Centriniai bankai bėga prie valiutų bedugnės. Valentinas Katasonovas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-11-23 20:28:00, skaitė 673, komentavo 2

2021 m. Aukso kaina pasaulio rinkoje gali siekti 2 500–3 000 USD už Trojos unciją. Dolerio padengimas artėja prie nulio.

Šiandien nebėra jokių abejonių, kad pinigų pasaulis, pagrįstas JAV doleriu, euru ir daugeliu kitų rezervinių valiutų, yra pasmerktas. Jo mirties galimybė buvo užprogramuota 1976 metų Jamaikos valiutų-finansų konferencijos sprendimais. Konferencija panaikino 1944 metais priimtą aukso-dolerio standartą, kuris apribojo centrinių bankų galimybes nekontroliuojamai emituoti pinigus.

Pirmaisiais pokario dešimtmečiais ant JAV FRS pinigų spausdinimo staklių stovėjo „auksinis stabdis“: JAV dolerio emisijos mastą lėmė ne tik ekonomikos poreikiai, bet ir JAV aukso rezervo dydis. Daugelio kitų centrinių bankų galimybes leisti pinigus lėmė jų atsargos Amerikos valiuta.

Beveik prieš 45 metus nuo FRS spausdinimo staklių buvo pašalintas „auksinis stabdys“. Po to tiek Amerikos centrinis bankas, tiek kiti centriniai bankai pradėjo didinti pinigų emisiją ir pinigų masę. Visas prieaugis atiteko finansų rinkoms, kurios ėmė augti šuoliais ir virto burbulais. Tai sudarė iliuziją, kad nėra pinigų pertekliaus. Centrinio banko emisija didėjo, o infliacinis kainų augimas žaliavų rinkose nebuvo pastebėtas. Kai kur netgi kilo defliacijos riziką (prekių ir materialių aktyvų kainų mažėjimas), ir viskas dėl to, kad infliacija pateko į finansų rinkas, kur pasireiškė akcijų rinkos burbulų pavidalu.

Tačiau tai buvo žiedeliai. Uogomis tapo pašėlęs centrinio banko spaustuvių darbo spartėjimas, prasidėjęs 2007–2009 m. finansų krizės metu ir užsitęsęs visą kitą dešimtmetį. Profesionalių finansininkų kalba ši centrinių bankų politika vadinama „kiekybiniu suminkštinimu“, tačiau tai yra eufemizmas. Jis dangsto beprotišką Centrinio banko spausdinimo staklių darbą, primenantį paciento gydymą didėjančiomis arklinėmis narkotikų dozėmis. Toks gydymas visada sukelia mirtį. Pirma, anksčiau ar vėliau greitai nuvertės šios valiutos, jos praras net pagrindines pinigų savybes. Antra, tai išprovokuoja milžinišką skolos augimą, nes visi pinigai šiuolaikiniame pasaulyje yra kredito arba skolos pobūdžio; anksčiau ar vėliau milžiniška skolų piramidė subyrės.

Burbulų atsiradimas finansų rinkose, kurį išprovokavo CB spausdinimo staklės - viena iš šios skolos piramidės augimo apraiškų. 2020 metų spalį Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdančioji direktorė Kristalina Georgieva paskelbė, kad tik valstybės skola visoms pasaulio šalims šiais metais pirmą kartą viršys 100% pasaulio BVP. Tačiau dar yra privataus ekonomikos sektoriaus ir namų ūkio sektoriaus skola. Tas pats TVF praėjusių metų pabaigoje įvardijo bendrą skolą pasaulyje - 188 trln. dolerių, arba 230% pasaulio BVP. Ir tai tik įsipareigojimai, sukurti išduodant kreditus ir paskolas. Taip pat yra įsipareigojimų dėl akcijų. Praėjusių metų pabaigoje pasaulinės akcijų rinkos kapitalizacija, tai yra, bendra visų akcijų rinkos kaina, „Deutsche Bank“ vertinimu, viršijo 85 trln. dolerių, kas prilygsta visų pasaulio šalių metiniam BVP. Dar kartą pabrėšiu: šie astronominiai skaičiai yra ne realiosios ekonomikos augimo rezultatas, o centrinių bankų spaustuvių darbas.

Pateiksiu kai kuriuos statistinius duomenis. CB pinigų emisija tiesiogiai priklauso nuo centrinio banko aktyvų dydžio. CB aktyvų padidėjimas liudija, kad maždaug tokia pačia proporcija padidėjo pinigų pasiūla iš Centrinio banko spausdinimo staklių. Išeities tašku paimta 2007 metų pradžia. Po kelių mėnesių atsirado finansinės krizės požymių, ir jau tų metų antroje pusėje CB spausdinimo staklės ėmė spartėti.

Lentelė 1.

Pagrindinių pasaulio Centrinių bankų aktyvai (trilijonai dolerių).

CB pavadinimas || 2007 m. pradžia || 2020 m. spalio pabaiga || Augimas per 2007-2020 m. periodą, kartais || 

JAV FRS || 0,9 || 7,1 || 7,9 || 

ECB || 1,5 || 8,0 || 5,3 || 

Japonijos bankas || 1,0 || 6,6 || 6,6 || 

Kinijos liaudies bankas (KLB) || 1,7 || 5,5 || 3,2 ||

Viso: || 5,1 || 27,2 || 5,3 || 

Šaltinis: Central Banks: Monthly Balance Sheets. Yardeni Research, Inc. November 17, 2020.

Lentelėje pateikiami didžiausi centriniai bankai (pagal aktyvų rodiklį). Antroji centrinių bankų grupė (neįtraukta į lentelę) gerokai atsilieka nuo lyderių. Penktasis centrinis bankas šiandien yra Šveicarijos nacionalinis bankas - jo aktyvai 2020 metų rugsėjo pabaigoje sudarė 1,06 trln. Po jo seka Anglijos bankas, kurio aktyvai 2020 metų spalio pabaigoje yra lygus 0,96 trln. dolerių.

Kaip matote iš pirmos lentelės, nuo 2007 metų pradžios iki 2020 metų spalio pabaigos top-4 centrinių bankų bendri aktyvai padidėjo 5,3 karto. Vos per 2020 metų 10 mėnesių top- 4 CB aktyvai išaugo 50%. Didžiausią šios grupės dinamiką pademonstravo JAV FRS. Jei vasario mėnesį Amerikos centrinio banko aktyvai siekė 4,1 trln. dolerių, tai birželį jie šoktelėjo iki 7,1 trln. dolerių (augimas 73%); tiesa, vėlesniais mėnesiais augimas sustojo.

Antrojo ešelono centriniai bankai taip pat parodė nuostabius rekordus. Pavyzdžiui, Kanados bankas. Šių metų vasarį jo aktyvų dydis buvo gana kuklus - 118 milijardų dolerių, o gegužę jis šoktelėjo iki 440 milijardų dolerių. Augimas per kiek daugiau nei tris mėnesius - 3,7 karto!

Aukšta pirmaujančių centrinių bankų aktyvų augimo dinamika nepalyginama su gana kuklia pasaulio BVP dinamika (2007–2019 metų laikotarpiu pasaulio BVP augo maždaug pusantro karto - nuo 58,2 trln. iki 87,6 trln. dolerių ir ne nuolatos, o esamomis kainomis).

2007 m. Japonijos banko aktyvai sudarė 22% šalies BVP, o jau 2020 metais šis skaičius padidėjo iki 128%. JAV FRS aktyvai, palyginti su JAV BVP, padidėjo nuo 6,5% iki 32,9%; pas ECB - nuo 12,0 iki 53,1% euro zonos šalių BVP.

Ir tik Kinijoje matome kitokį vaizdą: šalies BVP augo greičiau nei KLB turtas; todėl KLB aktyvų ir šalies BVP santykis sumažėjo nuo 54,0% iki 34,7%. Tai reiškia, kad padidėjusi Kinijos CB pinigų emisija sukėlė teigiamą ekonominį efektą, Kinijos BVP augo greičiau nei KLB aktyvai.

Įdomu palyginti CB aktyvus su didžiausių komercinių bankų aktyvais. JAV pagal šį rodiklį yra „JP Morgan Chase & Co.“ yra didžiausias komercinis bankas. Jo aktyvai praėjusių metų pabaigoje siekė 2,69 trln. „Bank of America“ turėjo 2,43 trln., „Citibank“ - 1,95 trln., „Wells Fargo“ - 1,93 trln. dolerių. Šių keturių Volstryto bankų aktyvai viršija JAV federalinio rezervo aktyvus. Tačiau būtent FRS paskolų dėka šie ir kai kurie kiti bankai gigantai (Goldman Sachs, Morgan Stanley, Bank of New York Mellon, State Street) sugebėjo išauginti kolosalius aktyvus.

Šiandien net bankai, turintys CB „atrimųjų“ statusą, klientams signalizuoja apie grėsmes laikyti lėšas šių centrinių bankų išleistomis valiutomis. Taip 2020 metų vasarą „Goldman Sachs“ rekomendavo klientams investuoti iš dolerių į auksą. Šiandien tokius patarimus klientams teikia ir kiti Volstryto bankai. Auksas tikrai brangsta. Dar 2020 metų pradžioje jo kaina pasaulio rinkoje buvo šiek tiek didesnė nei 1500 dolerių už Trojos unciją, o rugpjūčio pradžioje ji viršijo 2 000 dolerių. Visi ekspertai sako, kad kitais metais kaina drąsiai viršys 2500 dolerių ribą (o gal ir 3000 dolerių). Tačiau brangsta ne auksas. Nuvertėja pagrindinės pasaulio valiutos.

Stebina tai, kad ne tik auksas (luitai ir monetos; specialių aukso biržoje prekiaujamų fondų ETF akcijos), bet ir kriptovaliutos tampa prieglobsčiu, kur šiandien pabėga dolerių, eurų, svarų, jenų ir kitų „garbingų“ valiutų turėtojai. Jų kotiruotės sparčiai augo iki 2017 metų pabaigos. Tada bitkoinas beveik pasiekė 20 tūkstančių dolerių lygį. Tada įvyko kurtinanti griūtis tiek bitkoino, tiek kitų kriptovaliutų. Jas ėmė užmiršti, tačiau 2020 metų rudenį kriptovaliutos staiga atgijo. Savaitės pabaigoje bitkoinas pirmą kartą per trejus metus prasiveržė į 18 000 dolerių lygį ir toliau auga. Pasaulis pradeda bėgti nuo dolerio, tačiau bitkoino ir kitų kriptovaliutų paklausos augimas yra neracionalus, nes jie neturi realaus padengimo. Tai galioja ir doleriui, kurio padengimas sparčiai artėja prie nulio.

https://www.fondsk.ru/news/2020/11/21/beg-centrobankov-k-valjutnoj-propasti-52306.html