Jonas Mažintas. DRUMZLINO RUDENS KASDIENYBĖS PAĮVAIRINIMUI

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/jona... 2021-11-03 17:51:00, skaitė 372, komentavo 7

Jonas Mažintas. DRUMZLINO RUDENS KASDIENYBĖS PAĮVAIRINIMUI

Prieš metus laiko lankiausi pas vieną močiutę kaime. Močiutė turėjo katytę ir šunelį. Ji, būdama gailestinga, priglaudė mirusio kaimyno katytę ir šunelį. Močiutės katytė – „labai uchvatni“ Veronika atvedė dvi vadas: vieną po kitos po porą kačiukų.  Močiutė man pasiūlė pasiimti kačiuką. Aš, žiūrėdamas į ketvertą kačiukų, pakviečiau juos: – „kac, kac, kac“. Trys iš jų nesureagavo į kvietimą, o vienas stryktelėjo man ant kelių. Aš jį paglosčiau, mūsų žvilgsniai susitiko ir… Ir gražuolis  katinėlis (močiutė sakė, kad tai katinėlis) tapo mano namų puošmena. Pavadinau katinėlį Harka. Po kelių mėnesių pasirodė, kad Harka yra ne kačiukas, o katytė. Aš ir mano gyvenimo draugė Kristina labai pamėgome Harką ir net „konkuruodavome“ dėl jos dėmesio. Iš pradžių Harka buvo labiau prisirišusi prie manęs, vėliau labiau pamėgo Kristiną. Kodėl? Tuoj paaiškinsiu.

Aš pasikalbėdavau su Harka, apie mus supančią tikrovę, jos tykančius pavojus, padorų elgesį – taip sakant, bandžiau ugdyti jos „sielą ir dvasią“ (gal ji turi jas, nežinau…?). Mes net mankštindavomės kartu. Aš dalindavausi su ja maistu, kurį  pats valgiau. Gal aš elgiausi senamadiškai – nežinau… Kristina elgėsi šiuolaikiškai. Ji parnešdavo iš parduotuvės įvairiausių katėms skirtų skanėstų. Ištardavo: – „Harka, einam ką duosiu“, parodydavo skanėstus ir katytė nubėgdavo pas ją. Taip ji labiau pamėgo skanėstus ir jų šaltinį – Kristiną, o ne „sielos ir dvasios“ ugdytoją mane. Dabar aš taip pat palepinu katytę skanėstais. Harka vėl gražiai bendrauja su manimi, mes vėl kartu mankštinamės. Pastebėjau, kad ji, pasijutusi skriaudžiama, bando kasti skriaudikui į ranką arba išradingai pasislepia ir tyli – ieškok nesurasi.

O dabar pakalbėkime apie „senamadiškų“ ir „šiuolaikiškų“ žmonių visuomenę ir jos problemas. Mano supratimu, „senamadiškas“ žmogus, kaip taisyklė, turi savo mėgiamą profesiją ir siekia aukšto meistriškumo, dirbdamas konkretų darbą savo pamėgtame veiklos sektoriuje. Su laiku jam ateina užtarnautas pripažinimas, pasiektas atkakliu kūrybingu darbu ir sugebėjimais.

„Šiuolaikiški“ žmonės, palaikomi „nusipelniusių gyventi geriau“ tėvų, giminaičių ar kitų globėjų, labai greitai kyla karjeros laiptais ir tampa žinomais veikėjais. Toks vaikis, per protekciją įsitaisęs Seimo pirmininko, premjero, ministro ar kito aukšto pareigūno liokajumi (patarėju, padėjėju, patikėtiniu ir panašiai)   „baubia kaip jautis“, liaupsindamas ir gindamas savo poną. Sakoma, kad veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi. Deja. Ši patarlė mumyse netinka. Pas mus yra daugiau negu reikia tokių garsių veikėjų, kurie nebliovę veršiais, baubia kaip patyrę, daug vagų išarę jaučiai.  Netikite? Tai aš priminsiu tik kelių tokių „asabų“ biografijas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė – politikos mokslų bakalaurė, viešosios politikos magistrė. Ji baigė muzikos mokyklos fortepijono klasę, 8 metus žaidė krepšinį, domisi socialinių ir politikos mokslų literatūra, užsienio politika, muzika, riedučiais.

Deja ji neturi universitetinio ekonomisto išsilavinimo ir net nesidomi ekonomikos mokslo literatūra. Tai kaip ji vadovauja ekonomikos ir inovacijų ministerijai? Tą patį klausimą aš užduosiu ir kalbėdamas apie kitus, tik sutrumpintai – trimis klaustukais.

Krašto apsaugos ministras – istorikas, publicistas, scenaristas, bibliografas, humanitarinių mokslų daktaras, visuomenės veikėjas. Jis tarnavo tarybinėje armijoje; 1995 m. tapo atsargos leitenantu. 32 metų amžiuje tapti leitenantu – nedidelis pasiekimas. Karyba jis susidomėjo tik tapęs ministru. Ar ne per vėlai? ???

Teisingumo ministrė. Ji baigė teisę M. Riomerio universitete, 9 metus dirbo advokato padėjėja, advokato kartelės jai taip ir nepavyko įveikti. ???

Susisiekimo ministras. Politikos mokslų magistras, socialinių mokslų daktaras. Išsilavinimo kaip transportininkas neturi, transporto sistemoje nedirbo. ???

Vidaus reikalų ministrė. Politikos mokslų bakalaurė, teisės mokslų magistrė. Konkurse „Mis Klaipėda 2003“ iškovojo „Mis Foto“ titulą. Tais pačiais metais ji su šeima įsteigė įmonę, užsiimančią krovinių vežimu vidaus keliais. 2007 m. tapo seimūno padėjėja, 2008 m. – Seimo nare. Darbo patirties VRM sistemoje neturi. ???

Sveikatos apsaugos ministras. Jis 1995 m. baigė Vilniaus universitetą ir įsigijo ekonomisto kvalifikaciją. Puikus finansistas, net dirbo finansų viceministru. Gal tik susirgęs jis pasidomėdavo sveikatos apsaugos sistema. ???

Žemės ūkio ministras – puikus aplinkosaugininkas. Žemės ūkyje – nulis. ???

Na gal užteks, darosi nuobodu. Kam įdomu galėsite plačiau pasiskaityti patys. Įsitikinsite, kad iš 14-os ministrų tik vienas G. Landsbergis turi aukštąjį išsilavinimą, atitinkantį jo veiklos sektorių (baigė tarptautinių santykių magistro studijas).

Sunku suprasti, kodėl patyręs aplinkosaugininkas K. Navickas negali būtų aplinkos apsaugos ministru, patyręs finansininkas A. Dulkys – finansų ministru, A. Armonaitė – švietimo mokslo ir sporto ministre,  A. Anušauskas – kultūros ministru. Juk žmogiškųjų išteklių valdymo teorija teigia, kad naudingiausia panaudoti žmones pagal jų išsilavinimą, pomėgius ir gyvenimo patirtį. Palyginkime vyriausybę  su orkestru. Jei dirigentas akordeonistui duotų pūsti dūdą, būgnininkui groti fortepijonu, smuikininkui mušti būgną ir t. t. Ar kam nors patiktų toks orkestras?

Norom nenorom kyla esminis klausimas: kas jie, tie Vyriausybės nariai? Ar jie talentingi vunderkindai, viską sugebantys, ar… Ar jie – susireikšminę narcizai? Mąstančiam žmogui atsakymas aiškus.  Tik nesuprantu kodėl mieli tautiečiai ir piliečiai vėl ir vėl išrenka į Seimą tuos pačius pažadukus, žadančius kurti gėrovės valstybę. Jie to niekuomet nedarys, nes ją jie jau sukūrė, bet tik sau ir savo artimųjų ratui. Ir gaunasi didelis „PIŠ“ su mažesniais „pišučiais“ ir „pišutėmis“.

P.S. Apie Harką pasakojau tik todėl, jog norėjau parodyti, kad net ji moka kovoti už savo teises ir laimėti. O ar mes blogesni už kačiukus…? Poetas J. Marcinkevičius, vadintas Lietuvos sąžine, garsiai kaltino tautiečius „už tą prakeiktą nuolankumą“. Tai gal jau laikas užbaigti su tuo nuolankumu ir pradėti kovoti už savo teises.