Memelis - Stalino dovana lietuviams: arba vėl apie Kaliningrado blokadą

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2022-07-12 01:41:00, skaitė 422, komentavo 16

Memelis - Stalino dovana lietuviams: arba vėl apie Kaliningrado blokadą

Šiandien aktuali tema – Lietuvos draudimas tranzitu gabenti milijonus tonų krovinių iš “Didžiosios Žemės” į Kaliningrado sritį. Sąrašas didžiulis – 86 puslapiai teksto. Štai trumpa apžvalga. Tai technologinė dujų skystinimo įranga, ketus ir plienas, žibalas lėktuvams. Plius cementas, anglis ir nafta. Sąraše yra ir pasityčiojančios egzotikos.

Pavyzdžiui – grynaveisliai arkliai, triufeliai ir cigarai. Negana to, kada Rusijos valdžia susirūpino keltų, skirtų kroviniams gabenti jūra, skaičiaus didinimu, Lietuvoje prakalbo apie jūrinę Prūsijos - Kaliningrado srities blokadą. Lietuvos valdžia netgi nusispjovė  į JevroSojūzo rekomendacijas – netrukdyti tranzito per Lietuvą, nes prekės keliauja iš vieno Rusijos regiono į kitą.

Ir kame čia, tskant, reikalas? Ko čia Rusijos Užsienio reikalų ministerija ir deputatai taip audringai sureagavo? 

2002 metais Rusija ir JevroSojūzas pasirašė susitarimą dėl bet kokių Rusijos krovinių ir piliečių tranzito per Lietuvą. Nuo to laiko mažai kas pasikeitė, nes nei viename punkte iš didžiulio JevroSojūzo sankcijų Rusijai sąrašo nėra net užsiminta apie krovinių judėjimo tarp Rusijos regionų draudimą.

Tačiau tai nėra pagrindinis dalykas. Laisvas tranzitas per Lietuvą į Kaliningrado sritį yra įtvirtintas oficialių JevroSojūzo-Rusijos ir Lietuvos sutarčių pakete 2002-2003 metais. Vienas iš tokių susitarimų BUVO sutarties apie Lietuvos valstybinę sieną ratifikacija. Ir jeigu šiandien JevroSojūzas ir Lietuva atsako Rusijai krovinių tranzitą, tai tada nustoja galioti sutartis su Rusija dėl Lietuvos sienų pripažinimo. O tai jau labai rimta.

Dabartines Lietuvos sienas nustatinėjo Tarybų Sąjunga. Jos mažai ką turi bendro su smetonine, ikitarybine, Lietuva. Tačiau  Vilniaus šaika atkakliai ir tupai tarybinį laikotarpį vadina ne kaip kitaip kaip „tarybine okupacija“, bet kažkodėl neatsisako nuo teritorijų, gautų buvimo TSRS metu, arba kaip sako pati šaika - esant okupuotiems.  

Tuo pačiu metu nė viena iš JTO narių neužginčijo to, kad Rusija yra Tarybų Sąjungos teisių perėmėja, įpėdinė. Todėl Rusijos Federacija, nesant susitarimo dėl potarybinių tarprespublikinių sienų pripažinimo, prie smetoninės Lietuvos prijungtas teritorijas, iki dabar gali laikyti esančiomis Rusijos jurisdikcijoje.

Pastaruosius 20 metų Rusija pripažino potarybines sienas pagal 2002–2003 metų sutartis su JevroSojūzu ir Lietuva. Po Lietuvos ir JevroSojūzo pasitraukimo iš tų susitarimų, įvykusio 2022 metų birželio 18 dieną, gali atsitikti taip, kad kaip sako tie patys rusai - koldūnus teks vynioti atgal.

Čia nori-nenori tenka nerti į istoriją. Pradėkime nuo to, kad pasiekusi XV amžiui savo suklestėjimą, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tais laikais driekėsi toli į rytus. Bet dabartinė Lietuvos šaika valdžioje apie tą laikotarpį linkusi nutylėti. O juk galėtų ant kiekvieno kampo rėkti, kad, atseit, visa šiuolaikinė europinė Rusijos dalis – tai buvusi Lietuva. Tačiau jie apie tai nerėkia. Todėl, kad jau iki XVIII amžiaus vidurio visa buvusios Lietuvos Kunigaikštystės teritorija buvo praryta Žečpospolitos.

Tačiau ir Žečpospolita XVIII amžiaus pabaigoje visiškai nusmuko ir buvo pasidalinta tarp Prūsijos, Austrijos ir Rusijos Imperijos. Tiek lenkų, tiek lietuvių bajorija tik kartą sujudo ir pasipriešino Maskvai, ir tai tik tada, kada Napoleonas Bonapartas įsakė 1812 metais. Po to lietuviai daugmaž gyveno ramiai, su sava kalba, spauda ir knygomis. Iki pat 1915 metų, kada Rusijos imperijos šiaurės vakarų teritorijas, kuriose gyveno lietuviai, okupavo vokiečių kariuomenė. Lietuviškus laikraščius, beje, uždraudė vokiečiai. Ir kada Vokietija, kaip ir Rusijos imperija, įžengė į transformacijos laikotarpį, 1918 metų vasarį lietuviai paskelbė apie savo valstybės sukūrimą.

Leninui tada buvo ne iki jų. Ir po Brest-Litovsko sutarties tarp Rusijos ir Vokietijos sudarymo Vokietijos kaizeris Vilhelmas pasiuntė lietuvius tolėliau su visa jų nepriklausomybe.

O tie ir nesipriešino – 1918 metų liepos 13 dieną Lietuvos Valstybės Sovietas daug negalvodami nusprendė įkurti konstitucinę monarchiją ir pasiūlė Viurtembergo princui vokiečiui Vilhelmui fon Urachui priimti jos karūną.

Po to subyrėjo ir pati Vokietija, o 1918 metų gruodį susikūrė Lietuvos Tarybų Respublika. 1919 metais ji taip pat nustojo egzistuoti jos teritoriją okupavus lenkams. O tie visiškai nesiceremonijo – lietuvių nacionalistams paliko tik dalį teritorijos.

O taip vadinamas Wilenskas kraštas kartu su dabartine Lietuvos sostine Vilniumi, tuomet Wilno, buvo prijungtas prie Lenkijos ir tapo provincialia Lenkijos vaivadija. 

Ir kas gi, jūsų manymu, šitą visą kraštą sugrąžino lietuviams? 

Ogi Generalisimus Josifas Stalinas. Ir kame gi sakykit tiesa, a ? Tik įsivaizduokit – lietuviai visaip varo ant rusų, kaip ant okupantų, bet bailiai tyli apie lenkus ir vokiečius, kurie mus išdūrė kaip kokie kortų šuleriai ir paliko nuogus vidury lauko ! 

Ir dar šiek tiek istorijos. Pagal Molotovo-Ribentropo pakto, sudaryto 1939 metų rugpjūtį, slaptąjį protokolą, Lietuva pateko į Vokietijos interesų sferą.

Tačiau po vokiečių invazijos į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1 dieną, jau rugsėjo 17 dieną,  Tarybų Sąjunga sugrąžino vakarines žemes Baltarusijai, įskaitant ir Wilenską kraštą, Lenkijos užgrobtas per 1920 metų karą su Lenkija. Tačiau pats įdomumas toliau!

1939 metų rugsėjo 25 d. Stalinas inicijavo derybas dėl Vokietijos pretenzijų į Lietuvą atsisakymo mainais į vokiečių jau užgrobtas Lenkijos Varšuvos ir Liublino vaivadijų teritorijas.

O dabar dėmesio – kokie klastingi ir atseit gudrūs lietuviai! 1939 metų spalio 10 dien Maskvoje buvo 15 metų pasirašytas „Susitarimas dėl Wilno miesto ir Wilensko krašto perdavimo Lietuvai bei dėl TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos" su slaptu protokolu prie jos, kuris numatė 20 000 karių kariuomenės kontingento įėjimą į Lietuvą 15 metų laikotarpiui.

1940 metų liepos 21 dieną Lietuvos Liaudies Seimas paskelbė apie Lietuvos TSR susikūrimą, ir 1940 metų rūgpjučio 3 dieną Lietuva buvo priimta į TSRS, prijungiant prie jos Vilnių su gretimomis teritorijomis prie jos.

Maža to ! 1940 metais, jau būdama TSRS dalimi, Lietuva gavo dalį tarybinės Baltarusijos teritorijos – Druskėniki kurortą 

 - dabar Druskininkai, Svenciany miestą - Švenčionys ir geležinkelio stotis Godutiški - dabar Adutiškis su aplinkiniais kaimais. 1990 metais, matydama, kad Lietuva numatė pasitraukti iš TSRS, Baltarusija pareikalavo grąžinti savo žemes. Tačiau tada nesigavo. Gal šiandien pavyks?

Na ir jau, kad visiškai išprotėti. Tarybinė Lietuva priaugo teritorijomis ir visiškai egzotiškais būdais. Istorinės Jatvjažo Rusios (Rytų Sudovija) šiaurės rytų pasienio kraštą su miestais Vilkoviški ir Lozdės - Vilkaviškis ir Lazdijai - 1941 metais Tarybų Sąjunga nusipirko iš Vokietijos už 7,5 milijono USA dolerių!

Taip taip ! Tai tas pats „Suvalkų koridorius“, jungiantis šiuolaikinės Baltarusijos teritoriją su Kaliningrado sritimi.

Bet eikime toliau. Prasidėjus Didžiajam Tėvynės karui, tai yra kada hitlerininkai užpuolė Tarybų Sąjungą, Lietuvoje atsitiko lygiai tas pats kas įvyko 1919 metais. Vokiečiai buvo sutikti su gėlėmis ir pasiseilėjimais. Kaune atsirado Laikinoji Lietuvos vyriausybė, kurią vokiečiai pasiuntė į subinėn, įkūrę šioje teritorijoje Ostlando reichskomisariatą. Vokietijos valdymas baigėsi 1944 metais. Tada buvo tūkstančių lietuvių deportacija į Sibirą ir „miško broliai“. 

Tačiau šiandien čia kalbame tik apie Lietuvai dovanotas teritorijas.

1945 metais Klaipėda ir jos kraštas buvo perduota Lietuvos TSR, kurią jai perdavė TSRS (vadovaujama vs to paties “tirono” Stalino), gavusi jį Potsdamo konferencijoje antihitlerinės koalicijos sąjungininku sprendimu kartu su Kaliningrado sritimi. Tai vokiškų Rytprūsių teritorija ir tai jau atskira istorija.  1919 metais po Vokietijos pralaimėjimo Antantės pajėgoms, Nacijų Lyga atėmė Memelį iš Vokietijos ir nuo 1920 metų buvo valdomas Antantės sąjungos šalių.

Šiame vokiškame mieste, Rytų Prūsijos sostinėje, buvo dislokuota 200 prancūzų karių. Tokiu būdu Mėmelis buvo atimtas iš pralaimėtos Vokietijos. Tada, su Nacijų Lygos, tai yra dabartinės JTO, leidimu, 1926–1939 Memelis metais buvo Lietuvos sudėtyje, bet su privalomu laisvu tranzitu užsienio kroviniams. 

Bet tada, kaip ir šiandien, Lietuviai nusispjovė į laisvo prekių tranzito ir laisvo kalbos pasirinkimo įsipareigojimus Klaipėdos krašte, tiksliau, Mėmelyje, ir visus išdūrė. Iki pat 1939 metų, kada Vokietija susigrąžino sau Rytų Prūsiją. Į Memelį atvyko Hitleris.

Tai matot koks yra jumoras! Klaipėdos kraštą, arba didžiulę Rytų Prūsijos dalį su sostine Mėmeliu ir didžiausiu Baltijos jūros uostu, 1945 metais lietuviams padovanojo tas pats "tironas" Stalinas.

Ir štai kas iš karto šauna į galvą. Kalbos apie tai, kieno ir pas ką yra buvusios Tarybų Sąjungos teritorijos, iš pradžių buvo kalbamos ir apie Okrainą. 

Būtent tada Kijevo valdžia pradėjo gyventojus zombinti rusofobija tipo „moskaliaku na gilliaku“, tai yra, pakarti „moskaliaką“ ant šakos. Arba tos pačios juodaakės „blondinės“ su kviečių spalvos kasa – Tymošenko, o paskui Zelenskio raginimai sudeginti „rusnia“, kaip jie vadina rusus, branduolinėje liepsnoje.

Šiandien lietuviai nuėjo kur kas toliau – paskelbė Rusijos teritorijos blokadą, kas tikrumoje prilygsta karo paskelbimui. Net Okrainoje tuo neužsiėmė. Krovinių ir piliečių tranzitas vyko per Okrainą beveik iki pat karinės operacijos pradžios. Dujų tranzitas vyksta iki šiol.

O štai „vyras be kiaušų“ ėmė ir nusispjovė į JevroSojūzo potvarkį panaikinti Rusijos tranzito per Suvalkų koridorių blokadą.

Čia ir prasideda visiškai neskaidrios užuominos apie tai, o kas iš vis tokia yra ta pati Lietuva, jei ji prakeikė savo buvimo TSRS laikotarpį nuo 1940 iki 1991 metų?

O koks yra tų teritorijų statusas, kurias ji gavo iš TSRS (nekenčiamo "okupanto" ir "teroristinės valstybės"!!!) ir kurių ji niekada neturėjo prieš įstodama į Tarybų Sąjungą ?

Apibendrinant įvykių raidos logiką, kokia ji buvo pastarųjų penkių šimtmečių istoriniame procese, galime padaryti tokią išvadą. Lietuvos valdžia atsisakė vykdyti 2002–2003 metų sutartis, viena iš kurių garantavo jos teritorinį vientisumą Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos ribose.

Lietuva šią sutartį neapgalvotai prap!so, sunaikino, perbraukė-užbraukė, padėjo kryžių.... Todėl negalima atmesti tokio atvejo, kad, rimtai pradėjus augti įtampai, Lietuvai atsiras teritorinių problemų ne tik su Rusija. Baltarusija taip turi dideles pretenzijas Lietuvai, patyrė savo sanatorijos blokadą Lietuvoje, Tačiau skirtingai nei Lietuva, turi didelę ir puikiai ginkluotą armiją. 

Toliau – Vokietija.

Vokiečių niekaip negali atsikratyti ilgesio Rytų Prūsijos žemėms, į kurios sudėtį, be Kionigsbergo, dabartinės Kaliningrado srities, pirmiausia įėjo Mėmelis, arba Klaipėdos kraštas. Kreivai žiūri į Lietuvą ir Lenkiją. Patyliukai jie vis dar mano, kad nėra jojios Lietuvos, o yra tik buvusi Žečpospolitos teritorija.

Varšuvoje šiandien atidžiai stebi Lietuvos ir Maskvos konfliktą. Lenkai vargu ar abejoja, kad iškilus ekstremaliam pavojui Rusijos politikai ir kariškiai nebijos nieko, netgi NATO. Be to, Rusijai grasina kelia juk ne NATO, nėra tokių dokumentų, o tik Lietuva. Ir jos pasigailėti nesigaus.

Suprantama – leidus Lietuvai atkirsti nuo Rusijos Kaliningradą, šiandien tylinti NATO, kaip Komodo varanas, lauks ramaus šios Rusijos  teritorijos sunykimo, kad artimiausioje ateityje ją prarytų.

Tačiau to nebus. Greičiausiai ryti bus pradėtos kitos netoliese esančios teritorijos. Ir bus ryjamos draugiškai, ir rys visas europietiškas pasaulis. Tie, kurie tuo suinteresuoti yra labai aiškūs...