Amerika nagais ir dantimis kovos už tai, kad prekyba naftos ištekliais pasaulyje amžinai būtų vykdoma išimtinai JAV doleriais!..

Autorius: Valdas Anelauskas Šaltinis: http://ltnacionalistas.wordpre... 2014-10-19 05:42:39, skaitė 5833, komentavo 1

Niekam ne paslaptis, kad JAV naudoja naftą, kaip naujo ginklo ekvivalentą. Apie tai rašoma ir Michael Klare straipsnyje, kurį neseniai paskelbė „The Nation“. Siekdamas pagrįsti savo nuomonę, apžvalgininkas Klare‘as naudoja tokius pavyzdžius, kaip Rusiją, Irako ir Levanto Islamo Valstybę (ILIV) bei  Iraną.

„Tai buvo šlykštu. Tai buvo klastinga. Tai buvo padaryta nesilaikant tarptautinių normų ir moralės. Tai buvo smūgis amerikietiškam gyvenimo būdui. Ir to buvo galima laukti tik iš neturinčių principų arabų. Tai buvo „naftos ginklas“ ir šis ginklas 1973 metais buvo nukreiptas prieš Ameriką…"

JAV prezidento Obamos administracija „naftos ginklą“ padarė pagrindiniu užsienio politikos įrankiu, nauju ginklu kovoje su tautomis ir valstybėmis, kurias Amerika laiko savo priešėmis. Be lėktuvų, be raketų ir kareivių. Stipriai nukentėjusi 1973 m. nuo naftos embargo, kuri paskelbė OPEC šalys, Amerika žengė keletą žingsnių, kad sumenkinti šio ginklo reikšmę ir neleisti jo panaudoti ateityje“, – rašo autorius, kaip pavyzdį pateikdamas susitarimą dėl savitarpio pagalbos, kurį skelbia Tarptautinė Energetikos agentūra.

„Tačiau dėl padidėjusios naftos gamybos pačioje Amerikoje, kuri buvo sąlygota išimtinai skalūninių dujų ir skalūninės naftos faktoriumi, JAV šiandien tapo „nauja Saudo Arabija“. Šiandien pati Amerika labiausiai iš visų pasaulio šalių mojuoja „naftos ginklu“, pasitelkdama sankcijas ir kitus kontrolės mechanizmus, kad galėtų riboti konkurentų – savo geopolitinių priešų naftos eksportą. Tai ypač būdinga šalių, kurios yra itin priklausomos nuo naftos eksporto, atžvilgiu. Tai leidžia Vašingtonui „riboti šių šalių pajamas iš naftos, pasirinktinai ribojant jų patekimą į pasaulinę naftos rinką. Ir visiškai nesvarbu, ar tai daroma sankcijų ar ginkluotų konfliktų pagalba. Tačiau, kaip ir su bet kuriuo jėgos metodu, „naftos ginklo“ naudojimas kelia itin didelę riziką“, – teigia žurnalistas. „Pradėkim nuo to, kad nors JAV itin išaugusi naftos gavyba, netolimoje ateityje šalis vis tiek bus ir toliau priklausoma nuo naftos importo. O ir kas galėtų garantuoti, kad kitos šalys, matydamos, kaip agresyviai JAV  naudoja „naftos agresijos“ taktiką, pačios nepasitelks šį ginklą kovoje su Vašingtonu?..“, – retoriškai klausia M. Klare’as.

Šią aktualią temą – apie pasaulyje egzistuojantį neformalų „juodojo aukso“ standartą, žinomą, kaip „naftos doleris“ (angl. petrodollar), aptariame išskirtiniame interviu su JAV gyvenančiu disidentu Valdu ANELAUSKU.

- Praeitame interviu teigėte, jog Amerikos pinigų gaminimo staklės spausdina žalios spalvos pinigus, tarsi spausdintų kokius nors reklaminius lapelius, ir paskui bruka juos už „FED‘o“ nustatytą kainą (dargi su procentais) ne tik JAV vyriausybei, bet ir visam pasauliui. Komandą „įjungti“ arba „išjungti“ JAV dolerių spausdinimo mašiną duoda būtent Federalinė rezervų sistema, kuri dirba ranka rankon su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasauliniu banku. Na, o dabar gal aptarkime vieną svarbiausių Amerikos strateginių uždavinių – „naftos dolerio“ sistemos išsaugojimą?

– Kaip jau sakiau, prieš keturis dešimtmečius Amerika tiesiog buvo priversta paskelbti apie dolerio keitimo į auksą panaikinimą. Praėjus dvejiems metams, siekiant palaikyti pasaulio paklausą dabar jau niekuo nepadengtiems JAV doleriams, kaip rezervinei valiutai, buvo sukurta nauja – „naftos dolerių“ – sistema.

1973 metais buvo pasiektas susitarimas tarp JAV ir Saudo Arabijos, kad pastaroji šalis apmokėjimui už savo naftą priimtų tik dolerius. Taigi, dabar, bet kuri valstybė, norinti nusipirkti naftos iš Saudo Arabijos, turi iš pradžių savo nacionalinę valiutą ir pakeisti į JAV dolerius. Mainais į Saudo Arabijos pasirengimą naftos sandorius vykdyti išimtinai doleriais amerikiečiai pasiūlė arabams ginklų, o taip pat jų naftos telkinių apsaugą nuo galimo kaimyninių valstybių, tame tarpe ir Izraelio, kėsinimosi. O be to, Saudo Arabija sutiko investuoti sukauptus dolerinius turtus į Volstritą, kas tik dar labiau padidino JAV naudą iš šio sandėrio!..

Kadangi Saudo Arabija kontroliavo OPEC tarptautinę organizaciją, jungiančią naftą eksportuojančias valstybes, 1975 metais visos OPEC priklausančios šalys sutiko savo naftos išteklius vertinti išimtinai JAV doleriais ir už parduodamą naftą gauti dolerius. Mainais OPEC šalims, kaip ir Saudo Arabijai, Amerika pažadėjo tiekti ginklus bei karinę pagalbą. Nuo to momento pasaulyje egzistuoja neformalus „juodojo aukso“ standartas, žinomas, kaip „naftos doleris“ (angl. petrodollar), o tarptautinė naftos prekyba finansuojama būtent vien tik JAV doleriais.

Tokia padėtis Amerikai, savaime suprantama, yra daug geresnė, nei iki tol buvusi, nes negresia JAV aukso atsargų sumažėjimu. Na, o per daug išspausdintų dolerių problema, jeigu tokia ir iškildavo, paprasčiausiai būdavo sprendžiama dirbtinai pakeliant naftos kainas. Per naftos kainos augimą rinka panaikindavo dolerių, kurie būdavo reikalingi atsiskaitymui už naftą, perteklių. Tokiu būdu doleris išliko sąlyginai stabilus.

Didėjančios naftos kainos reiškia gan pastovų naftos dolerių įplaukų, investuojamų į Volstritą, didėjimą. Tad prieš keturiasdešimt metų susiformavusi „naftos dolerių“ sistema Amerikai yra naudinga dvigubai. Pirmiausia, JAV bankai gauna pelną nuo kiekvieno naftai pasaulyje išleisto dolerio (pinigai juk skolinami). Kai bankai gauna išties milžiniškus pelnus, kažkokie trupiniai nubyra ir Amerikos „plebsui“. Antra, visi atsiskaitymai doleriais vyksta per JAV bankus, vadinasi, Amerika turi labai efektyvų savo vasalų, įeinančių į pasaulio naftos dolerio sistemą, kontrolės mechanizmą.

- Atrodytų, savaime suprantama, jog tai, apie ką kalbate, JAV yra labai paranku, nes už viską, už tikras prekes ji gali atsiskaityti niekuo nepadengtomis, bevertėmis popieriaus skiautelėmis, lyg kokia dolerine makulatūra?

- Tokiu būdu Amerika gali finansuoti esamą prekybos deficitą iki begalybės. Prekybos deficitas šiuo atveju net būtų klaidingai suprantamas, kaip neva sukeliantis problemą. Paprastai, bet kurios normalios valstybės požiūriu, prekybos tikslas yra ne išvežimas, o prekių įvežimas. Šalys eksportuoja, kad galėtų užmokėti už tai, kas joms reikalinga nusipirkti iš kitų šalių. Bet jeigu jūs valdote rezervinę valiutą – jums nereikia eksportuoti tiek, kiek importuojate, nes galite tiesiog padengti eksportuojamų prekių trūkumą čia pat spausdinamais pinigais.

Ir dar, kai nafta pardavinėjama už dolerius, tai reiškia, kad Amerika naftos produktus gauna praktiškai už dyką! Argi ne nuostabus dalykas – pirkti naftą už valiutą, kurią pats ir spausdini?!.. Štai ir atsakymas, kodėl benzinas Amerikoje dvigubai pigesnis, nei Lietuvoje.

Šiuo metu JAV suvartoja ketvirtadalį pasaulyje išgaunamos naftos. JAV ekonomikos stabilumas priklauso nuo pigios naftos bei pigaus prekių transportavimo. Tačiau doleriui praradus pasaulinę įtaką amerikiečiai iškart susidurtų su degalų kainų šuoliu ir baisiu ekonomikos sąstingiu. Tad visiškai suprantama, kodėl Amerika nagais ir dantimis kovos už tai, kad prekyba naftos ištekliais pasaulyje amžinai būtų vykdoma išimtinai JAV doleriais. Kontroliuok naftą – ir tu valdysi pasaulį!..

Dabar, pavyzdžiui, Kinija mezga vis glaudesnius prekybinius ryšius su Iranu, nepaisydama sankcijų. Amerikai tokie dalykai, suprantama, labai nepatinka. Ir ypač Ameriką siutina tai, kad prekyba tarp Irano ir Kinijos yra vykdoma ne JAV doleriais, o taikant barterį, kliringą, arba tų šalių nacionalines valiutas.

Manau, savanoriškai jau apskritai niekas nenorėtų prekiauti savo energijos ištekliais už JAV dolerius. Dabar veikiančią sistemą Amerika palaiko tik spaudimu bei jėga, nukreipta pirmiausia į gamintojus ir eksportuotojus.

Irakas, Libija, Sirija, Iranas – štai Amerikos kovos už naftos dolerio sistemos išsaugojimą pagrindinės grandys. Čia vertėtų prisiminti kai kuriuos faktus: 2011 metų pradžioje Sirijos prezidentas Bašaras al-Asadas pareiškė apie bendradarbiavimo su Rusija ir Kinija pradžią, kai visi atsiskaitymai už naftos tiekimą būtų vykdomi rubliais ir juaniais. Na, o kas tada atsitinka? Nuo 2011 metų kovo Sirijoje prasideda antivyriausybinės demonstracijos, visokie neramumai, kuriais siekiama nuversti teisėtą valdžią. Tų pačių metų lapkričio 15 dieną įsigalioja embargas Sirijos naftos eksportui!.. Priminsiu, jog nuo 2012 metų birželio 1 dienos įsigaliojo embargas ir Irano naftos eksportui, kurią nuo 2008 metų Iranas pradėjo pardavinėti už eurus ir už savo realus…

Kad JAV doleris ir toliau galėtų atlikti tą patį Ameriką išlaikančio ir pasauliui diktuojančio amerikietiškojo kapitalo sąlygas vaidmenį, jam reikia kuo platesnės globalios rinkos. Tačiau ši rinka sparčiai traukiasi, nes šalys, siekiančios atgauti ekonominį ir politinį savarankiškumą, stengiasi atsikratyti joms primesto apynasrio. Jeigu tai pavyktų, tada JAV, o kartu ir likusioji Vakarų „tarptautinė bendrija“, neišvengtų hiperinfliacijos, kas praktiškai reikštų Vakarų imperijos griūtį!..

- Labai panašu, jog Kinijos auksinis drakonas, pastaruoju metu įgavęs milžinišką jėgą, darosi vis sunkiau sutramdomas ir nėra linkęs taikstytis su tuo amerikietišku apynasriu?

– Kinija sparčiai juda link auksu padengto juanio, kuris, be abejo, turės itin didelę galią bei įtaką tarptautinėje arenoje. Didžiulis smūgis Amerikos imperijai ir jos dolerio (kaip pasaulio rezervinės valiutos) valdžiai, buvo suduotas 2012 metų rugsėjo 6 dieną, kai Kinija oficialiai pranešė, kad jos bankų sistema pilnai pasiruošusi (visos ryšių ir pavedimų sistemos jau parengtos) ir nuo šiol bet kuri pasaulio valstybė, kuri to pageidaus, galės bet ką, tame tarpe ir naftą, pirkti, parduoti, viskuo reguliariai prekiauti, su Kinija atsiskaitant kinietiška valiuta, o ne JAV doleriais! Šis Kinijos žingsnis – vienas svarbiausių pasikeitimų pasaulio ekonominėje ir valiutinėje sistemoje.

Šio įvykio pasekmės gali būti iš ties milžiniškos ir esminės. Tai pilnai gali tapti tuo katalizatoriumi, kai Kinijos juanis nuvers JAV dolerį, kaip pasaulio rezervinę valiutą, kas iš tikrųjų ženkliai pakeistų viso pasaulio sandaros bei prekybos paveikslą.

Jau sekančią dieną tarp Kinijos ir Rusijos buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo Rusija faktiškai sutiko neribotais kiekiais pardavinėti naftą Kinijai už juanius. Šis pačių galingiausių Amerikos globalinės imperijos priešininkų duetas dabar veikia išvien bendra kryptimi. Kinija ir Rusija šiuo ėjimu nusitaikė į JAV ekonomikos tvirtovės pamatus, ant kurių pastatyta Amerikos, kaip ekonomiškai galingiausios supervalstybės padėtis. Taigi, sutikit, tai yra labai, labai rimtas smūgis Amerikai į paširdžius. Daugiau negu rimtas, nes po to dauguma pasaulio šalių pradės mažinti JAV dolerio vartojimą ir ims pirkti naftą už kitas valiutas. Šiuo metu būtent Kinija ir Rusija veržiasi tapti pasaulinės energijos rinkos kontrolieriais, o to pasekmėje – gal būt naujos naftos valiutos, tikriausia juanio kontrolieriais.

Be abejo, Amerikai šitokia situacija tampa vis labiau įtempta. Juk 2013 metų pradžioje dolerio dalis tarptautiniuose atsiskaitymuose nukrito žemiau psichologiškai svarbios kartelės – 50 procentų. O tai yra labai, labai rimtas signalas!

Pamenat, kaip Gorbačiovas mėgdavo sakyti: „Procesas prasidėjo“. Ir šitą procesą sustabdyti nėra labai paprasta. Todėl amerikiečiai dabar priversti eiti va bank. Jiems reikia kažką labai greitai daryti, kitaip JAV praras lyderystę ir atsiliks globaliniame žaidime nuo savo konkurentų, kurių paskui jau nebepasivys.

- Tai reiškia, kad Amerikos „juoduose sąrašuose“ atsidurti dabar gali bet kuri „nepaklusni“ valstybė?

– Tai tokios „nepaklusnios“ valstybės, kurios yra linkusios prekiauti tarpusavyje, naudodamos: a) barterį; b) kliringus; c) auksą; d) nacionalinius pinigus.

Pavyzdžiui, ne tik Kinija, bet ir Indija iš Irano naftą perka už auksą. Priversti Indiją atsisakyti tokio „netinkamo“ prekybos būdo Amerika lyg ir neturi galių, bet štai susidoroti su Iranu ji vis gi dar tikisi…

Ameriką ypač siutina, kad Rusija prekyboje su užsienio valstybėmis vis ryžtingiau pereina prie nacionalinio rublio naudojimo. Rusija savo kontraktus, pavyzdžiui, su Kinija dabar vis dažniau sudaro rubliais arba jauniais. Kinija, savo ruožtu, atsiskaitymuose net ir su Europos valstybėmis pradeda naudoti juanį. Argi tai ne rimtas pagrindas, kad Amerika į Rusiją ir į Kiniją žiūrėtų, kaip į savo rimčiausius priešininkus?!..

Todėl Rusijai kenkti bandoma per Siriją, o dabar ir per Ukrainą, ne vien tik dėl geopolitinių priežasčių, bet ir dėl finansinių. Amerikos požiūriu, pasaulio šalys, kurios priešinasi JAV hegemonijai ir kenkia naftos dolerio standartui, turi būti nubaustos!..

- Amerikos vienintelis instrumentas, kuris šiandien nediskutuotinas – tai karinė jėga. Šiandien – taip, o rytoj?..

– Rusija, Kinija, Indija, Brazilija, kitos šalys irgi vis daugiau lėšų skiria ginklavimuisi. Todėl šiandien matomas ryškus Amerikos pranašumas po kokių dešimties metų, ar dar greičiau, gali pavirsti miražu… Kaip ne kaip, nepamirškim, net 17 trilijonų dolerių valstybės skola, lyg Damoklo kardas, kabo virš Amerikos ekonomikos!.. Galingiausia pasaulio šalis tuo pat metu yra didžiausia žmonijos istorijoje skolininkė! Kiekvieną minutę JAV valstybinė skola padidėja maždaug trimis milijonais dolerių!..

- O vis tiktai, jeigu JAV dolerio monopolis pasaulyje sugrius, kas tada?

– Praėjus dviem dešimtmečiams, per kuriuos Amerika – vienintelė supervalstybė – stūksojo virš likusio pasaulio it nepajudinamas kolosas, tokios neginčytinos JAV pasaulinės valdžios laikai baigiasi. Amerika vis dar yra įsijautusi į ,,pasaulinio žandaro“ vaidmenį, tačiau realybėje ta jos galia jau svyruoja, oi, kaip svyruoja!..

Štai, visai neseniai Tarptautinis valiutos fondas paskelbė, kad Kinijos ekonomika jau pralenkė JAV, kurios bendrasis vidaus produktas siekia 17,4 trilijonų dolerių, kai tuo tarpu Kinijos – 17,6 trilijonų. Kinijos ekonomika globalioje ekonomikoje sudaro 16,48 procentų, o JAV – 16,28 procentų. Dar 2005 metais Kinijos ekonomika sudarė mažiau nei pusę JAV ekonomikos dydžio. Prognozuojama, kad 2019 metais Kinijos ekonomika bus net 20 procentų didesne negu JAV ekonomika.

Juolab, JAV doleriui praradus pasaulinės rezervinės valiutos statusą, Amerikos ekonomika susidurtų su milžiniška infliacija, pabrangtų maisto produktai, benzinas, viskas pabrangtų… Net milijardierius Džordžas Sorošas, pagarsėjęs kaip „žmogus, įsilaužęs į Anglijos banką“, po to, kai 1992 metais uždirbo milijardą dolerių spekuliuodamas krentančiu britų svaru, neseniai perspėjo: JAV doleriu paremta globali ekonominė sistema gali sužlugti, o jau tada ir pačios Amerikos didmiesčių gatvėse netrukus prasidės „maidanai“!..

- Kaip manote, ar JAV galėtų susitaikyti su tuo, kad po dešimties metų šita supervalstybė praras vadovaujančias pozicijas pasaulyje?

– Žinoma, kad ne! Juk iš tiesų dar 1947 metais tuometinis JAV prezidentas Haris Trumenas paskelbė politinę doktriną, pagal kurią pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Amerika pareiškė savo interesų pretenzijas visame pasaulyje. Tačiau „šaltojo karo“ metu, kaip ne kaip, buvo įsigalėjusi bipoliarinė arba dvipolė tvarka, kai pasaulyje dominavo dvi valstybės: JAV ir TSRS. Tada viskas buvo, daugmaž, stabilu.

Amerika turėjo aiškų priešą, jos karinis pramoninis kompleksas buvo gausiai finansuojamas, ir nors pastoviai čia gąsdindavo, esą „the Russians are coming“ (rusai puola), bet realaus karo tikimybė buvo labai maža. Nebent per taip vadinamą Karibų krizę, kuomet TSRS dislokavo Kuboje savo raketas ir JAV dėl to buvo labai užpykusi. Tačiau šiaip visas pasaulis buvo pasidalintas į įtakos sferas ir pakankamai stabilus, o kapitalistų ir komunistų rietenos, kaip kažkas gerai buvo pasakęs, priminė greičiau dviejų sutuoktinių barnius…

Paskui, kai Tarybų Sąjunga sužlugo, tiksliau buvo sugriauta, maždaug nuo 1992 metų JAV tarptautinėje erdvėję iškart įgijo didžiulę įtaką, anksčiau sunkiai įsivaizduojamą. Štai nuo tada ir yra siekiama, kad įsitvirtintų pasaulinė tvarka su vienu dominuojančiu poliumi – Amerika. Tačiau šiuo metu, reikia pasakyti, situacija iš esmės keičiasi. Rusija imasi vis ryžtingesnių veiksmų, Kinija irgi nelinkusi toleruoti JAV dominavimo. Kinijos kylanti galybė, apsijungusi kartu su Rusija, trukdo Amerikai likti vieninteliu pasaulio prievaizdu ir tiesiog žlugdo JAV hegemoniją.

- Tai gal dabar keletą žodžių  apie JAV hegemonijos kliuvinį – ekonomiškai išsivysčiusį Azijos milžiną Kiniją?

– Jeigu taikomomis sankcijomis Rusiją pavyktų suriesti į ožio ragą, tada vienintelis Amerikos rūpestis teliktų Kinija. Tačiau Kinija gamina visam pasauliui reikalingas prekes, tame tarpe ir skirtas Amerikai. Sunaikintum šiandien Kiniją, toje pačioje Amerikoje ir Europoje net vinių su varžtais nebeliks, nekalbant jau apie sudėtingą elektroniką. JUK NET IR JAV VĖLIAVOS ŠIANDIEN GAMINAMOS KINIJOJE!..

Rusijos ir Vakarų izoliuojama Rusija, kaip žinia, būtent su Kinija šiuo metu veda rimtas derybas dėl karinio-politinio aljanso sukūrimo. Ir jeigu šios derybos pavyktų, pasaulio jėgų pusiausvyra smarkiai pasikeistų. Kinijos strateginė sąjunga galėtų tapti šiuolaikinio pasaulio stabilumo inkaru.

Štai jau kuris laikas kalbama netgi apie Rusijos-Kinijos-Indijos strateginę ašį, kaip priemonę atsverti Amerikos globalinius siekius. Trilypės sąjungos „idėjiniu tėvu“ laikomas Rusijos ekspremjeras Jevgenijus Primakovas, 1998 metais pirmasis išreiškęs norą matyti naują stiprų antiamerikietišką darinį Azijos regione.

Visos šios trys valstybės yra branduolinės, visos turi ženklią karinę galią. Kinija puikiai suvokia savo ekonominę galią ir sugebėjimą sustiprinti pasipriešinimą, tačiau viena prieš Ameriką kažin ar eitų. Bet štai gavusi kokių nors nuolaidų, tarkim, įsigyjant energetines žaliavas iš rusų, tada drauge su Rusija, ko gero, prieš Ameriką stotų, tuo pat metu gindama ir savo nacionalinius interesus.

Amerika dabar iš ties gan sunkioje situacijoje. JAV įtaka pasaulyje mažėja – tai akivaizdu. Todėl Amerikos veiksmai šiandien agresyviai nukreipti pirmiausia prieš Rusiją, o perspektyvoje ir prieš Kiniją. Tik pažiūrėkit, kas dedasi Honkonge!.. Koks čia keliamas tikslas: sunaikinti šias dvi šalis ar tiesiog padaryti jas nepajėgiomis priešintis pasaulinei Amerikos hegemonijai, kol kas, sunku pasakyti.

- Amerikai siekiant hegemonijos pasaulyje, be jokios abejonės, ateityje tik stiprės ir nuožmės kova dėl energetinių resursų?

– Akivaizdu, kad Rusija su savo didžiule teritorija, energetiniais resursais bei žaliavų atsargomis kai kam kelia didelį norą tuo pasinaudoti. Rusija šiandien yra savininkė maždaug trečdalio išžvalgytų pasaulio gamtinių išteklių. Prie rusų resursų dabar prisideda dar vienas „prizas“ – šiaurės Eurazijos erdvė. Esmė čia ta, kad praktiškai visi specialistai sutinka su tuo, jog artėjant geoklimatinei katastrofai (problemos su Golfo srove, planetinio masto gamtos persitvarkymas, įvykstantis kas 11-12 tūkstančių metų, pataikęs būtent į XX amžiaus pabaigą ir XXI amžiaus pradžią, su aktyviausia faze 1990–2030 metais, vienintele stabilia ir resursais aprūpinta zona taps šiaurinė Eurazija, kitaip sakant – Rusija, ypač ta jos sritis už Uralo.

Būtent dėl to Rusijos kontrolė tokia svarbi Vakarams, kur nesidrovint kalbama apie tai, neva rusai vis tiek negali įsisavinti Sibiro ir Tolimųjų Rytų, todėl šie regionai esą turėtų atitekti „tarptautinei bendrijai“, kitaip sakant, transnacionalinėms korporacijoms ir globalinio valdymo struktūroms. Mačiau jau ir lietuviškoje propagandinėje žiniasklaidoje ima skraidyt antys, kad Sibiras neva norįs atsiskirt nuo Rusijos. Net kalbama, kad rusų yra pernelyg daug, užtektų ir kokių 15 milijonų, kurie „aptarnautų vamzdžius“. Vakarų požiūriu, tai ir yra istorinė rusų paskirtis. Prisiminkime, reakcingasis JAV senatorius Džonas Makeinas Rusiją tiesiog taip ir vadina – benzino kolonėle!..

Vakarai, o pirmiausia JAV, atvirai skelbia savo teisę disponuoti ne tik Rusijos, bet ir apskritai viso pasaulio resursais. Vienas globalizmo pagrindinių ideologų prancūzas Žakas Atali buvo visiškai atviras: „Ateinančioje Naujojoje pasaulio tvarkoje bus nugalėtojai ir nugalėtieji. Nugalėtųjų skaičius, žinoma, bus ženkliai didesnis už nugalėtojų. Pastarieji sieks gauti šansą oriam gyvenimui, bet jiems, greičiausiai, toks šansas nebus suteiktas…“.

Taigi, visi XX amžiaus siaubai nublanks, lyginant su šiuo paveikslu. Jau šiandien pavyzdžių daugiau nei pakankamai: Jugoslavija, Irakas, Afganistanas, Libija, Sirija, Ukraina… Slobodano Miloševičiaus mirtis kalėjime, Sadamo Huseino brutali egzekucija, vėliau – Muamaro Kadafio…

- Pamėginkime pagaliau suprasti, kokia Kadafio nužudymo prasmė? Kokia Libijos sugriovimo prasmė? Kokia dabartinio chaoso Sirijoje prasmė? Kokia, pagaliau, vietos gyventojų genocido Donbase prasmė?!..

– Tik visiški kvailiai nesupranta, kad Libijos žmonės prie Kadafio gyveno, palyginus, kaip rojuje. Ir tik visai kvailas, paveiktas propagandos, gali nematyti, kad „demokratiškos“ permainos Ukrainoje pastaruoju metu tiesiog griauna šitą Europos šalį. Pagaliau, tik idiotas nesupranta, kad karinė parama Sirijos opozicijai galiausiai turėtų baigtis Libijos scenarijumi. Ir visas šis chaosas klausimo – KAM VIS TO REIKIA – fone!..

Čia kalbama, kartoju ir kartosiu, būtent apie Amerikos globalinį karą prieš likusią žmoniją. Tai naujojo tipo karas su visiškai naujo tipo taktika ir strategija. Šitokio karo doktrinos esmė – sukurti priešo valstybėse ar ištisose civilizacijose kontroliuojamą chaosą. Tai iš ties paradoksali sąvoka, reiškianti, kad chaosu pavirs pasirinktos šalies – aukos gyvenimas. Na, o patys agresoriai sėdės prie šio baisaus ginklo – kontroliuojamo chaoso – valdymo pulto ir kontroliuos situaciją priešo stovykloje.  Tikrajam agresoriui Amerikai toks chaosas – tikslingai sukurta ypatinga strategija, kai yra taikoma schema – „naujoji tvarka“ per visuotinį chaosą!..

- Galima sakyti, jog tai ir yra taip vadinama  „kontroliuojamo chaoso“ strategija, išprovokuota JAV globalistų?

– Būtent!.. Visuotinio chaoso organizavimo technologija jau seniai kruopščiai atidirbta ir yra pavadinta – valdomo konflikto teorija. O kam ji yra reikalinga? Apie tai, pavyzdžiui, Lietuvoje nemažai kalbėjo signataras Rolandas Paulauskas. Juk pasaulinis chaosas buvo ir yra tikslas, kurio siekia JAV. Kontroliuojamo chaoso teorija – prieš daugelį metų sukurta koncepcija, jog pasaulyje reikia sukelti maksimalų chaosą tam, kad visam pasauliui būtų daug blogiau negu Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Kad ir kokios kiltų problemos pačioje Amerikoje, kad ir koks žemas būtų pragyvenimo lygis, kitur turi būti dar blogiau. Tai lyg savotiškas prizas, kurio JAV, sėjanti chaosą visame pasaulyje, tokiais veiksmais siekia. Trumpai tariant, šios teorijos esmė: kuo daugiau chaoso pasaulyje, tuo bus geriau Amerikai.

Štai kodėl šiandien Amerikai reikalingas „kontroliuojamas chaosas“ visame pasaulyje, nes tai padeda palaikyti JAV dolerio gyvybingumą, leidžia kontroliuoti planetos resursus ir toliau gyventi turtingai, nemažinant pačių amerikiečių pragyvenimo lygio. Priešingu atveju – chaosas prasidėtų jau ne kažkur Sirijoje ar Ukrainoje, bet pačioje Amerikoje!..