Lietuvos kariuomenės pergalei prieš lenkų okupantus – 100

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2020/11/17/lie... 2020-11-18 15:29:00, skaitė 730, komentavo 6

Giedraičių mūšis. Lietuvos kariuomenės 6 baterijos 1 būrio pozicija netoli Širvintų (1920 11 19) | vle.lt, archyvinė nuotr.

Prieš 100 metų, 2020-aisiais, lapkričio 17-21 dienomis Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių kovos, kuriose Lietuva sustabdė lenkų okupantų veržimąsi ir apgynė Lietuvą. Lemiamas buvo Giedraičių mūšis, po kurio kariaujančios šalys, tarpininkaujant Tautų Sąjungai, pasirašė paliaubų protokolą. Kovas dabar mena Giedraičiuose stovintis paminklas kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę.

Giedraičių mūšis dar vadinamas Giedraičių-Širvintų mūšiu arba Širvintų-Giedraičių mūšis. Tai 1920 m. lapkričio 17-lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomenės mūšis su Lenkijos kariuomenės Liucijaus Želigovskio rinktinės Lietuvos okupantais.

1920 m. spalio 9 d. užėmusi Vilnių. L. Želigovskio rinktinė, kurią sudarė 1-oji lietuvių ir gudų pėstininkų divizija ir 13-asis Vilniaus ulonų pulkas, toliau Lietuvą puolė vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis. Jos puolimą vakarų kryptimi kairiajame Neries krante spalio 14-15 d. linijoje Vievis – Valkininkai sulaikė Trečioji pėstininkų divizija (vadas Ignas Musteikis).

Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pulko karininkai užėmus Giedraičius.1920 m. lapkričio 22 d.

Spalio 17 d. okupantų lenkų pėstininkai, remiami artilerijos ir šarvuočių, ėmė pulti dviem pagrindinėmis kryptimis: keliais Vilnius-Širvintos ir Vilnius-Giedraičiai. Puolimas šiaurės vakarų kryptimi dešiniajame Neries krante buvo stipresnis ir Lietuvos karių Pirmoji pėstininkų divizija, kurią sudarė Antrasis, Ketvirtasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai (vadas Stasys Nastopka) kaudamasi traukėsi. Okupantai užėmė Nemenčinę, Švenčionėlius, Širvintas, Giedraičius. Į lietuvių užnugarį įsiveržę ulonai spalio 21 d. paėmė į nelaisvę lietuvių Pirmosios pėstininkų divizijos štabą. Iki spalio 27 d. L. Želigovskio kariuomenė užėmė Želvą ir Vidiškius ir grasino perkirsti plentą Ukmergė – Utena. Šiuo veiksmu lenkai pralaužė frontą nuo Širvintų iki Dubingių.

Spalio 28-spalio 30 d. Lietuvos kariuomenės Pirmoji pėstininkų divizija (Antrasis, Septintasis ir Devintasis pėstininkų pulkai, vadas Edvardas Adamkavičius) perėjo į kontrpuolimą ir atsiėmė Želvą, o lapkričio 1 d. išvadavo Giedraičius. Frontas sustojo linijoje Kernavė – Musninkai-Širvintos-Giedraičiai – Dubingiai – Švenčionėliai. Iki lapkričio 16 d. nusistovėjo jėgų pusiausvyra, vyko tik pavieniai susirėmimai.

vle.lt nuotr.

Lapkričio 17 d. anksti rytą lenkai 30 km Musninkų-Širvintų-Giedraičių-Dubingių fronto ruože pradėjo naują puolimą. Ruožą gynė Antrasis, Ketvirtasis ir Septintasis Lietuvos kariuomenės pėstininkų pulkai. Širvintų ir Giedraičių kryptimi puolė dvi pėstininkų brigados, remiamos artilerijos, o kavalerijos brigada, kurią sudarė 11 eskadronų, ties Dubingiais tarpežeriu prasiveržė į Lietuvos kariuomenės užnugarį Videniškių – Kurklių kryptimi. Lenkai pralaužė frontą tarp Septintojo pėstininkų pulko kairiojo ir Antrojo pulko dešiniojo sparno.

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Stipriausias smūgis teko Giedraičius gynusiam Antrajam pėstininkų pulkui. Vengdamas apsupimo lapkričio 17 d. vakare jis pasitraukė iki Želvos linijos. Širvintas gynęs Septintasis pėstininkų pulkas po atkaklių kautynių pasitraukė į pozicijas Viesų-Liūnų-Degučių ruože. Musninkų fronto ruožą gynęs Ketvirtasis pėstininkų pulkas išlaikė turėtas pozicijas. Septintasis pėstininkų pulkas nebeturėjo rezervų.

Lenkų kavalerija, ties Kavarsku perėjusi Šventąją, veržėsi gilyn į Lietuvą ir pasiekė Kėdainių apylinkes. Lietuvių kariuomenei grėsė apsupimas.

Lapkričio 18 d. vakare įvyko Lietuvos kariuomenės vadų susirinkimas. Jame Pirmosios divizijos vadas E. Adamkavičius pritarė Septintojo pėstininkų pulko karininkų susirinkimo paremtam 3-ojo bataliono vado Teodoro Balno pasiūlytam planui apeiti Širvintas ir smogti lenkams iš flango ir užnugario. Lapkričio 18 d. vakare jo vadovaujama 170–200 karių rinktinė, naktį atlikusi 14 km žygį mišku, puolė ties Motiejūnų kaimu stovintį lenkų Gardino pulko batalioną. Mūšyje žuvo Gardino pulko vadas, į nelaisvę pateko L. Želigovskio rinktinės lietuvių ir gudų brigados bei Gardino pulko štabai (apie 200 belaisvių), paimta daug trofėjų (2 patrankos, 9 minosvaidžiai, 20 kulkosvaidžių, gurguolė). Širvintų apylinkėse išsklaidyti ir kiti du Gardino pulko batalionai.

Generolas Silvestras Žukauskas | wikipedia.org nuotr.

Persigrupavę lenkai netrukus vėl užėmė Širvintas. Lapkričio 19 d. rytą į Ukmergę atvykęs Lietuvos armijos vadas generolas Silvestras Žukauskas surengė kontrpuolimą visu frontu. Buvo sustiprintas į Lyduokių apylinkes atsitraukęs Antrasis pėstininkų pulkas, į frontą papildomai įtrauktas Aštuntasis pėstininkų pulkas.

Puolimą Lietuvos kariuomenė pradėjo naktį iš lapkričio 20 į 21 d. Širvintos vėl apeitos iš šono mišku ir po trumpo mūšio užimtos. Puolant Giedraičių kryptimi sunkios kautynės vyko ties Šiupieniais, Bekupe ir Giedraičiais, čia pasižymėjo Antrojo pėstininkų pulko 3-asis batalionas (vadas Liudvikas Butkevičius). Lapkričio 21 d. po pietų Giedraičiai buvo išvaduoti. Patyrusi nemažų nuostolių Lietuvos kariuomenė grįžo į iki lapkričio 17 d. turėtas pozicijas.

vle.lt nuotr.

TSKKK reikalaujant lapkričio 21 d. kovos veiksmai nutraukti. Giliai užnugaryje likusi atkirsta lenkų kavalerijos brigada ėmė skubiai trauktis ir persekiojama lietuvių karių bei partizanų lapkričio 24 d. ties Labanoru perėjo fronto liniją. Lapkričio 29 d. Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai tarpininkaujant Lietuvos Respublikos vyriausybės ir L. Želigovskio atstovai Kaune pasirašė Kauno paliaubų protokolą, kuriuo tarp Lietuvos ir L. Želigovskio kariuomenių nustatyta 6 km pločio neutralioji zona.

Paminklas Devintojo pėstininkų pulko kariams žuvusiems ties Giedraičiais kovoje su lenkų okupantais | Alakas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Devintojo pėstininkų pulko karių kapai Giedraičiuose, R.Lazdyno nuotrauka, lt.wikipedia.org

Lapkričio 21 d. ketinta Giedraičiuose (Molėtų r.) surengti mūšio 100-ųjų metinių minėjimą, kuriame turėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės, Molėtų savivaldybės vadovai, savanoriai, šauliai, skautai, visuomenė, svečiai. Šalia paminklo turėjo būti pagerbti mūšyje kritę kariai, visi, kovoję ir žuvę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Mūšio vietoje ant kalvos ties Giedraičių miesteliu ketinta atidengti paminklą – stilizuotą pabūklą (autorius Džiugas Jurkūnas), o iškilmių dalyviams pristatyta karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija.

Č. Kavoliūno nuotr.

Dėl Lietuvą apgulusio koronaviruso užkrato ir griežtų karantino sąlygų tokio minėjimo surengti galimybių nebus, tačiau stilizuotas paminklas – patranka jau rytoj bus pastatytas.

Parengta pagal wikipedia.org ir kt. šaltinius