Rusiškas dronas išsiveržia į lyderius – „Oсhotnik“ gaus neįprastus ginklus.

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-11-18 07:55:00, skaitė 323, komentavo 9

Rusiškas dronas išsiveržia į lyderius – „Oсhotnik“ gaus neįprastus ginklus.

Paaiškėjo kai kurios detalės apie būsimo nepilotuojamo skraidančio aparato (NSA)  S-70 Ochotnik, kurie dėl daugelio priežasčių, yra laikomi geriausiais pasaulyje, dislokavimą. Dabar, sprendžiant iš visko, šita lyderystė pasitvirtins naujomis galimybėmis, apie kurias dabar ir bus pasakojama.

mQCFtwJH6Mrr-qOOsGfIaMNyniaSjQDA2horQ8viWynsqCxakbaKKWa5j5bmAa_ZnKSZg4WQCzWkYYr-H1NRp68Qx-6A06BFGeGQTXyLZYwtFNLR1KmtpJIaTB1cefSVEk2vPugR
Nuotr. Viena pirmųjų „Ochotnik“ nuotraukų, leidžiančių įvertinti jo dydį. Dronas iš esmės yra unifikuotas su Su-57

Pirmiausia apie ką norisi pasakyti, tai apie dislokacijos planus – pagal numatytą planą Gynybos ministerija iki 2024 metų nori gauti iš karto du „Ochotnik“ būrius. Skamba labai optimistiškai, tačiau nereikia pamirškite apie jau metus trunkančią be ypatingos skubos trunkančią šių NSA gamybą, o 2021 metų pabaigoje yra planuojamas pirmosios serijinės transporto priemonės skrydis – terminai buvo labai stipriai pastumti į kairę, kas yra nebūdinga gynybos pramonei. Atsižvelgiant į tokią informaciją, tampa aišku, kad terminų poslinkis iškart per du metus mums daug ką sako, bet svarbiausia apie mikroelektronikos, dirbtinio intelekto ir kitų sričių, vystymąsi,  kuriose buvo prieš tai buvo atsiliekama. Taip pat ir tai, kad pačiu metu pavyko ne tik likviduoti bedugnę, bet ir ir daug kur aplenkti galimą priešą.

Kas dar yra žinoma apie šiuos būrius? Išskyrus krypties (Pietus ir Vakarai) – nieko. Nei tikslaus aparatų skaičiaus, nei kur būtent jie bus dislokuoti, tačiau, kaip visada, yra niuansų. Visų pirma, šie būriai yra kuriami pačiose pavojingiausiose kryptyse ir potekstėje yra  numanoma, kad veiks pavieniui, be pilotuojamo naikintuvo vedančiojo rolėje. O tas reiškia tai, kad kariškiai planuoja juos panaudoti priešo oro ir priešraketinei gynybai pralaužti, ir kaip antrą variantą – sunaikinti ypač svarbius taikinius giliai užnugaryje, kur yra būtinas slaptumas ir netikėtumas, kad nebūtų jokios evakuacijos galimybės. 

ohsjfXwNYVVkwcww0snFtEetJ_LI_VW6I_imguVYewf85Xzprf1kpsny-QnFflYzPtkuMBCZz_swj3vM2J5H_02uNT3RFMGx-YhZFT5h4oCqaHakLFG2IowjAj8dw59kdxt1hqiH 
Dar viena nuotrauka, leidžianti įvertinti “Ochotnik” matmenis.

O antra, naujieji junginiai gaus neįprastus ginklus – sparnuotąsias raketas, kas netiesiogiai patvirtina teoriją. Labiausiai tikėtina, kad „Ochotnik“ gaus taip vadinamąsias X-59MK2 mažagabaritines naujausios versijos sparnuotąsias raketas, apie kurias jau anksčiau sklandė gandai. „Ovod“, kaip dar kitaip jas vadina, yra ne kas kita, kaip miniatiūrinė X-101 raketos versija ir pasižymi gana įspūdingomis savo klasei charakteristikomis. Raketa yra ikigarsinė ir pagaminta naudojant „Stels“ technologiją - ją yra labai sunku aptikti, o dar sunkiau yra numušti, nes jos visas skrydis vyksta prie pat žemės, kur zenitiniai raketiniai kompleksai (ZRK) yra mažai veiksmingi. Raketos orientavimo sistema yra kombinuota ir susideda iš  inercinės, palydovinės ir optinės-elektroninės dalių, kas leidžia pataikyti į 5 metrų skersmens apskritimą, o taip pat neleidžia aptikti raketos pagal jos pačios radaro spinduliavimą. Kovinės dalies svoris taip pat įspūdingas – 310 kilogramų, o pačios raketos svoris – 700 kg. Vienintelis parametras, kuris lieka paslaptimi - tai yra nuotolis. Oficialiai tai yra 290 kilometrų, tačiau tai yra dirbtinis eksportinės versijos apribojimas. Kai kuriais vertinimais, raketos versijos skirtos RF ginkluotoms pajėgoms  nuotolis siekia  500 km ir daugiau.

5eq18z3TKyVZx2RJxlnzuf7vV6Hz47e1lqsQNvzOq456He0hT1mNAdHrxiGQNTcCfDT-f4lOCJ_bggOEhraqKHM1kDekSXZUCScB0bu7t7akYXsc414KBeWVD1VvLy42szd2nX36
Pirmasis bendras "Ochotnik" ir Su-57 skrydis. Pagal šį scenarijų NSA gali būti naudojamas oro mūšio metu. Tačiau galima ir atskirai, tačiau kartu efektyvumas didesnis.

Kitaip tariant, atlikus tinkamą žvalgybą, „Ochotnik“ net nereikės įskrist į potencialaus priešo ZRK veikimo zoną ir pakišti save atakai. Užeiti į užnugarį nėra labai sunku, ypač turint omenyje 6000 kilometrų "Ochotnik" veikimo atstumą - nuspėti tokią įvykių eigą faktiškai neįmanoma, kaip ir išdėstyti  radarus po visą teritorijoje praktiškai neįmanoma. Apskrido, paleido raketas, reikalui esant atliko žvalgybą ir grįžo atgal – ir visa tai maksimaliai pavojingame rajone vietoje, be jokios rizikos pilotams. Gali kilti klausimas – ar yra prasmė varinėti į tokioms misijoms vieną ar du „Ochotnik“, juk BSA kovinis arsenalas dažniausiai yra gana ribotas? Reikalas yra tame, kad, remiantis kai kuriais duomenimis, maksimalus drono kovinis apkrovimas  yra rekordinės 8 tonos, kado jo paties pakilimo svoris yra 25 tonos, kas leidžia paimti iki 8 sparnuotųjų raketų X-59MK2, jei tai leidžia vidiniai skyriai - tai yra tiek pat, kiek gali pakelti į orą, pavyzdžiui, Su-30SM. Net jei dalis amunicijos sudarys raketos „oras-oras“, o jis ir tai gali padaryti, priešui vis tiek nepatiks kelių sparnuotų raketos paleidimas užnugaryje į maksimaliai svarbius taikinius.

WeQbdnRLVGKt0DxM13k1RGWP_cJ9g_lGeE01KOGI_zRoxdUcA_Q5m17NR-CToQNrd38kS0Uf5MyCDajcMV-g-iBVlUphhrbtiMqE2EuY1OvaeBqrmLm0sApTJbydzOo3BgiSXQ8D

Nuotraukoje parodyta sparnuotoji raketa X-59MK2 eksportinės versijos. Be "Ochotnik", šios sparnuotos raketos yra skirtos ir Su-57 naikintuvui. Kitaip tariant, ji yra reikalinga slaptiems ir galingiems smūgiams.

Kalbant apie „Ochotnik“, negalima nepaminėti pagrindinio jo konkurento – amerikoniško X-47B, pagaminto pagal nepilotuojamo denio lėktuvo kūrimo programą. Nepaisant visų projekto pasiekimų, amerikoniškas dronas taip ir niekada nebuvo pateiktas ginkluotoms pajėgoms, o pati programa buvo uždaryta dėl labai didelės kainos - vienas X-47B vertinamas 400+ milijonų dolerių, atsižvelgiant ir į sukūrimo išlaidas, o tai yra siaubinga kaina tokios klasės aparatui. Iš viso jų buvo pagaminta tik du vienetai, o kada sąnaudoms pasiekė beveik milijardą dolerių, projektas buvo tyliai nukanalizuotas. 

2eplb06sWQODVb0nZU5NzphuHlp4SlZeITXwNT10XjGxON6L5h9JqyZ0Y66z3eWcRB5Jydm3Rte0ItSpZBcGp4HQZIVg1BUCkA2DRZ849LjiWNoXGX3_IPmV-OrFlFmWxeggx8kr
"Northrop Grumman" korporacijos sukurtas X-47B - nepilotuojamas kovinis lėktuvas (NSA), skirtas taip pat ir skrydžiams nuo lėktuvnešių.

Pagal šį parametrą rusiškas „Ochotnik“ kainavo 20 kartų pigiau už vieną aparatą, įskaitant visas išlaidas, o ir apskritai jis lenkia konkurentą  pagal visus parametrus - kovinė apkrova 8 tonos prieš 2 tonas amerikoniško, nuotolis 6000 km ir 3900 km ir taip toliau. Be to, rusiškasis faktiškai jau yra serijoje o tai reiškia, kad vieno „Ochotnik“ kaina jau yra mažesnė, nei pagarsinta aukščiau. Vienintelis dalykas, kuo amerikoniškasis yra geresnis, tai galimybė pakilti nuo lėktuvnešio, kas Rusijai šiuo momentu nėra aktualu, nes jūrų laivyno mūšiuose Rusija pastatė ant hipergarsinių priešlaivinių raketų.

kYMynXuY1eGuljG0xtbmLbkEEo24Dd4dHja-l3e7dJ00PDLbNL1dCM3-xT0s-aBbbe1bCwLSpLnHXP47vnEGyDBynJ3KAt7E1gjoJXeiQG7cju-1fge53tsLTi51JPo-RqjPQVGO
Didžiausias pasaulyje NSA RQ-4 Global Hawk, tačiau šiam momentui nuo pjedestalo jį stumtelėjo rusiškas „Ochotnik“. Nepaisant to, apskritai yra nekorektiška juos lyginti – skirtingų klasių aparatai, nors vietomis ir susikerta.

Kaip išvadą verta paminėti įdomų faktą - Rusija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri disponuoja visaverčiu nepilotuojamu bombonešiu, galinčiu nešti didžiulį kiekį ginkluotės, likdamas nematomas priešo radarams.