Apie gyvą žmogų

Autorius: Algirdas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-03-10 23:16:00, skaitė 527, komentavo 3

Apie gyvą žmogų

Straipsnis parašytas ir pirmą kartą paskelbtas 2020 metais, gruodžio 8 dieną.

Teko patirti, kad jau ir Lietuvoje atsiranda žmonių kurie mėgina save ginti nuo, jų manymu, nedorų, neteisingų ir neleistinų prievartinės sistemos veiksmų jų atžvilgiu.  Pagrindas tokiai gynybai-gyvų žmonių niekas neturi teisės bausti ar reikalauti jų elgtis taip kaip jie nenori.  Iš tiesų, jeigu tokie žmonės niekam nekenkia, žalos nedaro tai ir bausti jų nereikėtų nekalbant jau apie vertimą elgtis taip kaip jie nenori.  Žmonių sugalvotų ir prievarta taikomų įstatymų nesilaikymas neturėtų būti pagrindu bausti gyvus žmones jeigu jie niekam nesukelia skausmo ir nedaro žalos, nebent jie patys sutiktų, jog jų atžvilgiu galėtų būti taikomi kokie nors įstatymai. 

Manau, tikrai atsiras nemažai žmonių kurie galvoja, kad bent jau kai kurie įstatymai yra tiesiog nedori ir paklusimas jiems tiesiogiai prieštarauja žmonių doroviniams įsitikinimams.  Yra ir tokių vyriausybės sprendimų kurių vykdymas sukeltų pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei.  Ką galima padaryti?  Galima bandyti tuos įstatymus pakeisti taip, kad jie atitiktų dorą, bet tą leidžiama daryti tik pagal tas pačias iškreiptas taisykles kuriomis vadovaujantis priimti nedori įstatymai.  O ką daryti jeigu to padaryti nepavyksta?  Juk bandymų būta be galo, o įstatymai tik blogėjo.  Juk iki to laiko kol, galbūt pavyks, teks paklusti nedoriems įstatymams ir vyriausybės sprendimams, užgniaužti sąžinę ir kentėti arba būti baudžiamiems už nedorų įstatymų nesilaikymą.  Savaime suprantama, kad esant tokiai padėčiai atsiranda žmonių kurie ieško kitų išeičių ir jas randa arba bent jau mano, kad randa.  Yra tokių kurie pasiskelbia save gyvais žmonėmis, pasidaro, taip vadinamus, suvereno pasus.  Tokie žmonės teigia, jog suvereno pasai yra jų nuosavybė ir jie skirti tam, kad būtų galima sąveikauti su kitais žmonėmis ir... kaip aš suprantu, ko gero, su valstybės vyriausybe bei jos įstaigomis.  Jie teigia, kad suvereno pasą jie naudos atsidarydami sąskaitas bankuose, registruodami santuokas, įsigydami ir registruodami nekilnojamąjį turtą ir kitiems reikalams.  Šito viso reikalo esmė trumpai- pasiskelbę save gyvais žmonėmis ir pasidarę suvereno pasus tie žmonės jau nėra valstybės nuosavybė ar nuosavybė tų kuriems priklauso valstybė, jie jau nėra nuosavybė tų kas juos anksčiau registravo ir išdavė dokumentus, jie nesaistomi jokių sutarčių nebent jie sudarę sutartis kaip suverenai, yra nepriklausomi ir lygūs visiems kitiems suverenams.  Jie visiškai lygūs valstybei.  Turiu prisipažinti, kad su žmonėmis pasiskelbusiais save suverenais aš nesu bendravęs, taigi jeigu aš ką nors ne taip apibūdinau ar kur suklydau, prašyčiau mane pataisyti, tačiau tik iki šios teksto vietos nes tai kas bus rašoma žemiau bus mano nuomonė apie šį reikalą bei mano suvokimas kaip tą patį dalyką daryčiau aš, o tai jau gali būti ginčo objektas. 

Taigi, žmonės neapsikentė, pasiskelbė suverenais ir, reikia manyti, mėgins gyventi laisvai ir niekam neleis taikyti nedorų įstatymų savo atžvilgiu.  Labai gražu.  Jeigu jie taikiai sugyvens, nekenks nei sau nei kitiems tai aš tik už, pritariu ir palaikau.  Ar teritoriją, pavadintą Lietuvos Respublika, administruojantys veltėdžiai leis jiems gyventi laisvai aš kol kas nesigilinsiu.  Nors aš visiškai pritariu šių žmonių pasiryžimui gyventi laisvai, tačiau man daugiau nei keisti būdai kuriais jie tos laisvės siekia.  Nieko prieš tuos žmones neturiu, labai tikėtina, kad jie visai geri ir malonūs, tačiau man neaišku kam jiems tas vargas su kažkokiais popieriais.  Man labai keista kuriems galams pildyti kažkokią formą kuri surašyta anglų kalba, kam ją siųsti kažkur ir nežinia kam?  Kuriems galams gyvam žmogui reikalingas kažkoks popierius?  Ar originalo neužtenka?  Na tiek to.  Jeigu jau taip norisi savo fizinio kūno gimdytojų, liudininkų ir savo pačių vardus, pavardes  ir parašus surašyti ant popieriaus, juk galite naudoti savo pavyzdį, o ne nežinia kieno, nežinia kokį ir nežinia iš kur.  Kam ant formos reikalingi jūsų pirštų antspaudai, kraujo žymė ir seilių tepinėlis?  Kam?  Jeigu jūs šito popieriaus niekur nesiųstumėt aš dar, galbūt, galėčiau tą kaip nors suprasti-na laikote sau, prireikus parodote kam reikia ir tiek.  Tačiau juk jūs šitą formą siunčiate biesas žino kam.  Siunčiate savo pirštų antspaudą, kraujo ir seilių pavyzdžius! 

Dabar apie tai kur suverenai ketina naudoti savo pasus. 

Registruos naujagimius.  Klausimas kur?  Ar tai tose pačiose įstaigose su kuriomis suverenų nebesaisto jokios sutartys?  Jeigu iš tikrųjų taip, tai ne tik juokinga, bet ir baisu.  Juk tuo būdu jūs palaikysite tą pačią iškrypusią sistemą nuo kurios skelbiatės esantys laisvi.  Beje, jeigu jūs registruosite naujagimius tai bus lygiai toks pat veiksmas kaip ir iškrypusios sistemos mėginimas registruoti fizinį kūną.  Reiškia tie žmonės, pasiskelbę save suverenais, save suvokia kaip fizinį kūną?  Reiškia jie yra mėsos gabalai be sąmonės.  Ne, gyvi žmonės turi sąmonę, dėl to jie ir gyvi, o gyvi neregistruojami, registruojami tik mėsgabaliai.  Dviems dvasinėms būtybėms nėra jokio reikalo registruoti kitos dvasinės būtybės ką tik gimusį fizinį pavidalą.  Atsakykit ar sąmonė registruojama, ar tai ką daugelis žmonių vadina dievu registruojama, ar meilė registruojama?  Registracija, mano manymu, tai juodoji magija.

Registruos santuokas.  Kam?  Ar dviejų originalų, vyro ir moters, negana?  Dviems dvasinėms būtybėms nėra visiškai jokio reikalo užrašyti ant popieriaus, kad jų fizinių pavidalų santykiai tėra tik dviejų, mylinčių viena kitą, sielų susiliejimas.  Vėlgi iškyla tas pats klausimas kur jie tas santuokas registruos?

Atsidarys sąskaitas bankuose.  Atsidarys sąskaitas viename pagrindinių iškrypusios sistemos įrankių kuris tarnauja sistemai kaip žmonių apiplėšimo, kontroliavimo, o nuo dabar jau ir kaip sekimo įrankis.  Tuo būdu bus palaikoma iškrypusi sistema suteikiant jai dar daugiau galių.  Juk suverenai patys gali įkurti banką ir netgi spausdinti pinigus, o jeigu jų bus pakankamai daug arba jeigu jie sukurs itin paklausų produktą tai jų pinigus priims ir kiti.  Dvasinei būtybei nereikalinga jokia banko sąskaita, tik fiziniam kūnui ji gali būti kurį laiką reikalinga kol išmoks apsieiti be jos.  Bankų atsisakymas turėtų būti siekiamybė nes iš visų gyvių tik žmogus yra tiek bukas, jog turi susimokėti už tai, kad gyvena.  Visi kiti gyviai tiesiog gyvena ir džiaugiasi.

Registruos nekilnojamąjį turtą.  Kam ir kokiose įstaigose registruos?  Jeigu kalbama apie žemę, tai nėra joks turtas, tiesiog tai yra planeta kaip visuma kuri čia sėkmingai buvo visai neregistruota iki žmonėms atsirandant.  Jeigu kalbama apie pastatus tai jie nėra joks turtas, o priemonė apsisaugoti nuo vėjo, lietaus ir šalčio, suręsta naudojant medžiagas rastas ant žemės ar žemėje.  Kregždės savo lizdų neregistruoja, jos juose tiesiog gyvena.  Dvasinei būtybei nereikalingas joks nekilnojamasis turtas, tik mėsgabaliui reikalinga vieta kur jis galėtų gyventi ir išgyventi bei būti užkastas.  Reikalas tas, kad dvasinė būtybė yra laikinai įsikūnijusi fiziniame kūne ir tam fiziniam kūnui reikalinga vieta kur jis galėtų gyventi, tačiau tai nereiškia, kad jis tą vietą gali savintis.  Čia labai svarbu kaip mes save suvokiame, ar kaip fizinį kūną ar kaip dvasinę būtybę.  Atitinkamai ir elgiamės.  Mums čia niekas nepriklauso, tai mes šiai žemei priklausome tol kol esame įsikūniję fiziniuose kūnuose.  Pora sakinių apie žemės gabalo reikalingumą fiziniam kūnui.  Mano fiziniam kūnui reikalinga vieta kur jis galėtų gyventi ir išgyventi; mano fizinis kūnas negyvens amžinai taigi ta vieta ne visai mano ir aš negaliu jos savintis.  Ta pati taisyklė galioja ir mano palikuonims, vien tik todėl, kad jie taip pat yra dvasinės būtybės.

Tikriausiai yra labai daug suvereno pasų naudojimo paskirčių, tačiau yra viena ir pati pagrindinė priežastis kodėl jie gali būti naudojami pagal tas keturias paskirtis kurias išvardinau.  Ta priežastis-palikti viską taip kaip yra.  Mes suverenai, mums nepatinka tas ir anas todėl ir pasiskelbėm suverenais, o visa kita lieka kaip buvę-ir toliau palaikome tą pačią sistemą nuo kurios skelbiamės atsiskyrę.  O juk iškrypusi sistema išsikerojo nuo godumo.  Saujelė gobšuolių niekaip negalėjo dorų žmonių paversti nedorais šiems atsisakant ir nebendradarbiaujant.  Netgi jeigu daugybė žmonių pasiskelbtų save suverenais ir elgtųsi panašiai, pokytis būtų nedidelis.  Čia aš jokiu būdu nemėginu įžeisti ar pašiepti suverenų kaip, pavyzdžiui, Gaudijos Vaišnavų religinės bendruomenės narių kurie, girdėjau, pasiskelbę save suverenais, ar dar kitų kurie padarė tą patį.  Nesakau, kad jie suklydo, tegul jie ir toliau daro tą ką daro jeigu mano, kad reikia, tačiau netgi proceso metu mąstyti niekas nedraudžia, atvirkščiai, tas kaip tik į naudą.  Geriau jau daryti klaidas nei perduoti atsakomybę kažkam, po to laukti stebuklo, o stebuklui neįvykus keikti ir koneveikti tą kam atsakomybė atiduota.  Savo straipsnyje nemėginu pasakyti, kad suverenai būtinai klysta, tik mėginu atkreipti dėmesį į tą kas man atrodo keista ir nevisai logiška. 

Dabar po truputį pereisiu prie to kaip aš suvokiu gyvą žmogų ir kaip aš pats elgsiuosi matricos prižiūrėtojams verčiant mane elgtis taip kaip aš nenoriu, tačiau pirmiausia šiek tiek parašysiu apie dorą ir teises.  Prigimtinės teisės, kurios tėra tik dvi, kilę iš įgimto doros suvokimo kurį kiekviena nauja gyvybė jau turi ateidama į šį pasaulį.  Visos kitos "teisės" išsivystė savaime, žmonėms gyvenant ir sąveikaujant tarpusavyje.  Mano nuomone, mes jau turime įgimtą doros suvokimą ateidami į šį pasaulį, o teises teturime tik dvi-teisę į save ir teisę į savigyną (turiu minty fizinį kūną).  Jokių kitų teisių tiesiog nėra; visos kitos žmonių sugalvotos "teisės" kyla iš tų dviejų aukščiau paminėtų, o šios dvi-iš įgimtos doros.  Galite tą vadinti aukštesniąja sąmone, begaliniu sąmoningumu arba dievu ar dar kaip nors, tas nėra taip svarbu.  Iš to kilo prigimtinių teisių teorija, iš jos paprotinė teisė, o visos kitos "teisės" jau yra tiek toli nuo originalo ir tokios sujauktos, kad net neverta apie jas rašyti, jūs ir patys puikiai matot bei savo kailiu patiriat jų poveikį.

Paprotinė teisė tai ne vien tik nerašytos teisės normos apimančios šeimos, paveldėjimo ar žemės naudojimo sritis kaip mėgina mus įtikinti visuotinė lietuvių enciklopedija.  Iš tikrųjų, paprotinė teisė tai garsiai išsakyta informacija kurią žmogus jau turėdavo savyje gimdamas.  Žmonės visa tai sudėjo į dainas, patarles, priežodžius, pamokymus ir perduodavo palikuonims.  Vis tik, tai jau nėra pirminė informacija ir jeigu mes kuo nors abejojame geriausia grįžti prie ištakų ir paklausyti savo širdžių.  Jos nesuklys. 

Mums sakoma, kad įstatyminė teisė kilo iš paprotinės teisės.  Ar tikrai?  Tame yra kažkiek tiesos, tačiau nedaug.  Apgaulė tame, kokiu būdu ta įstatyminė teisė buvo mums primesta.  Pradėti reikėtų nuo to meto kai pasaulyje atsirado plačiai išvystyta prekyba ir prekybiniai santykiai, ypač prekybiniai santykiai tarp valstybių.  Tai jau buvo vienos iš ydų-godumo-atsiradimo pasekmė.  Kai kam jau nebeužteko tiek kiek yra, prireikė daugiau.  Kai kas užsimanė pagyventi kitų sąskaita.  Tada ir atsirado poreikis teisei tvarkančiai prekybinius santykius.  Tada ir buvo sukurta "Bendrovių teisė" taikoma išskirtinai tik įmonėms ar bendrovėms.  Angliškai ji vadinama "Corporate law" arba "Korporacijų teisė".  Kadangi prekyba vyko daugiausiai vandens keliais, tai yra, laivais tai ta teisė gavo "Jūrų teisės" pavadinimą.  Angliškai ji vadinama "Admiralty law" arba "Maritime law".  Primenu, kad tai yra "Bendrovių teisė" arba "Korporacijų teisė" kuri buvo taikoma išskirtinai tik įmonėms arba korporacijoms kurios užsiima prekyba ir netaikoma niekam kitam.  Ši teisė buvo labiausiai paplitusi Britų sandraugos anglakalbėse šalyse, tačiau ne vien tik jose.  Godumui, kaip žinia, ribų nėra, taigi prekeivos sugalvojo šią teisę taikyti ir žmonėms, tai yra, paminti paprotinę teisę gyvavusią nuo amžių.  Čia reikia išsiaiškinti kas yra paprotinė teisė ir kas yra "Korporacijų teisė".  Paprotinė teisė kilusi iš dviejų prigimtinių teisių bei iš įgimtos doros suvokimo ir jos principas trumpas ir aiškus-taikiai sugyvenk, nekenk, nežalok, gerbk gyvybę.  Ir viskas, to gana.  "Korporacijų teisė" arba "Jūrų teisė" tai sutarčių teisė.  Šioje teisėje veikia du arba daugiau subjektai (įmonės) kurie tarpusavyje pasirašo sutartis tam, kad iškilus nesutarimams korporacinis teismas galėtų spręsti ir priimti nutartis.  Šioje teisėje veikia du arba daugiau subjektai kurie tarpusavyje pasirašo sutartis tam, kad vienas subjektas turėtų galią priimti teisinius sprendimus kito subjekto atžvilgiu.  Taip yra todėl, kad korporacinis teismas veikia valstybėje ir po kurios valstybės vėliava laivas plaukioja tos valstybės "Korporacijų teisė" jam ir taikoma.  Būtent šita "Korporacijų teisė" arba "Jūrinė teisė" apgaulės būdu ir buvo primesta žmonėms.  Žmonės juk manė, jog įstatymus leidžia valstybės valdovas ar senatas vadovaudamasis paprotine teise.  Žmonėms šito juk niekas neaiškino, o praėjus keliems amžiams atsirado dokumentai, kai žmonės juos pasirašė atsirado daugiau dokumentų ir visur reikėjo pasirašyti, tai yra sutikti su tuo kas ten parašyta.  Taip "Korporacijų teisė" tapo įstatymine teise, o toje teisėje, kaip jau žinome, veikia du ar daugiau subjektai iš kurių vienas esate jūs.  Pasirašėte sutartį?  Jūs sistemos grobis, jūs jau nebe žmogus, o subjektas, pilietis ar fizinis asmuo, asmens kodas, prekė kurią galima skolinti, įkeisti, parduoti, bausti... .  Norite įsitikinti?  Suraskite bet kuriame įstatyme žmogų.  Ten minimi tik piliečiai ir asmenys, žmogaus nėra.  Jeigu rasit, būkit geri, praneškite man, būsiu dėkingas.  Konstitucijoje žmogus minimas, tačiau ten pat sakoma, kad žmogaus teisių apribojimai galimi pagal įstatymus, o tuos ribojimus nustato taip pat įstatymai.  Net jūsų namai jums nepriklauso, jūs juos tik valdote nuosavybės teise.  Ką ten namai, net ir automobiliai, jūs esate tik transporto priemonių  valdytojai.  O teisės, kaip žinia, gali būti atimtos tų kurie jas jums suteikė kai jūs pasirašėte, tai yra, sutikote.  Rūsčiai rašau, sakote?  Rašau kaip yra. 

Mes dabar turime būtent tokią teisę-sutarčių teisę-kurią mums primeta vyriausybės gąsdindamos mus policija ir teismais.  Beje, mums pastoviai trimituojama, kad tik įstatymų leidžiamoji valdžia, teismai ir policija užtikrina mums mūsų teises.  Tik demokratinė (kišenkratinė) santvarka užtiktrins... .  Pribridom... . 

Kai mes įvedėme mokestį už orą jūs pradėjote mažiau kvėpuot!  Tylėt!!

Kas  anksčiau buvo taikoma prekybos įmonėms tas dabar taikoma žmonėms, lyg būtume įmonės ar prekės.  Mums duoda pasą-mes pasirašome sutartį, atidarome sąskaitą banke-pasirašome sutartį, tačiau be vyriausybės išduoto popieriaus mes net ir to padaryti negalėtume, mes įsidarbiname-vėl pasirašome sutartį, bet be vyriausybės popierių mūsų į darbą niekas net nepriimtų, perkame būstą ar automobilį-ir vėl tas pats.  Visur sutartys.  Su kuo mes sudarome sutartis?  Su vyriausybe... minutėlę... ar tikrai?  Juk pagal šitą teisę sutartys turi būti sudaromos tarp įmonių ar korporacijų.  Bent jau anglakalbėse šalyse vyriausybės ir jai pavaldžios įstaigos kaip policija, soc. tarnybos, savivaldybės ir daugelis kitų, iš tikrųjų, ir yra registruotos kaip korporacijos, netgi tokia valstybė kaip JAV registruota kaip korporacija.  Norėčiau žinoti kaip yra pas mum?  Manding ne kitaip.  O kaipgi žmonės?  Irgi nei kiek ne kitaip.  Juk mūsų fiziniai kūnai vos tik gimę taip pat registruojami kaip prekės, išduodami gimimo liudijimai, priskiriami asmens kodai ir kitas balastas.  Taigi pagal šią teisę viskas teisėta.  Na... ne visai.  Reikalas tas, kad mes gimstame gyvi, kadangi esame gyvi akivaizdu, jog negalime būti įmonės, negalime būti korporatyviniai subjektai.  Taigi, gyviems žmonėms negali būti taikoma įstatyminė teisė nes net nėra jokio pagrindo sutarčiai sudaryti.  Dėl tos priežasties vyriausybė išduoda gimimo liudijimus, tuo būdu sukuria pramanytą tapatybę, pramanytą korporatyvinį subjektą, jūsų gyvą kvėpuojantį vaiką pavadindama ne žmogumi, o asmeniu ar piliečiu.  Čia jau vyriausybė užsiima juodąja magija ir aš paaiškinsiu kaip jie veikia.  Ką tik gimusiam kūdikiui gimimo liudijimas visiškai nereikalingas, tačiau jį juk registruoja, tai reiškia, kad juodieji magai patys pripažįsta, kad kūdikis šiame veiksme dalyvauja kaip šalis.  Reikalas tas, kad šios sutarties sudaryme dalyvauja trys šalys-kūdikis, jo tėvai (tikėtina, fiziniai asmenys) ir vyriausybė.  O sudarant sutartį visos sutarties šalys privalo būti teisingai ir pilnai supažindintos su sąlygomis bei patvirtinti, kad tas sąlygas supranta.  Tvirtinantiems, kad tėvai atsako už kūdikį primenu, kad tėvai atsako tik už gyvą žmogų, o ne už pramaną ir tik tada kai mažasis gyvas žmogus bus pilnai savarankiškas jis pats galės nuspręsti ką ir su kuo jam pasirašyti ar nepasirašyti.  Nėra visiškai jokio skirtumo kaip jūs save suvokiate dabar, jūs nenustojote būti gyvu žmogumi  ir bet kada galite atsisakyti pramanytos tapatybės.  Paskelbę save gyvu žmogumi ir atsisakę pramanytos tapatybės galite drąsiai teigti, kad niekada nedavėte sutikimo, jog jūsų atžvilgiu būtų taikomi kažkokie įstatymai, tačiau tada privalote niekam nekenkti, nežaloti, gerbti gyvybę ir prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus ir tų veiksmų pasekmes. 

O dabar įdomiausioji dalis.  Taigi, ką darysiu aš jeigu atsitiks taip, jog būsiu verčiamas elgtis taip kaip manau esant neteisinga?  Turiu pripažinti, kad to apie ką bus rašoma žemiau, aš dar niekada nepatikrinau praktiškai, tačiau neabejodamas išbandysiu jeigu aplinkybės privers.  Tas gali atsitikti bet kada nes, sakysim, karantino reikalavimų nesilaikau ir laikytis neketinu.  Tai ir pateiksiu pavyzdį, patį banaliausią ir daugeliui itin įkyrėjusį-vyriausybės nutarimą dėl karantino paskelbimo.  Sakysim, sustabdo mane policininkai gatvėje.

- Kodėl be kaukės?

- Kam ji man?

- Vyriausybės nutarimu visi privalo dėvėti kaukes gyvenvietėse.

- O ką, argi vyriausybės nutarime taip ir rašoma-"visi"?

Čia išsiaiškiname, kad vyriausybės nutarime rašoma tik apie asmenis arba piliečius.  Sakau policininkams, kad aš joks ne asmuo ir joks ne pilietis.

- Vis tiek privalote dėvėti kaukę.

- Kokiu pagrindu to reikalaujate?

- Vyriausybės nutarimu dėl karantino paskelbimo.

- Vyriausybės nutarime, 2.1.5. punkte rašoma: „įpareigoti asmenis...“, o toliau jau vardinama kaip elgtis tie asmenys įpareigojami.  Akivaizdu, kad šis nutarimas taikomas tik asmenims nes pačiame nutarime taip įvardijama.

- Prisistatykit.

- Kodėl turėčiau?

- Mums reikia nustatyti jūsų tapatybę.

- Aš gyvas žmogus.

- Pateikite asmens dokumentą.

- Kad aš joks ne asmuo tai ir dokumentas man nereikalingas.

- Tai kas jūs toks?

- Gyvas žmogus.

- ???

- Argi aš ne žmogus?

- Hmm... žmogus.

- Argi aš negyvas?

- Hmm... gyvas.

- Tai ko jums dar reikia?

- Reikia nustatyti jūsų tapatybę.

- Aš jums sakiau ir jūs patys ką tik patvirtinote, kad aš gyvas žmogus.  Juk matot, kad kvėpuoju, reiškia gyvas.  Kokios jums dar tapatybės kai pats originalas jums tiesiog prieš akis?

- Teks vykti į nuovadą, ten išsiaiškins.

- Įspėju, jūs turite reikalų ne su pramanytu asmeniu, o su gyvu žmogumi ir jeigu jūs naudosite prievartą mano atžvilgiu jums teks atsakyti.

Kadangi pats nesutinku eiti ten kur nenoriu, labai tikėtina, mane nuves prievarta. 

Nuovadoje išgalvotos tapatybės nustatyti nepavyksta, (o jeigu ir pavyktų tas esmės nekeičia) dokumentų nėra, aš nebendradarbiauju, nieko nepasirašau, su niekuo nesutinku.  Reikia nuteisti, na nors baudą išrašyti, tačiau nėra kaip, negi vietoje vardo ir pavardės rašysi-gyvas žmogus?  Joks teismas neturi galios teisti gyvą žmogų.  Kas galėtų atsitikti toliau galima tik spėlioti.  Aš nežinau.  Sakysim, po paros ar dviejų mane paleidžia.  Tokiu atveju neišvengiamai atsitiktų dar šis bei tas, tačiau apie tai aš sąmoningai nutylėsiu, pakankamai nuovokūs patys susipras :))

Galimas daiktas, gali atsirasti bent keletas tokių kurie susidomės tuo kas čia aprašyta, patys pasidomės giliau ir, ką gali žinoti, gal net mėgins išbandyti kaip tas veikia praktiškai.  Tokiems norėčiau priminti, jog jeigu nesate apsisprendę laikytis savo ir eiti iki pergalės kas beatsitiktų, gal jūs geriau nebandykit.  Na, o tų kurie tvirtai apsisprendę, šiaip ar taip, jau niekas nesustabdys.  Paaiškinsiu kodėl.  Jeigu jūs pasirinktumėte tokį kelią, jūs negalėtumėte niekur įsidarbinti nes iš jūsų visur reikalautų sveikatos pažymėjimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo bei kitų vyriausybės išduotų dokumentų.  Be paso  jūs negalėtumėte pirkti būsto ar sklypo.  Na, galėtumėte jeigu sumokėtumėte pinigus tiesiogiai, o pardavėjas nemėgintų to sklypo parduoti dar kartą ir išregistruotų jį.  Pas jus atėjus valstybės pareigūnui ir pradėjus aiškinti, kad jūs į sklypą neturite jokių teisių tiesiog paklauskite jo kam priklauso sklypas, kas jo savininkas.  Ne teisės į nuosavybę turėtojas, o savininkas.  Jeigu gausite atsakymą į šį klausimą, paklauskite iš kur tas savininkas tą sklypą įgijo ir kokios jo teisės į sklypą.  Kaip elgtis toliau jūs jau žinot.  Negalėtumėte atidaryti sąskaitos banke, negalėtumėte įsigyti automobilio nebent važinėtumėte neregistruotu.  Gyvam žmogui kuris prisiima visišką atsakomybę už savo veiksmus galima važinėti ne tik neregistruotu, tačiau ir nedraustu ir be vairuotojo pažymėjimo, vis tik tą jau vėlgi tektų išbandyti praktiškai.  Niekada nepamirškite, kad policija ir kitas prievartos aparatas jūsų tikrai nepaliktų ramybėje nes jūs jiems tikra rakštis subinėj ir net ne dėl to, kad jūs esate toks ir elgiatės taip, o dėl to, kad nuo jūsų labai greitai gali išplisti užkratas.  Jūs jiems kaip tas nebūtas virusas kurį žūtbūt reikia sunaikinti idant zaraza neišplistų tarp "asmenų".  Tai kuriems galams aš apie tai rašau, paklausite.  Paaiškinsiu kodėl.  Ar jums patinka karantinas?  Ar jums patinka nedirbti ir neuždirbti mėnesių mėnesiais?  Ar jums patinka kai jums nurodinėja ką daryti ir ko nedaryti, kaip elgtis, kur galima eiti, o kur negalima?  Ar patinka kai jums nurodo ką ir kur skaityti, o ko neskaityti, ar patinka kai jums pasako, kad ši informacija melaginga, o šita-visiška tiesa?  Ar patinka kai vakar nebaigtą žiūrėti video ketinate peržiūrėti šiandien, tačiau atsidarius nuorodą ten jo jau nėra?  Daugumai jūsų kurie skaitote šį straipsnį tas, aišku, nepatinka, tačiau ar jūs bent mėginote paklausti kitų žmonių nuomonės tais pačiais klausimais?  Net nemėginkite kartoti tos pačios maldelės apie tai, kad jie vis tiek nesupras ir nemėginkite jų vadinti avimis ar avinais; tai netiesa.  Nesuprato šiandien, supras rytoj.  Juk retas kuris dėvėjo kaukes kol nebuvo pagrasinta baudomis, juk visi dirbo darbus kol buvo prievarta uždaryti namuose.  Tai nejaugi manote, kad tiems žmonėms patinka karantinas ir jie nuoširdžiai laikosi visų įpareigojimų bei rekomendacijų todėl, kad persigando nebūto viruso?  Paklauskite jų.  Pradėkit nuo kaukių.  Kam jas patinka dėvėti ir kiek atsiras tokių kurie jas dėvi ne dėl to, kad nebūtų nubausti, o dėl to, kad bijo užsikrėsti?  Dabar yra maždaug taip-savaitgaliais ir ne tik savaitgaliais po miestus slampinėja nemažai žmonių, viename kvadratiniame kilometre vienu metu gali būti keli šimtai žmonių arba daugiau, visi su antsnukiais, (pasitaiko malonių išimčių) tačiau mažiausiai 85%  nekenčia kaukių ir jokiu būdu jų nedėvėtų jeigu ne gresianti bauda.  Ir jūs bijote būti nubausti.  Jūs žinote, kad bijote būti nubausti ir jūs žinote, kad tie vaikštantys šalia jūsų bijo būti nubausti ir jie žino, kad jūs bijote būti nubausti ir jūs žinote, kad jie žino tai ką žinote jūs ir jie žino, kad jūs žinote tai ką žino jie, visi jūs, kaukių dėvėjimo klausimu, viską vieni apie kitus žinote ir vis tiek dėvite kaukes?  Ar jums neatrodo, kad tai ką jūs vieni apie kitus žinote užtektų tik vieni kitiems pasakyti garsiai ir taip nekenčiami antsnukiai bemat sukristų į artimiausias šiukšlines?  Užtektų keleto sakinių.  Kalbėkitės, nusiimkite antsnukius ir gal greit ateis toks metas kai neliks nei piliečių nei asmenų, visi pagaliau vėl sužmogėsime.  Jeigu vis dar bijotės būti nubausti, apsidairykite aplink-kiek matote aplink tokių kaip jūs, o kiek policininkų?  Jeigu mūsų bus pakankamai nemažai policija krūvio neatlaikys netgi pasitelkusi kariuomenę.  Jiems reikia patruliuoti, suimti, apklausti, konvojuoti, uždaryti, saugoti-sistema užsprings.  Na, nebent šaudytų vietoje.  Juk policininkų Lietuvoje iš viso tėra tik apie 12 000 skaičiuojant kartu su civilinėmis pareigybėmis, kai kuriems jų išeiginės, kai kas atostogauja ir tikrai ne visi jie besmegeniai aklai vykdantys kas jiems paliepta.  Policininkai ne akli, jie mato kas vyksta, netikiu, kad visi jie patenkinti tuo ką jiems tenka daryti, nemaža jų paklūsta tik todėl, kad jiems reikia išlaikyti savo šeimas.  Tam, kad jūsų ir ateityje niekas nebaustų kalbėkitės su kaimynais, pažįstamais, bendradarbiais ir telkitės laiptinėmis, namais, gatvėmis, kaimais, darbo kolektyvais ir palaikykite vieni kitus.  Tik tą geriausia būtų daryti mažomis grupėmis kur vieni kitus gerai pažįstate, tada į tokias grupes nebus jokių galimybių įsiskverbti provokatoriams ir mėginti kelti bangas.  Vienos grupės su kitomis artimiausiomis grupėmis palaikytų ryšius taip pat per pažįstamus ir patikimus žmones.  Taip užsimegztų tvirtas ryšys tarp daugelio mažų grupių. 

Pabaigai, atmintinė tiems kurie mano, kad jie neturi galios ir nieko negali pakeisti. 

Ištisos visuomenės gali būti lengvai įtakojamos kai žmonės klaidingai mano, kad sunkmetis bus trumpalaikis ir kas beatsitiktų vyriausybės užtikrins jų saugumą.  Taip dar niekada nebuvo.  Atminkite, kad prievarta virsta valdymu tik tada kai jūs paklūstate.  Tironai naudodami smurtą remiasi manymu, kad žmonės kuriuos jie siekia valdyti, veiksmingai nesipriešins.  Žmonėms veiksmingai pasipriešinus tironai išsigąsta.  Pavojingiausia tironija pagrįsta psichologija.  Tai toks būdas kai nenaudojant prievartos, tačiau demonstruojant galimybę ją panaudoti sukuriama masinio paklusnumo iliuzija.  Pavyzdys.  Juk mano kaimynas moka duoklę (mokesčius) ir visi kuriuos pažįstu taip pat susimoka reketininkams (vyriausybei).  Juk visi dėvi antsnukius.  Jiems tikrai nepatinka nei mokesčiai nei antsnukiai, tačiau masinio paklusnumo iliuzija remia juos prie sienos, mat visi taip elgiasi ir jie nenori būti baltomis varnomis, nenori būti "nenormalūs", tai ir aš elgiuosi kaip visi.  Tokiu būdu, paneigiant logiką ir instinktyvų atmetimą, sutikimo suvokimas virsta įteisintu sutikimu.  Atminkit, kad grobuonys nepuola stiprių, jie ieško silpnos aukos.  Stipriuosius grobuonys      puola tik iš pasalų arba tik tada kai apgaule įgyja jų pasitikėjimą ir puola tik tada kai auka mažiausiai tikisi būti užpulta.  Kai grobuonys gauna grąžos jie turi įprotį bėgti šalin, tačiau tam, kad taip atsitiktų reikalingi bebaimiai žmonės kuriems nerūpi kas atsitiks jeigu jie pasipriešins.  Baimė išnyksta kai žmogus gina ne vien save, baimė išnyksta kai žmogui rūpi jo doroviniai įsitikinimai, kai jis klausia savęs kas atsitiks su juo pačiu jeigu jis paklus ir elgsis ne pagal sąžinę.  Kai baimė dingsta, išgaruoja ir valdymo iliuzija kuria tironai kliaujasi.  Eilinio žmogaus sąžinė nėra dviprasmiška ar nepastovi nepaisant esančių valdžioje noro, kad mes tuo patikėtume.  Didžiosios daugumos žmonių elgesį nulemia įgimtos ir visuotinai priimtos dorybės, jų šito mokyti nereikia, žmonės gimė jas jau žinodami.  Jeigu šių dorybių nebūtų mūsų sielose, žmonių rūšis būtų pati save susinaikinusi prieš tūkstantmečius.  Valdantieji norėtų, kad mes tikėtume, jog mūsų elgesys priklauso nuo aplinkos kurioje gyvename, o tie kurie valdo tą aplinką savaime įtakoja ir mūsų elgesį bei gali mums įteigti tas tariamas vertybes kurias nori.  Vis tik tokios vertybės kaip laisvė gyvuoja netgi labiausiai slegiančioje aplinkoje ir žmonės gina savo laisvę netgi gresiant mirtinam pavojui.  Atjauta taip pat įgimta.  Tironai-psichopatai beviltiškai siekia įrodyti, kad ir visi kiti žmonės tokie patys kaip jie-be atjautos, neturintys žmoniškumo ir sielos.  Melas.  Netgi patys tironai turi sielą, o jų atjauta nukišta į tolimiausią sielos kampelį ir pamiršta tik dėl jų begalinės baimės-baimės, kad visi pamatys kokie jie menkučiai ir kompleksuoti.  Žmonių valdymas kyla iš paklydimo, kad mes esame priklausomi nuo aplinkos kuri apsprendžia kas mes esame kaip individai. Žmonių valdymas kyla iš sampratos, kad dorybės yra kintamos, santykinės ar visuomenės sugalvotos.  Melas.  Visi žmonės turi sąžinę ir visi laisvi pasirinkti, klausyti jos ar nekreipti į ją dėmesio.  Jeigu tironai gali jus įtikinti nekreipti dėmesio į jūsų sąžinės balsą tai tada vienintelis kitas jūsų gyvenimo kelrodis-aplinka kurioje jūs gyvenate.  O jeigu tironai valdo tą aplinką tai jie turi daugiau nei pakankamai galių pakeisti jūsų elgseną mažų mažiausiai laikinai.  Jie gali paveikti jus nusikalsti, palaikyti gyvybę žudančias jėgas ar ideologijas, prijungti jūsų smegenis prie dirbtinio intelekto, (greičiau jau dirbtinio idioto) padaryti jus priklausomus nuo dirbtinio intelekto ar visai panaikinti jūsų savitumą suliejant jus su dirbtiniu intelektu, jie gali jus paveikti daryti bet ką, ko kitu atveju jūs nei už ką nedarytumėte.  Galutinis tironų tikslas, priversti žmones pamiršti savo vidinį balsą, pamiršti dorą.  Ar mes savo susitaikymu tą leisime?  Mūsų pats pagrindinis įrankis nepasiduoti blogiui-klausyti savo vidinio balso ir nebijoti tariamų pasekmių.  Tironų baisiausias košmaras tas, kad mes sužinosime tiesą, o tiesa, kaip visada, itin paprasta-jie neturi jokios galios.  Visiškai.  Mes galime nepaklusti jų tariamai galiai kada panorėję.  Jeigu mes panorėtume jų galia išnyktų kaip kamparas jau rytoj.  Tironai žmonijai nereikalingi nes jie niekam nenaudingi net sau patiems.  Jie parazitai nes jiems būtina auka tam, kad išgyventų ir įgyvendintų savo pamišėliškas svajones.  Be mūsų jie niekas. 

Tironai teigia, kad jie mus saugo.  Saugo nuo išorės ir vidaus priešų, nuo propagandos, nuo nusikaltėlių... nuo virusų.  Primenu, jog blogis tam, kad egzistuotų turi apsimesti gėriu.  Tame jo niekšybė ir nepilnavertiškumas.  Jis negali būti atviras.  Gėris juk visada geras, jam nereikia apsimetinėti.  Jeigu mes galvosime, kad neįmanoma įveikti blogio, tuomet ir toliau gyvensime su juo.

Algirdas