Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/02/09/t-... 2022-02-10 02:23:00, skaitė 653, komentavo 3
Konstitucinio teismo atsisakymas išnagrinėti bylą dėl vadinamojo „galimybių“ paso atitikimo Konstitucijai, be abejo, yra tam tikra paslauga Konstituciją sutrypusiai vyriausybei.
Bet šis atsisakymas turi ir kitą pusę: Konstitucinis teismas faktiškai pripažino, kad, jeigu būtų ėmęsis šios bylos, jis nebūtų galėjęs vyriausybės veiksmų išteisinti, net ir pasitelkęs laisviausio ir tendencingiausio Konstitucijos interpretavimo priemonių arsenalą.
Ne paslaptis, kad pati geriausia paslauga į grubius Konstitucijos pažeidinėjimus įklimpusiai vyriausybei būtų buvęs šios bylos nagrinėjimas Konstituciniame teisme ir išvados, kad Konstitucija jos sprendimais nebuvo pažeista, padarymas.
Tai visgi būtų buvusi paslauga, kurios Konstitucinis teismas nedrįso suteikti. Akivaizdu, kad dar išvakarėse buvo sutarta: tik GP atšaukimas gali išgelbėti vyriausybę nuo susikompromitavimo, nes bet koks šios bylos nagrinėjimas turėtų baigtis neišvengiamu bent dalies Konstitucijos pažeidimų pripažinimu.
Tokiu sprendimu Konstitucinis teismas iš esmės tyliai pripažino, kad Konstitucija buvo pažeista, bet nurašė tai „istorijai“, kurios jis esą negalįs nagrinėti: „Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie yra pasibaigę, taigi nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima, tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį (2013 m. vasario 15 d., 2019 m. vasario 15 d. nutarimai); tokia pat beprasmė būtų ir Konstitucinio Teismo intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę (2019 m. vasario 15 d. nutarimas).“
Vis dėlto Konstitucinis teismas nurodė galimybę imtis dabar nutrauktos bylos nagrinėjimo, jeigu dėl to kreiptųsi kitas teismas, arba asmuo, nukentėjęs dėl galimai antikonstitucinio teisės akto taikymo. „Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kyla abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja, ar ne (inter alia 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. kovo 27 d. nutarimai); priešingu atveju nebūtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams (2005 m. vasario 7 d. nutarimas).“
Kitaip sakant, formalią pergalę šiandien švenčianti Konstituciją sulaužiusi vyriausybė dar neišsisuko nuo jos nutarimų nagrinėjimo Konstituciniame teisme. Kaip yra gerai žinoma, žmonių, nukentėjusių nuo diskriminacinio „galimybių“ paso taikymo, yra daugybė, iš to kylančių bylų – taip pat. Tik laiko klausimas, kada ši byla vėl grįš į Konstitucinį teismą ir jau atitiks sąlygas, kuriomis Konstitucinis teismas yra įsipareigojęs ją išnagrinėti.
O iki tol tik kaupsis kitų šalių konstitucinių teismų praktika, kuri nieko gero Konstitucijos pažeidėjams nežada.
Vyriausybė lieka laukti ant skilinėjančio ledo toli jūroje, kurioje jau kyla audra.
Jūsų dėmesiui siūlau komentarus apie taip vadinamą "Konstitucinį teismą" ir jo sprendimą: