Kurdai. Kaip JAV netiesiogiai kovoja su Lietuva ir ES Lukašenkos pusėje

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-08-06 11:43:00, skaitė 1316, komentavo 5

Kurdai. Kaip JAV netiesiogiai kovoja su Lietuva ir ES Lukašenkos pusėje

Sakoma, kad JAV yra Lietuvos saugumo garantas, niekada nepripažinęs sovietinės Lietuvos okupacijos. Nuotraukoje kurdų kovotojas, kuriuos JAV apgavo Irake, jais pasinaudojo ir apgavo. O kaip su Lietuva? Ar JAV neapgavo mūsų po karo, skatindama eiti į miškus ir kovoti su sovietais? Žadėjo pagalbą... Kurdams JAV irgi žadėjo, bet apgavo... JAV valstybė, kuri visus apgavo, net savo šalies gyventojus europiečius, kuriuos persekioja rasiniu pagrindu. Ji neapgaudinėja tik Izraelio, nes yra jo faktinė kolonija.

Liepos mėn. prasidėjus musulmonų invazijai į Lietuvą, pasirodė pranešimų, kad tarp migrantų iš Irako yra daug kurdų. Manau, kad į šios tautos neteisėtus migrantus reikia atkreipti ypatingą dėmesį, nes jie tapo mūsų sąjungininkės JAV politikos Artimuosiuose Rytuose aukomis. Netiesiogiai JAV virto Lukašenkos sąjungininke, siunčiant musulmonus iš Irako į Lietuvą ir ES.

Kurdai – apie 35 milijonų iranėnų tauta, neturinti savo valstubės. Gyvena Turkijoje, Irake, Irane, Sirijoje.

Gausi kurdų diaspora susiformavo Vokietijoje po 2015 metų musulmonų invazijos į Europą ir ankstesnės imigracijos iš Turkijos.

Po Pirmojo pasaulinio karo žlugo Osmanų imperija. 1920-ųjų Sevro taikos sutartimi Vakarai pasižadėjo sukurti kurdų valstybę. Turkų nacionalistai, vadovaujami generolo Mustafos Kemalio Ataturko, pasipriešino taikos sutarties sąlygoms ir pradėjo dar vieną karą prieš Vakarus.

Norint nutraukti karą buvo nuspręsta pasirašyti 1923-ųjų Lozanos taikos sutartį, kuria buvo nustatytos dabartinės Turkijos sienos ir iš esmės buvo palaidotos kurdų svajonės turėti savo valstybę – nepriklausomą Kurdistaną.

Kurdai išlaikė ambicijas sukurti savo valstybę, kurią keturių kurdų gyvenamų valstybių vadovai matė kaip grėsmę savo šalių suverenitetui. Turkijai kelia grėsmę Turkijoje veikianti Kurdistano darbininkų partija (PKK), 35 metus kariavusi partizaninį karą daugiau kurdų apgyvendintuose šalies rytuose, yra uždrausta kaip teroristinė organizacija. PKK įkūrėjas Abdullah Ocalanas už grotų sėdi jau nuo 1999-ųjų.

Sirijoje kurdai daugelį dešimtmečių buvo engiami. Kai 2011 m. prasidėjo Sirijos pilietinis karas, jie pasinaudojo chaosu ir įkūrė autonominį regioną šalies šiaurėje – taip vadinamą Rojavą, prie pat Turkijos pasienio, tuo įsiutindami turkus. Turkija nuo tada įvykdė dvi karines operacijas prieš Sirijoje gyvenančius kurdus, 2016 ir 2018 m. Trečioji turkų operacija prasidėjo trečiadienį, spalio 9 dieną.

Irake kurdai buvo persekiojami sunitų dominuojamo Saddamo Husseinio režimo. Kurdams šalyje pavyko atsitiesti po Irako pralaimėjimo 1991-ųjų Persijos įlankos kare. Jie įkūrė de facto autonominę valstybę Irako šiaurėje, kuri buvo įtvirtinta 2005-ųjų Irako Konstitucijoje. 2017 m. Irako kurdai su didžiule persvara referendume nubalsavo už nepriklausomybę. Bagdadas įsiuto dėl tokio žingsnio ir, atsakydamas į referendumą, užėmė didelę dalį kurdų gyvenamų teritorijų, įskaitant naftos telkinius, kurie buvo pagrindinis autonominio regiono lėšų šaltinis. Irano, kur 1979-aisiais kurdų sukilimas buvo brutaliai numalšintas, pasienyje kelios kurdų grupuotės ėmėsi puldinėti už sienos esančias Irako karines bazes. Kovos su IS priešakyje Kurdų vedamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) buvo pagrindinės JAV sąjungininkės kovoje su „Islamo valstybe“ (IS) Sirijoje. IS „kalifatas“ buvo sunaikintas 2019 m. kovą. Kovoje su džihadistais kurdai neteko 11 tūkst. karių. Vakarų šalys rėmė SDF oro antskrydžiais, ginkluote ir pratybomis. Dėl Ankaros spaudimo kurdams Vakarai netiekė sunkios ginkluotės.

image.png

Turkų šaltinis Odatv.com rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo priverstas rinktis tarp dviejų savo sąjungininkių - Turkijos ir Kurdistano darbininkų partijos (PKK) Liaudies savigynos dalinių (YPG) - ir pasirinko Turkiją.

PKK-YPG atstovų žodžiais tariant, JAV, uždegusios žalią šviesą operacijai "Taikos šaltinis", dūrė jiems į nugarą. Šis JAV sprendimas sudavė labai rimtą smūgį PKK-YPG valstybės kūrimo projektui Artimuosiuose Rytuose. JAV ilgą laiką spaudė Turkiją, naudodamosi jos Achilo kulnu - finansiniu ir ekonominiu pažeidžiamumu, ir stengėsi, viena vertus, palaikyti ryšius su PKK-YPG, kita vertus, išlaikyti Turkiją NATO orbitoje. JAV poziciją lėmė Turkijos geopolitinė reikšmė.

Rusija ir Iranas, kuriuos JAV laiko grėsme, yra tame pačiame regione kaip ir Turkija. Pagal JAV ir NATO strategines doktrinas Rusija kelia grėsmę Europai, Atlanto struktūrai.

Šiuo tikslu JAV ir NATO siekia sukurti tokią apsupties grandinę: Baltijos šalys - Lenkija - Rumunija, Bulgarija - Juodoji jūra, Turkija - Pietų Kaukazas. Šiuo metu tai yra svarbiausia NATO užduotis, o minėtą grandinę sudarančios šalys yra svarbios JAV. Tačiau svarbiausias regionas šioje grandinėje, kurią JAV su NATO pagalba sukūrė prieš Rusiją, yra Turkija. Be Turkijos indėlio bus neįmanoma užbaigti apsupties grandinės. JAV, padedant Turkijai, nori uždaryti kilpą ir kontroliuoti Rusijos laivyną Juodojoje jūroje.

Turint omenyje Inčirliko bazę, 50 branduolinių bombų, tariamai laikomų šioje bazėje, radiolokacinę stotį Kurecike ir kitus pajėgumus, Turkija yra labai svarbi JAV ir NATO. Turkija dėl savo geografinės padėties ir galimo indėlio yra nepakeičiama JAV ir NATO, o JAV nori, kad Turkija, kaip NATO narė, būtų priešingame flange nei Rusija, rašoma turkų šaltinyje.

Turkijos geografinė padėtis yra naudinga Jungtinėms Valstijoms, nes ji gali apsupti Iraną ir sužlugdyti jo planus. Šiuo tikslu Kurecike įrengta radiolokacinė stotis.

JAV yra svarbiau Turkija nei PKK ir YPG valstybė. Kadangi JAV nebegali toliau bendradarbiauti su šiomis dviem sąjungininkėmis vienu metu, jos buvo priverstos teikti pirmenybę Turkijai, o ne kurdams.

image.png

herzl_greater_israel.jpg

Kurdai atliko savo funkciją, dabar jie Izraeliui ir jo satelitui JAV nebereikalingi. Skrydžiai į Baltarusiją iš kurdų miestų Arbil ir Suleimanijos yra akivaizdus įrodymas, kad ne tik arabai vejami lauk iš Didžiojo Izraelio teritorijų, lauk vejami ir kurdai. Mano nuomone, Lukašenkos režimas prisideda prie įgyvendinimo JAV ir Izraelio planų išvalyti Izraelio kaimynines teritorijas nuo priešiškai jiems nusiteikusių arabų. Kaimyninė Saudo Arabija yra valdoma žydų Saudų dinastijos. Tai ištikimi Izraelio ir JAV sąjungininkai.

Nuorodos: