Ramunė Surdokienė: Lietuva, pabusk!

Autorius: Ramunė Surdokienė Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2021-11-15 20:36:00, skaitė 322, komentavo 3

Ramunė Surdokienė: Lietuva, pabusk!

Mieli Lietuvos žmonės, pabuskime iš sąmonės sąstingio, užtenka snausti, “žiema” jau baigiasi. Laikas keltis, nors dar atrodo tamsu, bet dvasinis rytas jau brėkšta. Kelkimės, susirinkime rūbus, pasiruoškime ir susikaupę eikime iš namų į kelionę, kurią turime nukeliauti. Turime nukeliauti Dvasia, savo pasiryžimu ir gera valia.

Šį mūsų dvasinį pasiryžimą lydės fiziniai žingsniai ir kasdieniniai veiksmai, kurie atspindės mūsų Dvasios kryptį.

Melo jau per daug. Ar nepavargote murkdytis santykių aiškinimesi, purvo pilstymu vieni ant kitų, baimės haliucinacijose, kurios kausto iki visiško psichikos išsekimo? Ar mums to reikia? Ar mes jau įpratome  gyventi blogyje, įtampoje ir susigyvenome su tuo, ir tai tapo normalu?

Juk kiekvienas žinome, ką reiškia jaustis laisvu, laimingu, Dievo mylimu žmogumi. Šioje laisvėje mes visai neseniai gyvenome. Tai kodėl dabar išsigandome to, kurio net negalime matyti?

O gi dėl to, jog esame dvasinės būtybės ir be Dievo koncepcijos čia neapsieisime. Galime Jį neigti kiek tik norime, bet žmogaus širdis yra ne vien tik raumuo. Jis pilnas Dvasios užpildo, dėl ko ir kyla įvairiausi jausmai, mąstymai, vidiniai prieštaravimai, kurie pasireiškia ir žmogaus išorės veiksmais.

Gana raizgytis įvairiomis filosofijomis, religijų išvedžiojimais, įvairiomis savęs suvokimo praktikomis, nes tai yra melas. Dar labiau pasiklysime savo sielos labirinte.

Turime vieną Dievą. Turime vieną Tėvynę, tėvus ir vienas kitą. Ko mums daugiau reikia? Filosofijų, karų, kažkokių beprasmiškų įrodinėjimų nežinia kam ir dėl ko?

Susikaupkime. Suvokime, ko pasaulis nori iš mūsų? Ar tai sutampa su mūsų vertybėmis, ar nenukrypstame nuo tikrųjų vertybių, kurias tikrai pažįstame? Pasiimkime vadovėlius – ten parašyta, kokios yra bendrosios ir pagrindinės žmogaus, šeimos ir valstybės vertybės.

Nejau tiesą pradėsime versti melu ir galvoti, jog tai tiesa?

Juk ne. Mes neprivalome to daryti. O ką galime šiuo metu padaryti?

O gi pradėkime pirmiausiai nuo savęs. Geriausias pavyzdys kitiems yra tvarka savajame kieme. Kai pas mus bus švaru, kaimynui natūraliai kils klausimas, “o kodėl aš taip negaliu gyventi? Pas jį geriau”. Žmonės intuityviai jaučia, kur yra tiesa, teisingas gyvenimo būdas, o kur melas. Jei kaimynas jus ir apspjaudys dėl šios gražios tvarkos, tai tik iš pavydo ir melo, kuriame jis gyvena, bet mes burkimės į bendruomenes. 

Neabejokite, jog tikrai atsiras tie, kurie norės gyventi, taip kaip jūs. Ir ta maža bendruomenė, nors ir dvi šeimos, ar du asmenys, pamažu galės toliau gvildenti esminius klausimus, tarkime žemės ūkyje, kiti verslo sektoriuje, treti ugdymo įstaigose, dar kiti – politikoje. Nebijokime, jei mūsų yra mažiau, nei tų, kurie pasiduoda melui. Tiesa visada nugali - “vienas prieš dešimt ar net šimtą”. Tokie yra dėsniai.

Nebijokime, nesigėdykime tiesos, gėrio, gerumo. Paleiskime juos į darbą. Kodėl mes marmaliuojamės kažkokiose melo teorijose? Ar tai tiesa?

Pradėkime kiekvienas nuo savęs ir pamatysime, kaip tapsime klasteriais visame pasaulyje, nes mes visi esame vienodi – žmonės. Tamsa negali pakęsti gėrio. Tiesiog negali žiūrėti į vis didėjančią šviesą. Tamsa privalės išnykti.

Uždekime ir mes, Lietuvoje, savuosius žibintus, nes Pasaulyje jie jau taip pat uždegti.

Eikime susikibę rankomis, jei reikia, melskimės, dainuokime giesmes, džiaukimės vieni kitais, juokimės, nes tamsa viso šito negali pakęsti.

Tikiu, jog veną dieną mes išvysime begalinę Šviesą, nors daugelis iškris, kurie negali žiūrėti ir būti šioje šviesoje. Bet visi kiti bus drąsūs, vieningi ir stiprūs žmonės. Naujos Visuomenės Žmonės.

Burkimės į grupeles visoje Lietuvoje, nekreipkime dėmesio į tuos, kurie nori mus išmušti iš vėžių savo intrigomis ir plepalais, bet darykime teisingą darbą, kovokime už tiesą, nes Žemėje vieta TEISINGUMUI, PADORUMUI IR TIKRAM ŽMOGUI.

DIEVE, PADĖK MUMS.