L. Striom. Norvegijos mokslininkės argumentai apie kaukių dėvėjimą

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2021/12/31/l-... 2022-01-02 00:08:00, skaitė 530, komentavo 2

L. Striom. Norvegijos mokslininkės argumentai apie kaukių dėvėjimą

Baigiasi metai – tai pakalbėkime dar kartą apie kaukes.

Portalas LRT gruodžio 30 d. paskelbė publikaciją su tokia antrašte: „Kėvalas atmeta skeptikų argumentus dėl kaukių žalos vaikams: vienas kvailiausių klausimų, kuriuos man teko girdėti.“

Kadangi manau, kad būtent šis argumentas yra vienas kvailiausių mano iki šiol girdėtų iš medicinos profesoriaus lūpų, darantis didelę reikšmę visuomenės nuomonės formavimui – parašysiu paskutinį šiemet postą „pandemine“ tema, skirtą kaukėms.

Tiesą sakant, man pačiai net nereikės daryti daugiau, nei lietuviškai auditorijai adaptuoti Norvegijos visuomenės sveikatos instituto (FHI) gydytojos ir mokslininkės Ingridos Holstad (Ingrid Holstad) tekstą ir surinktus argumentus šia tema:

„Pirma, nėra patikimų įrodymų, kad kaukių dėvėjimas turi kokį nors poveikį infekcijos plitimui populiacijos lygmeniu. Priešingai, atlikta daug didelių ir gerų tyrimų, kurie rodo, kad tai nėra labai veiksminga priemonė.

„Cochrane“ duomenų bazė medicinoje laikoma „šventuoju graliu“ apibendrinant tai, kas yra veiksminga.

Štai ką mes čia skaitome šia tema 2020 m: Apibendrinti atsitiktinių imčių tyrimų rezultatai neparodė, kad naudojant medicinines/chirurgines kaukes sezoninio gripo metu aiškiai sumažėtų kvėpavimo takų virusinės infekcijos atvejų.

Jei labiau pasitikite FHI, galite perskaityti, ką jie rašo savo išvadose šia tema.


Gyd. kardiologė Loreta Striom (L. Strøm) | sti.lt nuotr.

Vienos prie Oslo esančios savivaldybės vyriausioji gydytoja Kerstin Aninė Jonsen Mervold (Kerstin Anine Johnsen Myhrvold) gražiai susumuoja:

– Visuotinis kaukių dėvėjimas nedaug arba visai neturi įtakos tam, kiek žmonių suserga į gripą panašia liga.

– Naudojant kaukes nesikeičia žmonių, kuriems laboratoriniu mėginiu nustatoma kvėpavimo takų liga, skaičius.

– Žinių apžvalgos šia tema metu nebuvo rasta tyrimų, kuriuose būtų įrodytas kaukių veiksmingumas mirtingumo, sunkios ligos eigos atvejų skaičiaus, nedarbingumo, hospitalizacijų ar ligos komplikacijų požiūriu.

Čia galima paskaityti visą jos puikią kroniką šia tema.

Taip pat turime PSO 2019 metų ataskaitą, kuriame 10 randomizuotų studijų (RCT) duomenų analizė nerodo kaukių viruso plitimą mažinančio efekto.

Dar turime 2020 m. Xiao metaanalizę, kurioje apžvelgiama 10 RCT ir padaromos analogiškos išvados.

Arba Eurosurveillance santrauką su išvada apie galimą 6 % infekcijų sumažėjimą naudojant kaukes; „mizernas efektas“, kaip pasakė vienas FHI vadovų P. Aavitsland.

Labiau norite pažvelgti į didelį tyrimą JAV? „Mes nepastebėjome ryšio tarp prievolės dėvėti kaukes ar jų naudojimo ir mažesnio COVID-19 plitimo JAV valstijose“.

Toliau paminėtini danai, kurie savo RCT tyrime nerado jokių įtikinamų kaukių poveikio teigiamo efekto įrodymų.

Dar daugiau įrodymų?

Gydytoja Treisi Bet Hog (Tracy Beth Hoeg) atliko kaukių dėvėjimo Dakotos valstijos mokyklose tyrimą; nerasta jokio skirtumo tarp mokyklų, kuriose galiojo ši prievolė ir tų, kuriose jos nebuvo (priešingai, rastas net šiek tiek didesnis infekcijų skaičius mokyklose, kuriose galiojo kaukių prievolė).

Taip pat nepamirškite, kad net ir menkiausias tarpas tarp veido ir kaukės panaikins visą jos galimą efektą: „Esant tik 3,2 % tarpui (maždaug tiek, kiek yra įprastai dėvint), kaukės tampa praktiškai nenaudingos.“.

Vokietijoje galioja vienos iš griežčiausių pasaulyje taisyklių dėl N95 kaukių – tinklalapyje Ourworldindata arba šioje iliustracijoje galite pamatyti, koks „stulbinantis“ atrodo jų poveikis.  – naujų atvejų kreivės kinta kaukėms nepalankia trajektorija.

O kaip dėl BMJ tyrimo, kuris, pasak žiniasklaidos, parodė, kad infekcijų sumažėjo 53%? Taip, faktai patikrinti čia  ir taip pat ilgame ir gerame epidemiologijos profesoriaus Beno Cowlingo, kuris pats atliko daug didelių tyrimų apie kaukių efektą, straipsnyje.

Galiausiai, įdomus reiškinys – atrodo, kad kaukės mažiau reikalingos, jei esate žinomas žmogus: Esame matę daug vaizdo įrašų, kuriuose aukščiausio rango Europos politikai, pozuodami fotografams, klusniai užsideda kaukes, o jiems išėjus jas vėl nusiima… Esame matę iškilmingų vakarienių JAV, kur visos įžymybės ir politinis elitas bendrauja be kaukių, o padavėjai („nešvarūs plebėjai“) juos aptarnauja su jomis.

Matėme ir JAV turtingojo elito (pvz., Nensi Pelosi ( Nancy Pelosi) ir kt.) vaizdo įrašus, kuriuose jie linksminasi, nedėvėdami kaukių.

Jei politikai ir valdžios elitas taip menkai jomis tiki, kodėl jie jas primeta visiems kitiems? Mums sakoma, kad viskas gerai, juk nieko blogo, jei saugumo sumetimais tiesiog uždėsite kaukę?

Tai nesakykite: kaukės ne tik kad yra nepatogios nešioti ir trukdo bendrauti, bet ir gali padidinti infekcijos riziką: jei esi visiškai nemotyvuotas nešioti kaukę ir netiki jis efektu, ir ją užsidedi tik dėl vaizdo, nes taip reikia, išėmęs ją iš nesvarios kišenės – ji gali greičiau turėti neigiamą nei teigiamą efektą.

Bendra kaukių prievolė reiškia, kad daugiau žmonių dažniau liečia savo veidą, ir tai gali veikti prieš pirminę šios prievolės intenciją. Be to, kaukė siunčia signalą, kad esame pavojingoje situacijoje, kad kiti žmonės yra pavojingi – šis poveikis ypač svarbus vaikų psichikos sveikatai, kurios žala jaunajai kartai įrodyta jau ne vienoje šalyje.

Daugumai žmonių, kurie jaučiasi verčiami imtis nenaudingų priemonių, neturinčių jokio įrodyto poveikio, primetama prievarta tik sukelia pasitikėjimo praradimą – ji leidžia suprasti, kad mes savimi nesugebame rūpintis be prievartos.

Kaukės taip pat signalizuoja, kad virusas yra pavojingesnis nei jis šiuo metu realiai yra – populiacijoje su jau plačiu tiek skiepų indukuotu, tiek natūraliu imunitetu daugumai gyventojų C19 viruso rizika yra labai maža ir panaši į kitų infekcinių ligų riziką.

Kaip rašo aukščiau minėta savivaldybės vyriausioji gydytoja: infekciją ribojančios priemonės pagal įstatymą turi būti pagrįstos „aiškiu medicininiu pagrindimu“. Jos taip pat turi būti „būtinos infekcijos prevencijos tikslu” ir „būti įrodytos naudingomis, atlikus bendrą vertinimą“.

Žinoma, svarbu, kad kiekvienas prisidėtų prie infekcijos plitimo mažinimo. Tačiau tada reikia įgyvendinti priemones, kurios iš tikrųjų duotų rezultatą – nes dėl simbolinės politikos niekas netaps sveikesniu.

Galiu ranką prie širdies pridėjusi pasakyti: nesirinkau tyrimų, kurie atitiktų mano viziją; tyrimai, rodantys teigiamą kaukių poveikį, yra arba mechaniniai laboratoriniai tyrimai, arba ligoninių tyrimai, arba stebėjimo tyrimai, kuriuose negalima diferencijuoti kaukių poveikio nuo kitų ribojančių intervencijų.

Taip, operacinėse ir kitose gydymo įstaigose nuolat naudojamos kaukės, bet daugiausia tam, kad būtų išvengta bakterinės infekcijos pernešimo į/iš žaizdų ir pan., t. y. ten kaukės naudojamos visiškai kitokioje aplinkoje nei ta, apie kurią diskutuojame čia.

Populiacijai su susiformavusiu plačiu imunitetu prieš virusą tai geriausiu atveju yra ribinio poveikio priemonė, todėl žmonėms bent jau turėtų būti leidžiama patiems rinktis – juk niekam nedraudžiama naudoti kaukių, jei jie to patys nori!“

„Tie, kurie jus gali priversti patikėti absurdais, gali jus priversti ir įvykdyti žiaurumus“, kažkada pasakė Volteras. Tai nebetikėkite absurdais – jau gana.

P.S. Pridedama nuotrauka asociatyvinė, netyčia aptikta internete ir originaliai naudota ironiškame kontekste; kadangi vieša, tiesiog negalėjau nepanaudoti ir čia.