Pasaulį valdo britų monarchai
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://www.versijos.com/publ/u... 2014-10-15 09:25:28, skaitė 6780, komentavo 2
Mūsų planetoje sukurta parazitinė civilizacija, kuriai būdingos nesuskaičiuojamos neviešos organizacijos, totalinė apgaulė ir žmonių vertimas zombiais, nuolatiniai sąmokslai, žudynės, lokaliniai konfliktai ir beveik nesiliaujantys kruvini karai. Anglijos monarchai valdo šį pasaulį per Komitetą 300 ir panašias struktūras. Štai jau keli šimtmečiai kaip svarbiausios pasaulio valdžios gijos driekiasi link britų karališkosios šeimos. Pamėginkime išsiaiškinti visa tai.
Oficialiai laikoma, kad Didžioji Britanija yra "konstitucinė monarchija". Tarytum ir visokeriopai apribota. Tačiau:
- Britų monarchai turi teisę skelbti karą - be priežasčių paaiškinimo ir įstatyminių apribojimų.
- Britų monarchai turi teisę atstatydinti vyriausybę - be priežasčių paaiškinimo ir įstatyminių apribojimų.
- Britų monarchai turi teisę paleisti parlamentą.
- Kartą per metus britų monarchai sako kalbą parlamente ir pagarsina savo reikalavimus artimiausiam laikui, kitaip sakant, praktiškai formuoja valstybės politiką.
Britanijoje Karūnos įgaliojimai labai platūs. Ministrų, slaptųjų patarėjų, vykdomųjų žinybų narių ir kitų pareigūnų skyrimas, o be to, monarchas yra ginkluotojų pajėgų vyriausiasis vadas (armija, karališkasis laivynas, karališkasis karinis oro laivynas ir žvalgyba). Suvereno prerogatyva - skelbti karą, sudaryti taiką, valdyti karinius veiksmus. Monarchai dalyvauja iš užsienio reikaluose: aptaria sutarčių, sąjungų, tarptautinių susitarimų ratifikavimo sąlygas, parlamento sprendimai tam nereikalingi. Suverenas taip pat akredituoja britų aukščiausiuosius komisarus ir pasiuntinius ir priima užsienio diplomatus. Taip pat Suverenas laikomas teisingumo šaltiniu ir skiria teisėjus visų rūšių teismams.
Bendra taisyklė skelbia, kad "Karūna negali klysti". Monarchai negali būti teisiami tesimuose už kriminalinius nusikaltimus.
Faktiškai monarchai kontroliuoja VISAS VALDŽIOS ŠALAS - įstatymų leidimo, vykdomąją ir teisminę. Ir, pagaliau, monarchas yra anglikonų bažnyčios vadovas ir gali skirti vyskupus ir arkivyskupus. Kitaip sakant, monarchas yra ne tik pasaulietinė, bet ir dvasinė šalies valdžia, o tokių dalykų daugiau nėra niekur pasaulyje, netgi Irane. Didesnės valdžios, sukoncentruotos savo rankose, neturi nė vienas planetos žmogus. Netgi Šiaurės Korėjos diktatorius, kurį "demokratiška" žiniasklaida pateikia kaip tirono pavyzdį, nervingai rūko kamputyje, žvelgdamas į anglų valdovų galias.
Dar daugiau - beveik absoliučios valdžios Britanijoje jiems nepakanka. Neskaitant dešimčių Britų Sandraugos šalių, kurios yra formaliai nepriklausomos, dar šešiolikoje šalių britų monarchai oficialiai laikomi valstybės vadovais ir ten jiems atstovauja paskirti generalgubernatoriai. Tarp šių šalių yra, pavyzdžiui, Kanada, į kurią monarchai kas antrus metus keliauja su "draugiškais vizitais", o realiai - su inspekcijomis. Generalgubernatorius įrodinėja monarchams savo lojalumą, atsiskaito už nuveiktus darbus ir išklauso instrukcijas artimiausiai ateičiai. Jei monarchui kažkas nepatiko - jis generalgubernatorių atleidžia ir paskiria naują.
Kokia demokratija, apie ką jus? Tai griežčiausia valdžios vertikalė.
Kažkodėl visi be jokio pagrindo įsitikinę, kad visos karališkos prerogatyvos tėra fikcija ir duoklė tradicijoms. Tuo tarpu ypatingais atvejais monarchai pademonstruoja savo valdžią visa savo galia. Taip Elžbieta II devintame dešimtmetyje laikinai paliko Margaret Tečer be informacijos, gaunamos iš žvalgybos MI-6. ji asmeniškai įsakė įvesti kariuomenę į šachtininkų neramumų apimtus rajonus. Ir būtent karalienė priėmė sprendimą pasiųsti kariuomenę į Iraką.
Be to, reikia atsižvelgti ir į tokį mažai kam žinomą faktą: princas Čarlzas kontroliuoja taip vadinamą "Salos klubą", kuris vienija 4000 oligarchų iš visų Sandraugos šalių. Tai finansinis-ekonominis kumštis, kurio pagalba galima atverti ar išlaužti bet kokias duris. Dar daugiau - 117 korporacijų, kurių būstinės įsikūrusios Sityje, patenka į 500 stambiausių pasaulio korporacijų sąrašą. Ir praktiškai visų šių korporacijų savininkai ir vadovai yra Perų rūmų nariai.
Čia nėra jokių sąmokslo teorijų - visa tai visuotinai žinomi ir laisvai prieinami faktai, pakanka pasikapstyti internete. Vienintelis dalykas, kurį padariau aš - surinkau juos į vieną vietą ir panagrinėjau bešališku žvilgsniu. Renkamas Anglijoje yra tik žemutinis parlamentas - Bendruomenių Rūmai. Aukštutinis parlamentas, turintis teisę panaikinti žemutinių rūmų sprendimus - Perų Rūmai (Lordų rūmai) yra nerenkamas, vietos ten yra paveldimos. Šio aristokratijos elito atstovai kildina save iš tokių kilnių profesijų kaip plėšikai, kontrabandininkai, piratai, prekeiviai narkotikais, ginklais ir vergais.
Ir nereikia pamiršti, kad britų Karūna užsiėmė tiesiogine prekyba narkotikais mažiausiai du šimtmečius (čia priminimas tiems, kurie pamiršo "Opiumo karus"). Ir anaiptol ne arbatą plukdė "arbatos kliperiai", ir ne dėl arbatėlės prasidėjo amerikiečių karas už nepriklausomybę. Tiesiog Amerikos patriotams įkyrėjo, kad jų tauta naikinama narkotikais ir jie Bostono uoste paskandino eilinę jų partiją.
Beje, didžiąją dalį prekybos narkotikais britų spectarnybos kontroliuoja iki šiol. Amerikos įsiveržimas į Afganistaną prasidėjo dėl to, kad talibai pradėjo karą su narkotikais, sunaikino savo teritorijoje visas aguonų plantacijas ir sumažino narkotikų srautą per savo teritoriją dešimt kartų. O prarasti 40-50 milijardų dolerių britams buvo pernelyg nemalonu ir jie išprovokavo savo įtakos agentus Amerikoje suorganizuoti įsiveržimą.
Lindonas Larušas ir visa eilė kitų tyrinėtojų atviru tekstu kalba, kad prezidento administracija užtvindyta britų įtakos agentais, o jų veikla praktiškai naikina Ameriką. JAV, kaip teigia Larušas, sparčiai virsta fašistine valstybe, visiškai atitinkančia angliškas fašistines doktrinas (fašizmo ideologija atsirado būtent Saloje).
Jūs vis dar netikite, kad tai įmanoma? Tada prisiminkite FRS įkūrėjų vardus - tai Varburgai, Morganai, Rokfeleriai ir Rotšildai. Vieni - britų lordais, kiti - britų lordų bankininkai. Beje, seras Henris Morganas gavo pero titulą ir Jamaikos gubernatoriaus postą už piratavimą. Kaip ir seras Frensis Dreikas bei daugelis kitų.
Šiuo metu britai veikia iškart keliomis kryptimis ir šios veiklos dėka tikisi susigrąžinti buvusią galią bei realizuoti savo globalinės britų monarchijos projektą.
PIRMA. Egzistuoja kanalas, per kurį britų elitas daro įtaką amerikiečiams. Čia ypatingą vaidmenį vaidina "Britų-Amerikos draugija", kurią demaskuoja savo darbuose ir pasisakymuose politikas ir tyrinėtojas Lindonas Larušas. Egzistuoja ištisas tinklas organizacijų, klubų ir tyrimų centrų, kurie tiesiogiai formuoja JAV politiką.
ANTRA. Anglija rimtai ketina išplėsti Britų Sandraugos narių skaičių. Susitikimo Trinidade ir Tobage metu į Sandraugą buvo priimta Ruanda. Situacija neįprasta dėl to, kad ši šalis niekad nebuvo anglų kolonija - anksčiau ji priklausė Belgijai ir Vokietijai. Be to, kai 1994 metais Ruandoje prasidėjo tutsių genocidas, Vakarai labai ilgą laiką nekreipė į tai dėmesio. Tai liudija apie tai, kad Anglija pradėjo tam tikrą geopolitinį puolimą, kurio tikslas - įvesti hegemoniją trečiojo pasaulio šalyse. Beje, planai išplėsti Britų Sandraugą buvo pagarsinti dar 2007 metais, tai padarė organizacijos generalinis sekretorius Donas MakKinonas. Tada kaip valstybės kandidatės buvo išvardintos Ruanda, Jemenas, Somalis ir Izraelis. Be to, iš buvusių kolonijų prie Sandraugos prisijungti nepanoro Irakas, Egiptas ir Izraelis. O dar Libijoje ir Irane esama naftos telkinių, kurie anksčiau priklausė britų korporacijai BP.
O dabar prisiminkime, kurlink buvo nukreipta amerikiečių agresija? Ir kur pastaraisiais metais vyksta "spontaniškos liaudies revoliucijos"? Keista, bet būtent tose šalyse, kurias išvardijome.
Savo laiku iš Britų Sandraugos pasitraukė ir Pakistanas (dėl ko sulaukė sunkių pasekmių ir karinių perversmų). Paskui jis po kelių metų vėl sugrįžo į Sandraugą.
Sukilimų organizavimo ir separatistų rėmimo praktika britams būdinga jau ne pirmą šimtmetį. Pulkininkas Lourensas organizavo 1916-18 metais žinomą beduinų sukilimą prieš Osmanų imperiją. Filmai vaizduioja jį labai romantiškai, o realybėje tai buvo tipiškas britų karininkas, šaltakraujiškas ir pragmatiškas, jo užduotis buvo susilpninti Osmanų imperiją. Ar gavo tais laikais arabai laisvę po savo sukilimo? Žinoma, ne, jau po kelių metų jie pateko į britų "protektoratą". Ir dabar jau britų kompanijos (tas pats BP) pradėjo pumpuoti Artimųjų Rytų naftą.
Apskritai pasaulyje ne tiek jau ir mažai autoritariškų valstybės vadovų. Ir Azijoje, ir Afrikoje, ir Lotynų Amerikoje. Tačiau pretenzijų daugumai iš jų "apsišvietę Vakarai" neturi, kadangi tie lyderiai neprieštarauja, kad būtų pumpuojami jų gamtiniai resursai ir apiplėšinėjamos jų tautos. O terminas "nedemokratiškas režimas" pritaikomas tik toms vyriausybėms, kurios priešinasi apiplėšimui. Kas pasaulyje laikomi svarbiausiais tironais? Fidelis Kastro, Ugo Čavesas, Muamaras Kadafis, Achmadinežadas, Lukašenka. Kokį bendrą bruožą jie visi turi? Tiktai vieną - visose tose šalyse buvo nacionalizuoti gamtos resursai (Baltarusijos atveju - išvis nebuvo privatizacijos), o tai neleidžia Vakarams nebaudžiamai grobti jų turtų.
Galima tvirtai teigti, kad "nedemokratiškumas" kreivame vakarietiškos propagandos veidrodyje jau seniai reiškia ne ką kita, kaip realų patriotizmą ir veiklą, atitinkančią savos valstybės ir tautos interesus.
Veikti iš pasalų, regzti intrigas "po kilimu" ir griebtis klastos - britų karūnai ne naujiena. Oldosas Hakslis, britas, pagarsėjęs savo antiutopija "O nuostabusis naujasis pasaulis", savo tyrimuose pateikia gausius faktus, kai britai papirkinėjo (žlugus karinėms ekspedicijoms) valstybių vadovus, priklausiusius antinapoleoninei koalicijai. Buvo paperkami netgi monarchai, tame tarpe Rusijos imperatorius Aleksandras. Šiam tikslui britai pasinaudojo Rotšildų bankų tinklu.
Būtent šalyse, kurios anksčiau buvo Anglijos kolonijos, atsirado terminas "kompradoras" - žmogus, atstovaujantis užsienio kapitalo interesus savo šalyje. Kadangi britai valdė ne tik ginkluota jėga, bet ir aktyviai papirkinėjo bei tvirkino vietinį elitą. Ir ne tik karinį bei politinį, bet ir intelektualus (formuodami iš jų disidentus) bei verslininkus. Beje, būtent kompradoriška buržuazija aktyviausiai veikė prieš nacionalinio išsivadavimo ir socialistinius judėjimus kolonijose, sudarydama tose šalyse penktąją koloną.
Dar keli įdomūs faktai. 1914 metais didžioji dalis Ukrainos anglies ir metalurgijos pramonės priklausė britų bankams. Per pirmuosius Ukrainos nepriklausomybės metus, kai vyko aktyvi privatizacija, visa eilė Ukrainos oligarchų gavo nemažas paskolas įmonėms būtent tose šakose pirkti. Ir kaip jūs manote, kas skolino tuos pinigus? Britų bankai...
Mane jau seniai domino, iš kur vakarykščiai paprasti tarybiniai piliečiai gavo šimtus milijonų dolerių milžiniškų metalurgijos ir kalnakasybos įmonių pirkimui. Ir kai pradėjau knaisiotis, paaiškėjo, kad didžioji tų pinigų dalis - kreditai. Ir iškart iškyla štai toks dėsningas klausimas: ar nėra tie oligarchai tiesiog marionetės, tarpininkai, samdomi valdytojai, už kurių nugaros stovi britų ir transnacionalinis kapitalas?
Tiems, kurie seka tarptautinius įvykius, jau akivaizdu, kad neseniai įvykę neramumai Irane, neseni mėginimai sukelti chaosą Moldavijoje ir Baltarusijoje, o vėliau - įvykiai Libijoje - išprovokuoti iš užsienio. Vargingose šalyse "nuskurdę protestuotojai" staiga masiškai apsirūpino naujausiais iPhone su apmokėtu nelimituotu internetu. O tarp mitinguotojų vadovų atsidūrė nevyriausybinių organizacijų lyderiai, kuriuos finansavo tokios "demokratijos skleidimo" organizacijos, kaip amerikiečių IATP, Sorošo fondas "Atgimimas" ar kitos organizacijos, dirbančios užsienio žvalgyboms. O jei pakapstysime giliau, paaiškės, kad tos organizacijos dar gerokai prieš prasidedant neramumams, specialiose treniruočių stovyklose studijavo procesų metodologiją už užsieniečių pinigus. Ir į tokių organizacijų lyderius parenkami ambicingi, neprincipingi jauni žmonės, godūs pinigams ir valdžiai. Pavyzdys - buvęs barmenas, organizacijos "Pora" ("Laikas") ekslyderis Vladislavas Kaskiva, persimetęs vėliau į Janukovičiaus stovyklą.
Mūsų tėvynainiai, gyvenę Libijoje, masiškai siuntė žinutes artimiesiems, kad jokių karinių veiksmų šalyje nėra, kad betvarkę sukėlė saujelė apsirūkiusio ar papirkto jaunimo, o triukšmą apie tai išpūtė "sąžininga ir nepaperkama demokratiška žiniasklaida". Jokių tūkstančių lavonų, jokių miestų bombardavimų, jokių "į galvas šaudančių snaiperių". Tokių pranešimų blogosferoje yra dešimtys, jei ne šimtai.
Beje, įdomus dalykas. Surinkite Google paieškoje "nežinomi snaiperiai" ir šitų mistinių būtybių surasite dešimtyse įvairiausių vietų visame pasaulyje, kur įsiplieskia nestabilumo židiniai. Stabdyti minią snaiperių ugnimi - beprasmiška, minia tų pavienių šūvių paprasčiausiai nepastebės, o kraujas ją tik dar labiau įsiutins. Vaikyti minią kur kas efektyviau kulkosvaidžių serijomis virš galvų. Tačiau "nežinomi" snaiperiai reguliariai pasirodo tai šen, tai ten ir surenka savo gausų aukų derlių. O paskui "demokratiškoje" žiniasklaidoje pasirodo surežisuotos nuotraukos ir analogiški straipsniai apie "tironų žvėriškumus". Nors patys "tironai" supratimo neturi, iš kur tas "džiaugsmas" šliumštelėjo jiems ant galvų.
Tačiau visa tai nejaudina "pasaulio visuomenės", jai visiškai nusispjauti, kad Libijoje nebuvo diktatūros. Svarbiausia, kad taip pasakė žiniasklaida ir NATO dabar gali ramiausiai susiglemžti eilinės valstybės-aukos resursus.
LDiena.lt: nuo savęs pridėsiu retorinį klausimą - ar jūsų nestebina, kad viso "civilizuoto" ir jam pavaldžių antrojo bei trečiojo pasaulio šalių žiniasklaida taip detaliai ir reguliariai praneša savo skaitytojams bei žiūrovams apie "karališkąją" šeimą?
Atrodytų, koks skirtumas kaip gyvena viena iš milijardo šeimų, šiame pasaulyje - juo labiau, kad mums bandoma įtegti, jog Britanijos monarchija - tai viso labo tradicija, kaip ir senovinės patrankos muziejaus kiemuose... bet kažkodėl mes BŪTINAI turime žinoti, kas yra pavekdėtojas ir paveldėtojo paveldėtojas, ką ir kur nusišnekėjo kuris nors "karališkosios" šeimos atstovas, kokia karalienės sveikata, kaip sekėsi naujausiojo paveldėtojo gimdymas, kada jis ženngė savo pirmąjį žingsnelį, galų gale, kokioje karčiamoje girtuokliavo "karališkosios" ataugos ir kokios spalvos triusikais jie tuo metu buvo apsirengę.
Jūs vis dar tikite, kad tai - tiesiog paprasta, jokių globalių sprendimų nepriimanti britų šeimynėlė?