Prof. V. Katasonovas. Ekonomiką nutarė gydyti vakcinomis

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-03-22 14:06:00, skaitė 2003, komentavo 1

Susiejimas ekonomikos atsigavimo su vakcinavimu – arba sukčiavimas, arba neprofesionalumas.

 

 

Prieš metus PSO pranešė, kad pasaulyje prasideda „pandemija“. Nuo to momento daugumoje pasaulio šalių skubiai imta įvedinėti ribojimus, liečiančius gyvenimą milijardų žmonių planetoje.

Buvo išprovokuota ekonomikos krizė – giliausia per pokarinę istoriją. TVF vertinimu, pasaulio BVP kritimas praėjusiais metais buvo 3,5%. G7 šalių ekonomikos krito 5,9% (JAV– 3,4%), ES valstybių – 7,2%. Tik Kinija praėjusiais metais demonstravo ekonomikos augimą (TVF vertinimu, 2,3%). Praėjusiais metais buvo nubrauktas visas prieaugis, kurį pasaulio ekonomika pasiekė per dešimtmečius; atsirado klišė „prarastas dešimtmečius“.

G20 šalys išleido savo ekonomikų palaikymui virš 13 trilijonų dolerių. Ypač išsiskiria JAV, kur sumarinės biudžetų išlaidos kovai su viruso-ekonomine krize per metus pasiekė 5 trilijonus dolerių. Pagrindiniai CB įliejo į ekonomiką praėjusiais metais maždaug 10 trilijonų dolerių. Bazinės centrinių bankų procentinės palūkanų normos buvo minimalios. Pas JAV FRS ji laikėsi 0-0,25% lygyje; pas Europos centrinį banką – nulis; pas Japonijos banką minus 0,10% lygyje; pas Nacionalinį Šveicarijos banką – minus 0,75%. Centriniai bankai didino pinigų masę pirkdami valstybės skolą. Bendra valstybių skola pasaulyje praėjusiais metais išaugo 10 trilijonais dolerių, arba 15%.

Praėjusiais metais centriniai bankai taip pat ėmė aktyviai supirkinėti korporatyvines obligacijas ir net akcijas (kas anksčiau buvo egzotika). Centriniai JAV, ES, Japonijos ir Didžiosios Britanijos bankai per 2020 metus įvykdė beprecedentį „kiekybinį suminkštinimą“, išpirkdami rinkoje valstybių ir korporacijų popierius už 7,8 trilijonus dolerių.

Praėjusiais metais pasaulyje reali ekonomika krito, finansinės rinkos augo. Bendra rinkos kapitalizacija korporatyvinių popierių iki metų pabaigos pasiekė 100 trilijonų dolerių, kas trečdaliu daugiau kapitalizacijos 2020 metų pradžioje. Daugelio vedančiųjų korporacijų fondų indeksai išaugo per metus kartais; taip, akcijos Tesla, Ilono Masko korporacijos, pabrango 9 kartus.

Tačiau ši „puota maro metu“ - nėra nemokama. Teks atsiskaityti. 

Pirma, staiga išaugusias skolas reikia aptarnauti.

Antra, burbulai fondų rinkose negali išlikti amžinai. Teoretiškai juos galima palaikyti augimu pelno „pripūstų“ kompanijų, bet vargu ar ta pati Tesla galės padidinti savo pelną devynis kartus (proporcingai kapitalizacijos augimui). Burbulai ims mažėti, ir 2021 metais negalima atmesti antros recesijos bangos.  

Trečia, egzistuoja rizika rimto infliacijos augimo. Milijardai ir trilijonai dolerių, kurie pateko praėjusiais metais į finansų rinkas, gali iš ten pertekėti į rinką įvairiausių prekių – žaliavų ir gatavų gaminių, investicinių prekių, vartojimo prekių. Jau mažėja fondų indeksai ir atskirų korporacijų akcijų kainos. Jau stebimas augimas žaliavų kainų, energijos šaltinių, maisto, daugumos pramonės produkcijos rūšių.

Sunerimo centriniai bankai, kurie vykdė labai minkštą („balandžių“) pinigų-kredito politiką. Pradėję reikštis infliacijos požymiai – kad laikas nutraukti „balandžių“ politiką ir pereiti prie „vanagų“ politikos, kuri numato pinigų emisijos mažinimą ir bazinės palūkanų normos didinimą. Tačiau tai gali sukelti eilę nemalonumų. Vienas iš jų – augimas mokėjimų už valstybės skolą. Esant bazinei palūkanų normai 2-3 procentų lygyje, išlaidos valstybės skolos aptarnavimui graso virsti pagrindiniu biudžeto išlaidų punktu, viršyti išlaidas gynybai, paramai ekonomikai ir kitas valstybines programas.

Šiandien vyriausybės ir centriniai bankai kankinasi ieškodami išėjimo iš ekonominių aklaviečių, išprovokuotų „pandemijos“, bet ieško už ekonomistų ir finansistų kompetencijos ribų – medicinoje ir sveikatos apsaugoje. Ėmė plisti keistas tikėjimas į tai, kad išeiti iš ekonominės aklavietės galima pagalba... gyventojų vakcinavimo. Pastarųjų mėnesių prognozės svarbiausia prielaida sprendimo ekonomikos problemų skaito vakcinavimą. Bus masinis vakcinavimas – bus atsistatymas ir augimas. Nepavyks jos įvykdyti – bus naujas karantinas verslui (lockdown) ir pratęsimas finansinės-ekonominės krizės.

TFV prognozuoja, kad masinė vakcinacija vyks planetariniu mastu, ir piešia daug žadančias perspektyvas: ES BVP augimas 2021 metai gali būti 4,2%, JAV – net 5,1%. Vyriausybių ekonomikos žinybos ir centriniai bankai seka ne tiek ekonomiką, kiek tai, kaip keičiasi situacija su COVID-19 ir kaip vyksta vakcinacija. O ji, sprendžiant iš visko, vyksta neblogai. 2021 metų kovo 16 d. ji apėmė 40% Didžiosios Britanijos gyventojų, 33% JAV gyventojų, 12% ES valstybių gyventojų.

Pastarosiose prognozėse dėl užsienio valstybinių organizacijų ir privačių korporacijų aš matau vis daugiau optimistinių natų. Kovą Bank of America atliko Volstryto bankų valdytojų apklausą ir štai rezultatas: 91% respondentų laukia ekonomikos augimo pagreitėjimo, 89% laukia pelno didėjimo. Abu rodikliai – rekordiniai per visą laiką, kai vykdomos apklausos (nuo 1994 metų).

Optimizmas matomas ir rinkose. Taip, kovą metalų kainos išaugo iki lygio, kurio nebuvo pastaruosius 7 metus; maisto produktų rinkoje – kainos maksimalios per 6 metus. Naftos kainos – jau vidutiniškai, o kai kas prognozuoja jiems grįžimą prie rekordinių 100 dolerių.

Keli žodžiai apie Rusiją. Virusinė-ekonominė krizė jos neaplenkė. TVF vertinimu, 2020 metais RF BVP kritimas buvo 3,1%. Tai kiek mažiau už vidutinį kritimo rodiklį. Gali būti, todėl, kad daugumoje Vakarų valstybių praėjusiais metais buvo du lockdown seansai, Rusijoje – vienas. Bendra antikrizinių priemonių apimtis Rusijoje vertinama 65 milijardais dolerių, ar maždaug 4,5% BVP. Pinigų masės augimas nebuvo toks didelis, kaip Vakaruose; biudžeto deficito ir RF valstybės skolos augimas irgi buvo nuosaikesnis. Rusijos Banko bazinė palūkanų norma buvo ženkliai didesnė, negu ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse (Rusijoje praėjusiais metais ji išliko 4,25% lygyje), bet nepalyginamai mažesniame lygyje, negu ankstesniais metais (2014 metų gruodį CB buvo pakėlęs normą iki 17%).

Tačiau šiais metais infliacija RF ėmė augti. Matyt, pinigų masė, sukurta Rusijos Banko praėjusiais metais, galiausiai ėmė tekėti į prekių rinkas, keldama kainas ir vartojimo prekėms, ir į gamybinės paskirties prekes. Metų pradžioje CB paskelbė infliacijos prognozę 2021 metams: 3,7-4,2%. Tačiau jau kovo 9 skaičiuojant per metus šis rodiklis pasiekė 5,8%. Išeina, kad reali Rusijos Banko procentinė norma (įskaičius infliaciją) jau yra neigiama. Finansų analitikai kalba choru, kad šiais metais RF CB bus priverstas kelti bazinę normą atsižvelgiant į augančią infliaciją. O tai, daugelio ekspertų nuomone, sukels kreditų brangimą, atsiradimą pas Finansų ministeriją problemų su mokėjimais už federalinės skolos obligacijas, prie biudžeto išlaidų augimo aptarnaujant valstybės skolą.

TVF prognozuoja Rusijai 2021 metams: jos BVP turės išaugti 3,1%, bet su išlyga: ta sąlyga jei bus masiškai vakcinuoti gyventojai. Remiantis paskutiniais duomenimis (kovo 14 ), Rusijoje vakcinuotų skaičius buvo 5,45 milijonų žmonių, tarp jų pilnai vakcinuotų – 2,15 milijonų žmonių, kas niekaip nepalyginama su Vakarų „pasiekimais“.

Jeigu sekti TVF ekonomistų logika, be pagreitinimo vakcinavimo Rusijoje nėra šansų išeiti iš minusinės zonos, kurioje ji buvo praėjusiais metais. O štai JAV, ES, Didžioji Britanija su jų aukštais vakcinavimo rodikliais atsidurs pagal ekonominius rodiklius pirmiau visų.

Taip gimsta mitas. Jis keičia mitą apie tai, kad pasaulio ekonomikos krizė atsirado dėl nematomo viruso. Aš ne kartą rašiau, kad „pandemija“ turėjo tapti priedanga tikrųjų krizės priežasčių – kurios dešimtmečius kaupėsi dėl disproporcijos pasaulio ekonomikoje ir tarptautiniuose finansuose, bet giliausiai 2020 metų recesija nurašė koronavirusui ir žmones privertė tuo patikėti.

Dabar nori priversti patikėti, kad po totalios vakcinacijos ekonomika sužydės. Aš ne medikas ir nesigilinsiu į epidemiologiją, bet kaip ekonomistas atsakingai pareiškiu: surišimas ekonomikos atsigavimo klausimų su vakcinavimu – tai arba sukčiavimas, arba visiškas neprofesionalumas. Tikrosios krizės priežastys gludi kapitalistiniame ekonomikos modelyje, kuris nuo 1825 metų stebėtinai periodiškai įžengia į krizes. Ir jei mes ėmėme kalbėti apie mediciną, aš pateikiu analogiją: neteisinga gydytojo diagnozė gali prailginti ligonio gydymą ir net sukelti jo mirtį. Ekonomikoje – tas pats.

https://www.fondsk.ru/news/2021/03/17/ekonomiku-reshili-lechit-vakcinami-53169.html