Konservatorių „vertybinės“ užsienio politikos įkaitai

Autorius: Olava Strikulienė, „Respublikos“ žurnalistė Šaltinis: https://www.respublika.lt/lt/n... 2022-02-14 21:37:00, skaitė 290, komentavo 2

Konservatorių „vertybinės“ užsienio politikos įkaitai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę lankėsi Singapūre ir Australijoje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su delegacija vyko į Izraelį ir Palestiną. Premjerė Ingrida Šimonytė viešėjo Jungtinėje Karalystėje. Šįkart - be Aušrinės Armonaitės, su kuria pernai rudenį blaškėsi po Jungtinius Arabų Emyratus.

O kol Lietuvos valdžia kažkur ir dėl kažko keliavo ir keliauja, bent Pietų Lietuvos gyventojai - siaubia Lenkijos parduotuves. Nes, lenkams nuo vasario 1 dienos panaikinus PVM maisto produktams, trąšoms, o degalams PVM sumažinus nuo 23 proc. iki 8 proc., lietuviai pasijuto vertybiniame rojuje. Su aiškiai, nedviprasmiškai išreikšta vertybe - mažesne nei Lietuvoje maisto kaina.

Maistas iš tikrųjų yra bendražmogiška, bendragamtiška ar net antgamtiška vertybė. Kai kalbame ne tik apie manų kruopas, bet ir apie dangiškąją maną. Galų gale, Jėzus Kristus taip pat daugino ne priešus, bet žuvį ir duoną. Konkrečius valgomus daiktus. Todėl nieko keisto, kad tuo metu, kai valstybės galvos suko galvas kitų valstybių aukščiausioms ypatoms apie kažkokias ypatingas Lietuvos išpažįstamas vertybes, mūsų piliečiai burnojo, jog valdžia dėl jų nieko naudingo nedaro. Nes šildymas, elektra, maistas ir visos paslaugos nesulaikomai brangsta.

„Vertybinės" politikos naudą savo kailiu pajus ir AB „Lietuvos geležinkeliai" 300 darbuotojų. Jiems šioje bendrovėje nelieka darbo. Jau nekalbant apie tai, kad" valstybė patiria ekonominius nuostolius dėl sumažėjusių pervežimų geležinkeliais, dėl Kinijos rinkos praradimo ir t.t. Valdžia taip ir nesugebėjo aiškiai apibrėžti, dėl ko visa tai aukojama. Kas yra toji „vertybinė" politika. Nes tai turėtų būti aksioma, kuri niekada nekinta. Net esant pačioms įvairiausioms aplinkybėms. O aksiomos taigi nėra! Tik po Aziją uoliai besiblaškantis G.Landsbergis.

Savaime suprantama, juk „supjovus vertybinį grybą" su Kinija, reikia kažką daryti. Netgi karštligiškai. Kad Lietuva bent kiek kompensuotų dabar patiriamus ir dar prognozuojamus ekonominius nuostolius. Tad, bedus vertybinį pirštuką į žemėlapį, pasirinktas Singapūras, kuriame 77 proc. gyventojų sudaro kinai. Bent bus galima teigti, jog Lietuva kinų neignoruoja. Tik nutarė bendrauti ne su žemyninės Kinijos, bet su salų - Taivano, Singapūro - kinais. O kodėl? Matyt, todėl, kad jie - vertybiškesni?

Singapūras - tik 48-as

Taip, Singapūras yra 48-oje vietoje pagal dvišalės prekybos aktyvumą. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2020 metais, t.y. tada, kai santykiai buvo geri, Lietuvos ir Kinijos prekybos apyvarta siekė 1,5 mlrd. Eur. Eksportas sudarė 0,3 mlrd. Eur ir 23,4 proc. augo. Importas augo 26,2 proc. Tad benradarbiavimo kreivė buvo kylanti aukštyn.

O dabar palyginkime, kaip Lietuvai per tą patį laikotarpį pavyko ekonomiškai vaisingai bendradarbiauti su Singapūru. Būtent - ekonomiškai, nes, jei kalbėtume apie vaisingą politinį bendradarbiavimą, tai Lietuvos ambasadą Singapūre dar tik planuojama įsteigti. O žiūrint iš ekonominės naudos taško, Singapūras 2020 m. buvo daug smulkesnė mūsų ekonominė partnerė nei Kinija.

Lietuvos ir Singapūro tarpusavio prekybos apyvarta siekė vos 78,6 mln. Eur ir 2020 metais sumažėjo 65 proc. Iš šios prekybos eksportas sudarė 74 mln. Eur, o importas iš Singapūro tesiekė 4,6 mln. Eur. Eksportas mažėjo 67 proc., o importas - 55 proc. Tad bendradarbiavimo kreivė ne kilo, bet leidosi žemyn.

Dalis mūsų seimūnų Singapūre būtų nuplakti

Betgi mes juk akcentuojame ne kažkokius banalius ekonomikos eurus, o bendražmogiškąsias vertybes. Pinigais neišmatuojamas. Tiesa, G.Landsbergiui vertėjo pasiimti į Singapūrą ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių bei ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę. Pastaroji turbūt sėkmingiau nei G.Landsbergis paaiškintų mūsų šalies investicinę aplinką.

O T.V.Raskevičius, profesionaliai išmanantis apie žmogaus teises, galėtų vertybiškai padiskutuoti su Singapūrą jau daugiau kaip 50 metų valdančia partija. Na, ne Kinijos Liaudies Respublikos komunistų, bet irgi vienvalde. Pvz., galėtų pasigirti, jog Lietuvos LGBT bendruomenėje tikrai esama apsišvietusių narių, kurie neabejingi Konfucijaus mokymui.

Aiman, kodėl koalicijos partneris G.Landsbergis, vykdamas į Singapūrą, ignoravo savo partnerį? Koalicinį. Gal išsigando, kad koalicijos partneris ims Singapūre žiaumoti čia draudžiamą kramtomąją gumą ir gaus už tai rykščių? Abejoju, kad T.V.Raskevičius taip nepagarbiai elgtųsi.

Matyt, net ir G.Landsbergis susiprato, kad akibrokštas - pasiimti į kelionę savo orientacijos neslepiantį T.V.Raskevičių - Singapūro valdžiai jau būtų per sunkiai pakeliamas. Kita vertus, nematau jokios vertybinės logikos. G.Landsbergis, ieškodamas naujų rinkų bei politinio palaikymo prieš Kiniją, renkasi toli gražu ne bendražmogiškomis vertybėmis grįstą politiką. Kuo šalis, už grotų sodinanti gėjus vien už tai, kad jie gėjai, vertybiškai skiriasi nuo šalies, tramdančios uigūrus ar tibetiečius?

Po vizito Singapūre G.Landsbergis su mūsų verslininkų delegacija pasuko į Australiją. Valstybę, kuri, kaip ir mes, politiškai boikotavo Pekino žiemos olimpiadą. Tik gal reikėjo ne tiesiai vykti į žemyninę Australiją, bet pirmiau nusileisti Australijai priklausančioje Kalėdų saloje. Nes būtent čia kinai sudaro 70 proc. gyventojų. O politikai, kada susipeša su kitomis valstybėmis, visada kartoja tą patį: mes ne prieš tos šalies tautą, mes - prieš jos valdžią.

Mes - į „balanos gadynę"?

O tuo metu mes, namie likę, toliau baisimės kainomis. Pvz., Vilniuje šildymas pabrango 2-2,5 karto. Kitur šiek tiek mažiau, bet visur brango elektra. Tiesa, valstybė gali reguliuoti tik 40 proc. elektros tarifo, o apie 60 proc. reguliuoja rinka. Ar žmogui nuo tokio paaiškinimo lengviau? Arba nuo elektros tiekėjų patarimų, kaip susimažinti elektros vartojimą. Tai pasityčiojimas. Nuo kada tiekėjas suinteresuotas mažiau tiekti?

Vienintelis efektyvus būdas taupyti - XXI a. Lietuvoje grįžti į „balanos gadynę". Pasišviesti lampadomis, deglais, žvakėmis ir stengtis nenugarmėti į dvasios tamsą dėl šviesos stygiaus. Tikėkimės, jog vertybiškiems žmonėms taip neatsitinka. Tačiau sielos šviesai ir buities tamsai pernelyg ilgai užsitęsus, pablogės rega ir teks keisti akinius. Ne rožinius, bet irgi brangiai kainuojančius.

Tiesa, I.Šimonytė, grįžusi iš Jungtinės Karalystės, gali atsikirsti, jog šiemet didėjo minimalus mėnesinis atlyginimas ir pensijos. Vidutinė senatvės pensija padidėjo 51 Eur, o vienišo žmogaus pensija - 3,37 Eur. Tad pagal dabartines kainas žmogus gali papildomai nusipirkti apie 30 kvepiančių žvakių. O vienišasis - arba vieną automobilio uždegimo žvakę, arba dvi aromatines. Puiku, sėdi sau dviejų žvakių šviesoje ir dūmoji apie vertybes. Net nepajusi, kaip mintyse imsi bendrauti su Liuciferiu.