra šokiruojančiai netikslu, ir tai jau ne pirmas kartas, kai Nature žurnalai falsifikuoja, kas išrado šias vakcinas.
Pirmieji mRNA eksperimentai, kurių metu atradimai ir idėjos buvo pritaikytos praktikoje su žinduoliais - kaip nurodyta iš tikrųjų išduotuose ir paskelbtuose patentuose - yra susieti toliau.
Toliau pateikiamas devynių išduotų patentų principo įrodymo eksperimentų tekstas (8 ir 9 pavyzdžiai)! Patentuose taip pat pateikiamas išsamus išradimo aprašymas. Kadangi daktaras Malone'as išrado šią technologiją, parašė patentų atskleidimus, vadovavo ir dalyvavo tuose pirmuosiuose eksperimentuose. Išėjęs iš "Vical", jis ir toliau bendradarbiavo su daktaru Gary Rhodesu, kurdamas šias technologijas. Taigi tai, ką dabar kaip istoriją rašo JAV vyriausybė, "Nature" ir įvairūs laikraščiai, žurnalai bei žurnalai, yra netiesa. Šiuose patentuose taip pat yra dar keturi išradėjai - prisidėję prie eksperimentų. Tačiau tikrasis išradimas ir idėja kilo daktarui Malonui, kuris turi išsamią tai patvirtinančią dokumentaciją. Išsamią istoriją, kurią parašė daktarė Jill Malone, rasite čia.
Beje, patento savininkai, korporacija "Vical", priėmė sprendimą, kad šis darbas, šie principo įrodymo eksperimentai neturi būti skelbiami. Vietoj to "Vical" licencijavo technologiją "Merck", kuri atsisakė mRNA technologijos ir nesėkmingai bandė kurti DNR vakcinas. Išradėjai niekada negalėjo skelbti savo darbo ar net kalbėti apie jį be "Vical" leidimo, nes buvo sudarę darbo sutartis - net ir išėję iš darbo "Vical".
Štai du pirmieji eksperimentai - kaip parašyta patentuose - prioriteto data 1989 m.
8 PAVYZDYS: pelių vakcinavimas mRNA, siekiant pagaminti ŽIV viruso gp120 baltymą
Liposominis preparatas, kuriame yra ŽIV viruso gp120 baltymą koduojančios mRNA, ruošiamas pagal 1-5 pavyzdžius, išskyrus tai, kad gp120 genas (pIIIenv3-1 iš Aids Research and Reagent Program, National Institute of Allergy and Infectious Disease, Rockville, Md. 20852) įterpiamas į plazmidę pXBG pagal 4 pavyzdžio procedūrą. Pagal 6 pavyzdį paruošto preparato, kuriame yra 200 μg/ml gp120 mRNA ir 500 μg/ml 1:1 DOTAP/PE 10 % sacharozėje, 200 al kiekis 3 kartus per vieną dieną švirkščiamas į pelių uodegos veną. Praėjus maždaug 12-14 val. po paskutinės injekcijos, iš injekcijos vietos pašalinamas raumens segmentas ir paruošiamas ląstelių lizatas pagal 7 pavyzdį. ŽIV specifinis baltymas gp120 nustatomas lizate taip pat pagal 7 pavyzdžio procedūras.
Vakcinuotų pelių serume esančių gp120 antikūnų gebėjimas apsisaugoti nuo ŽIV infekcijos nustatomas atliekant HT4-6C plokštelių mažinimo testą: HT4-6C ląstelės (CD4+ HeLa ląstelės) gaunamos iš Dr. Bruce Chesebro (Rocky Mountain National Lab, Montana) ir auginamos RPMI terpėje (BRL, Gaithersburg, Md.). Tada ląstelių grupė padalijama į partijas. Kai kurios partijos užkrečiamos ŽIV, į maždaug 107 HT4-6C ląstelių pridedant maždaug 105-106 ŽIV infekcinių vienetų. Kitos partijos tiriamos dėl gp120 imuninio serumo apsauginio poveikio nuo ŽIV infekcijos, pridedant ir ŽIV, ir maždaug 50 μl serumo, gauto iš pelės, paskiepytos gp120 mRNA. Po 3 dienų inkubacijos visų partijų ląstelės nuplaunamos, fiksuojamos, nudažomos kristaline violetine spalva ir suskaičiuojamas plokštelių skaičius. Apsauginis gp120 imuninio serumo poveikis nustatomas kaip plokštelių skaičiaus sumažėjimas ląstelių, apdorotų tiek gp120 mRNA vakcinuotos pelės serumu, tiek ŽIV, partijose, palyginti su ląstelių, apdorotų vien ŽIV, skaičiumi partijose.
9 PAVYZDYS: Žmogaus kamieninių ląstelių turinčių SCID pelių mRNA vakcinacija nef mRNA, po kurios atliekamas ŽIV išmėginimas
Sunkus kombinuotas imunodeficitinis pelės (SCID pelės (Molekulinės biologijos institutas, (MBI), La Jolla, Kalifornija, 92037)) buvo atkurtos suaugusio žmogaus periferinio kraujo limfocitais, suleidžiant juos į pilvaplėvės ertmę pagal Mosier metodą (Mosier et al., Nature 335:256 (1988)). Po to į pilvaplėvės ertmę buvo įšvirkšta nuo 400 iki 4000 ŽIV-1 infekcinių vienetų. Pelės buvo laikomos P3 lygio gyvūnų izoliavimo patalpoje sandariose pirštinių dėžėse.
ŽIV nef baltymą koduojanti MRNA buvo paruošta gavus nef geną plazmidėje (pGM92, iš NIAID, Rockville, Md. 20852); pašalinus nef geną iš plazmidės; įterpus nef geną į pXBG plazmidę transkripcijai; ir išgryninus transkripcijos produktą nef MRNA, kaip aprašyta 2-5 pavyzdžiuose. Po to nef mRNA buvo įtraukta į preparatą pagal 6 pavyzdį. Eksperimentiniams gyvūnams kasdien į uodegos veną buvo švirkščiama 200 mikrolitrų 10 % sacharozės tirpalo, kuriame buvo 200 μg/ml NEF RNR ir 500 μg/ml 1:1 DOTAP:DOPE (RNR ir liposomų komplekso pavidalu), o kontroliniams gyvūnams taip pat buvo švirkščiami RNR ir liposomų kompleksai, kuriuose buvo 200 μg/ml mielių tRNA ir 500 μg/ml 1:1 DOTAP/DOPE liposomų. Praėjus 2, 4 ir 8 savaitėms po injekcijos, iš suleistų limfoidinių organų buvo paimti biopsijos mėginiai ir paruošti imunohistocheminiam tyrimui. Tuo pačiu metu buvo paimti kraujo mėginiai ir ELISA rinkiniu (Abbott Labs, Čikaga, Ilinojaus valstija) nustatytas p24 kiekis, o viruso titras - 8 pavyzdyje nurodytu plokštelių tyrimu. Imunoženklinimas dėl ŽIV-1 buvo atliktas taip, kaip aprašyta (Namikawa et al., Science 242:1684 (1988)), naudojant ŽIV infekuoto paciento polikloninį serumą. Buvo suskaičiuotos teigiamos ląstelės ir nustatytas infekuotų ląstelių skaičius viename didelės galios lauke (400×). Naudojant šiuos tyrimus, po 8 savaičių teigiamai nudažytų ląstelių skaičius sumažėjo bent 2 kartus, o titras ir p24 raiška sumažėjo bent 50 %. Kartu šie rezultatai rodo vidutinį antivirusinį gydymo (in vivo) poveikį. Į žmogaus kamieninių ląstelių turinčių SCID pelių uodegos veną 3 kartus per vieną dieną į 10 % sacharozės tirpalo uodegos veną sušvirkščiama 200 μl preparato, kuriame yra 200 μg/ml nef mRNA ir 500 μg/ml 1:1 DOTAP:DOPE. Po imunizacijos pelės užkrečiamos veiksminga ŽIV viruso doze. Iš uodegos venos periodiškai paimami kraujo mėginiai ir ELISA rinkiniu (Abbott Labs, Čikaga, Ilinojaus valstija) stebima, ar juose susidaro ŽIV būdingo baltymo p24.
Toliau pateikiami devyni išduoti patentai: