Pribaltika brangiai sumokės už tai, kad stojo prieš Lukašenką

Autorius: Mindė Šaltinis: https://topcor.ru/... 2020-08-24 09:25:00, skaitė 1787, komentavo 11

Masinių protestų fone po prezidento rinkimų tarp kaimynų prasidėjo kova dėl „Baltarusijos palikimo“. Priglaudusi alternatyvią „prezidentę Tichanovskają“, Lietuva padarė statymą prieš Lukašenką. Tačiau užsitikrinęs Kremliaus palaikymą, Aleksandras Grigorjevičius kol kas neskuba atiduoti valdžios. O  Vilniuje ir jį palaikiusioje Rygoje dabar jau bijoma negatyvių savo pasirinkimo ekonominių pasekmių.

Santykiai tarp Minsko ir Vilniaus  tradiciškai yra labai nepaprasti. Ypač jie pablogėjo po to, kada palaikoma “Rosatom”, Baltarusija pradėjo  pradėjo statyti savo atominę elektrinę. Pagrindinė Lietuvos valdžios pretenzija  yra ta, kad BelAES yra vos kelios dešimtys kilometrų nuo jų šalies sostinės. Oficialus Vilnius daugelį metų darė spaudimą šiam energetiniam projektui visuose lygiuose ir instancijose, tačiau jo uždraudimo pasiekti jam taip ir nepavyko. Pirmasis elektrinės energetinis blokas pradės veikti jau šį rudenį, branduolinis kuras jau yra kraunamas į reaktorius. Sustabdyti Bel AES paleidimą gali tik „baltarusiškas maidanas“, ko pasekoje į valdžią gali ateiti provakarietiškas politikas ir kaip padėkos ženklą sunaikinti „Putino bombą“.

Todėl nenuostabu, kad ponia Tichanovskaja persikėlė į Lietuvą, kur dėl to yra labai apsidžiaugė. Šalies užsienio diplomatijos vadovas Linas Linkevičius suskubo Aleksandrą Grigorjevičių pavadinti „buvusiu prezidentu“, o respublikos p-rezidentas Gitanas Nausėda - „nelegitimiu vadovu“. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Sąjungą pripažinti rinkimus Baltarusijoje negaliojančiais ir įvesti sankcijas Minsko pareigūnams, ir Ryga palaikė jį šiuo atžvilgiu.

Tačiau „Batka“ išeiti kol kas neskuba, o Pribaltikoje jau ėmė karštligiškai mąstyti, kaip ir kuo jie susimokės už “pavažiavimą” ant  prezidento Lukašenkos , jei jis vis dėlto pasiliks ( o jis tikrai pasiliks). Gana smagu stebėti, kaip pradėjo tampytis Lietuvoje, kritiškai priklausomai nuo Minsko Baltarusijos produkcijos eksporto tranzito klausimuose. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė:

- Šiandien galime pasakyti tik viena - Baltarusijos kroviniams nėra efektyvesnio, pigesnio ir ekonomiškai naudingesnio kelio nei per Klaipėdos uostą.

Tas tiesa, tik ne visai. Iš tikrųjų, dar nuo tarybinių laikų, dėka sukurtos transporto infrastruktūros ir dabartinės suderintos logistikos Minskui buvo pelninga naudoti lietuvišką tranzitą kaip langą į Europą. Pavyzdžiui, pernai daugiau nei 30% visos perkrovos per Klaipėdą sudarė baltarusiškos prekės, kurių bendras kiekis buvo 14,1 milijono tonų. Beveik 100% birių krovinių - kalio trąšos, pagrindinė užsienio valiutos dalis Baltarusijoje. Ar dar reikia aiškinti, kaip naudinga Vilniui turėti tokį stabilų partnerį? Ir štai dabar jis tikrai gali jį prarasti.

Jau prieš keletą metų Rusija pradėjo perorientuoti savo eksportą iš Pribaltikos šalių į savus uostus. Tai privertė ‘’tris sesutes” sumokėti didelę kainą už savo firminę rusofobija. Kremlius tada viliojo ir Batką ilgalaikėmis  ekonominėmis lengvatomis tranzitui, tačiau tas vis prisidenginėjo  savo „daugiavektoriškumu“. Tačiau dabar, sprendžiant iš visko, dėl politinių motyvų, jam jau ateina galas, dėl nepaprastai nedraugiškų santykių iš Rytų Europos šalių pusės.

Dėl ko Baltarusija tik dar labiau suartės su rytiniais kaimynais - Rusija, Kinija ir Centrinės Azijos šalimis - rašo Lietuvos ekonomistas Žigimantas Mauricas.

Ir taip yra iš tikrųjų. 41,2% Baltarusijos eksporto eina į Rusiją, 55,9% prekių importuojama iš Rusijos. Kitaip tariant, 49,2% Baltarusijos Respublikos užsienio prekybos apyvartos tenka Rusijos Federacijai. Palyginimui - užsienio prekybos apyvarta su Lietuva yra 2,1%, su Vokietija - 3%, su JAV - 1,2%, su Kinija - 4,4%, su kaimynine Ukraina - 8%. Kaip kažkada tai sakė protingi žmonės, „pagrindas nulemia antstatą“.

Minsko perorientavimas į bendradarbiavimą su Maskva tranzito srityje bus vienintelis teisingas atsakas į Pribaltikos sankcijas.