Autorius: Anno Šaltinis: https://inforuss.info/glavnaya... 2020-08-15 20:31:00, skaitė 2127, komentavo 7
Juk tai ir yra pastarųjų metų pagrindinė siaubyklė ir pagrindinis lozungas: o, Dieve mano, Kremlius praranda PASKUTINĮ SĄJUNGININKĄ, kaip reiks gyventi, ką daryti, iki ko prakeiktas Putinas šalį privedė! Tačiau kaip pats gyvenimas parodo, kad logika čia yra visiškai atvirkštinė: anksčiau sėsi - anksčiau išeisi !
Kuo anksčiau eilinis „sąjungininkas“ leisis į laisvą plaukiojimą ieškodamas išsvajotos taip vadinamos laisvėsi - tuo greičiau, nuskurdęs ir sulysęs, jis grįš į savo gimtąją gryčią sutramdytas ir įgavęs proto. Iš pradžių visa Vidurinė Azija tokiu būdu “prisibuntavojo”, o paskui draugiškai persigalvojo - ir kur dabar ten yra bent vienas priešiškai Rusijai nusiteikęs režimas?
Paskui Gruzija padarė savo kvailoką išpuolį, “drąsių beprotybei dainuojame mes dainą” (frazė iš prozos) ir nuo to laiko nenumaldomai artėja prie Rusijos, periodiškai net pamiršdami apsimesti, kad tariamai siaubingai ant jos pyksta. Tai yra, ji uoliai apsimeta, reikia tą pripažinti, tačiau vis mažiau ir mažiau žmonių tuo tiki, net Amerikai reikia daryti provokacijas, kad Tbilisis per daug smarkiai nesuartėtu su Rusija ... Moldavija, pasilaksčiusi kaip kovo mėnesį katė, vadovaujama jos pagrindinio oligarcho Plachotniuko, staiga pasirinko kur kas labiau adekvatų kursą. Su Azerbaidžanu tai išvis jau seniai prieš daugelį metų susitaikė, net ginklus perka iš Rusijos. Na ir Armėnija ... pati mylimiausia...
Ach, Aleksandrai Grigorjevičiau, brangiausiasis, na kodėl gi jūs net retkarčiais neįjungiate savo smegeninės? Na, kad ir vien tik tam kas aplink kas vyksta apsižiūrėti, išvadas padaryti ? O tai juk taip prisišokinėsite, ir tai bus jūsų paskutinis ruduo ...
Va, buvo Armėnijoje maidanas! Tariamai prorusiškas valstybės vadovas išėjo, atėjo tariamai provakarietiškas vadovas - ir kas iš to ? Kas nuo to pasikeitė Rusijai?
Aleksandrai Grigorjevičiau, o jūs ar nepagalvojate, kad jus gali taip pat greitai pamiršti, kaip ir tą, kaip jį ten ankstesnį armėnų vadą ? Juk visiems pofig kas ten buvo ankstesnis, kaip ir pofig kas yra dabartinis ! Galų gale, jei Kremliuje kas nors ir imsis vargintis skaičiuoti visus tuos potarybinius vadukus, tai jų priskaičiuos gal apie šimtą - ir kas toliau? Ar bent žinote, kiek tokių įvairiausių Lukašenkų potarybinėje erdvėje jau buvo ir dar bus? .. Ir visi jie, atkreipkite dėmesį, po truputį stojo į doros kelią, pradėjo taisytis, ir kaip rašoma kalinimo įstaigose, atsikrato savo nusikalstamų polinkių?
O dabar jau rimtai. Kada tolimais 1994 metais Lukašenka atėjo su retorika, kad vos ne Tarybų Sąjungą atgaivinti - tai buvo sensacija, beveik visi to panoro, ypač paprasti žmonės. Šiandien jau sunku patikėti, kad Aleksandras Grigorjevičius, šitas misteris „pas mus suvereni politiką, pas mus nepriklausoma valstybė“, kažkada dėjo galvą už TSRS kaip pašėlęs ! Tai buvo labai svarbu Maskvai: per Baltarusiją ėjo naftotiekis „Družba“, o kas yra nepatikima tranzito šalis - buvo greitai pasimokyta iš Ukrainos pavyzdžio !
Ir šiaip bendrai paėmus, tuometiniame siaubingame Rusijos silpnumo fone, labai agresyvioje aplinkoje - tai buvo beveik gryno oro gurkšnis: šalis pati save vadina broliškąja, priešiškumo ne propaguoja, o kalba apie sąjungą... O paskui labai daug kas pasikeitė.
2004 metais Pribaltika įstatyta į NATO. O 2014 m. Ukraina taip pat tapo labai... na labai jau nedraugiška Rusijai, tarkim taip. Ir štai klausimas: - O ką tokio jau naudingo gaus Vakarai jei pas juos persimes dar ir Baltarusija? Ką kažką tokio ko dar jie dar negavo iš pribaltų ar ukrainiečių?.. Štai ko nesuprato Batka 2014 m.! Jis juk manė, kad po krizės Ukrainoje sąjungos su Baltarusija kaina išaugs, tačiau ji krito! .. Tačiau tai nėra net pats svarbiausias dalykas!
Praėjo dešimtasis dešimtmetis, praėjo ankstyvieji nuliniai metai - Rusija jau turi savo užsienio politiką, kad ir kaip sunku būtų patikėti tiems, kurie prisimena Jelcino laikus. Rusija pasisakė prieš invaziją į Iraką ir net įtraukė į koaliciją Vokietiją ir Prancūziją, buvo Abchazija ir Pietų Osetija, buvo Krymas - o kur gi buvo šita „sąjunginė valstybė“?
Juk ką Lukašenka visą laiką rėkia ? Tai atseit, sako, pagal Muitų sąjungą, pagal EurAz Ekonominę Sąjungą pas jus (kitas šalis) partneriški santykiai, o mes, Baltarusija, esame ypatinga, privilegijuota sąjungininkė! Tik su mumis Rusija yra sąjunginė valstybė, daugiau nėra su niekuo kitu! Taigi mums maža įprastų privilegijų, nepakanka, duokit mums ypatingų privilegijų!
Ir staiga tas pats Batka apsisuka ir kitaip jau užgieda: o mes - esame visiškai nepriklausoma valstybė, turime suverenią užsienio politiką, ir žinot nežinome jokios jūsų Abchazijos ir nenorime žinoti jokio jūsų Krymo!
Tai kaip čia šitai dabar suprasti: ypač privilegijuotas sąjungininkas, ar suvereni, nepriklausoma užsienio valstybė? Tiesą sakant, sąjungininkai palaikyti turėtu - taip mus mokė, ką jau padarysi ! O jei kitaip, tai kame iš vis tada ta sąjunga yra? .. Ir tai yra antras dalykas, apie kurį Rusija susimąstė - kas čia per sąjungininkas toks keistas?.. Ir trečia, Rusija atsikratė tranzitinio šantažo. Nutiesti BPS-1 ir BPS-2 - „Baltic Pipeline Systems“ atitinkamai į Primorską ir Ust-Lugą.
Apskritai su tais uostais iš vis negerai gavosi: daėjo iki to, kad Pribaltika iš Rusijos pradėjo pirkti šprotus! Kai tik jie įvedė savo sankcijas, taip ir suklupo ant to, kad jų kilkes nustojo Rusijoje pardavinėti, gamyklos pradėjo bankrutuoti, gamybos įrangą pigiai supirko tie patys gudrūs kreizi rašenz, kurie išvystė gamyba namuose - ir tuos pačius šprotus, pradėjo ne pirkti Pribaltikoje, o pardavinėti Pribaltikoje ! O štai Lukašenka visas šias permainas pramiegojo, manė, kad užtenka paskandalinti, pagrasinti, pavaryti savo firminių ūsuotų isterijų - ir viskas stos kaip, kad buvo.
Jis sako, kad aš uždarysiu naftos kraną - o Rusiją turi jau turi parengtą visą naftos krovos ir saugyklų infrastruktūra Ust Lugoje, bet kuriuo momentu yra pasirengusi pereiti prie pristatymų jūra. Jis sako, kad vietoj manęs ateis provakarietiškos jėgos, o jos jau kur tik nebuvo atėję: ir į Armėniją, ir į Moldaviją, ir į Gruziją, tačiau ekonomikos dėsniai yra nenumaldomi - vis tiek šitos šalys grįžta prie orientacijos į Maskvą, nes niekur kitur yra nereikalinga tai ką jos gamina. Lukašenka galėjo pagrasinti, kad išvarys rusų bazes, tačiau problema tame, kad jis pats ir neleido rusams jų ten jų pastatyti. Dabar vargšeliui nėra kuo ir pagrasinti...
Ir buvo prieita prie baisiausio: prakeikti maskoliai pradėjo kažko tai reikalauti už visas tas jų suteiktas prekybines preferencijas. Juk Baltarusijos naftos perdirbimo įmonės dirba ant savo galimybių ribos - ir nereikia manyti, jog Rusija yra kvaila ir tupai nesupranta, kad Baltarusijai nereikia tiek daug naftos produktų? Jie gauna rusišką naftą pigiai, pervaro ją - ir jau parduoda naftos produktus Europai, darydami lygioje vietoje didžiulį pelną! Čia šitai šiaip, prie klausimo apie tai kame yra sąjunga su Rusija, be akivaizdaus fakto, kad Rusija atveria savo rinkas jų baldams, jų mėsai ir pienininkystei, jų pramoninėms prekėms, tokioms kaip traktoriai ir kombainai - juk viso to jie neišveš į Europą , ten jau jų savos „Ikejos“, „Siemens“ ir „Volvo“ užima visą rinką!
Taip pat Rusija užmerkia akis į bekraštes Baltarusijos jūras, kur veisiasi krevetės, auga parmezanai ir visi kiti sankcionuoti produktai ... Ir iš viso to Baltarusija gana neblogai gyvena ir užsidirba, ir niekas nieko prieš tai neturi, tik štai ... pats laikas duoti ką nors mainais! Pripažinti Krymą, pavyzdžiui, Abchazija, bazę Rusijai leisti pasistatyti, atlikti eilę kitų naudingų veiksmų, kad sustiprintu savo pačių deklaruojamą sąjungą. Ir toliau gyventi savo malonumui, gaunant iš Rusijos daug naudingų dalykų.
Bet juk tada reiks baigti su veidmainiavimu Rytai-Vakarai, tiesa? O čia jau problema! Ir Lukašenka pats sau ją susikūrė: norėdamas būti kiek įmanoma labiau palaikomas, jis pats taip stipriai įbaugino Baltarusijos gyventojus pasakomis apie siaubingą rusišką kapitalizmą, apie baisius oligarchus ir apie tai, kad tik Batka vienas, asmeniškai, atskiria nuostabų socializmo gabalėlį, išsaugotą Baltarusijoje, nuo baisaus Rusijos monstro - na ir jam tame sekasi, kaip tai bebūtų keista! Dabar, jo pastangų dėka, Baltarusijos gyventojai bijo Rusijos ir aktyviai reikalauja to paties dviveidiškumo, o ir opozicijos politikai taip pat aktyviai eskaluoja šią temą. Tiesiog be Batkos jie nebūtų tiek pasiekę , ypač tarp vyresnės kartos, tačiau Lukašenka čia pasistengė, įbaugino visus!
Anksčiau elitas jį dar pakentė dėlto, nes jis reguliariai iš Rusijos atveždavo eilinę porciją “chaliavos”, daug skanaus ir ir naudingo, labai daug: taip kad - myli tu Batkos ūsus, ar ne, bet kaip tu gali imti ir atsisakyti tokio naudingo prezidento? Skaniai valgyti visi mėgsta ir visi nori, o gerą biznį užsukti nėra taip lengva! Tačiau tai elitas, o gyventojus ilgą laiką sekėsi sulaikyti pasakomis apie nuostabų socializmo gabalėlį, apie socialines garantijas, apie TSRS atgimimą sąjunginės valstybės su Rusija forma. Bet pats Batka visą tai apdergė, pradėdamas vystyti antirusiškos propagandos liniją.
Lukašenka tampa vis labiau nereikalingas. Saviems Minske jo nebereikia, nes jis nustojo vežti dovanas iš Rusijos. O ir Maskvai jis tapo nereikalingas, nes jis daugiau nebegali šantažuoti ir nenori duoti nieko naudingo kaip sąjungininkas. O reikalauti dovanų - nenustoja, lyg nieko nebūtų nutikę ... Ir mažai tikėtina, kad dabar Maskvoje bus pamiršta tai, ką jis iškrėtė prieš porą savaičių! Politika - yra labai precedentinis dalykas: galima po to dar ilgai aiškintis, atsiprašinėti, kompensuoti - vis tiek niekas ir niekada neužmirš to, ką esi padaręs, ateityje tikėsis pasikartojimų, o jau Batkos atveju - niekas net neabejoja, kad pasikartojimai tikrai bus!
Galų gale, jis net netgi savo paskutinį menką naudingumą prašyko: Baltarusija buvo toks geras neutralus tarpininkas derybose su Ukraina, ten veikė Minsko formatas ir darbinė grupė ... Būtent, kad veikė - kas dabar būdamas sveiko proto važiuos iš Donbaso į Minską? Po to, kai Batka vos neperdavė Rusijos piliečių SBU (ukrainietiškas VSD) ? Viskas, tema baigta, tikriausiai dabar bus iškeltas klausimas dėl Minsko formato kontaktinės grupės susitikimo vietos perkėlimo ... Ir reikia juk turėti tokį talentą - netgi šitai apdergti įsigudrino!
O pats baisiausias dalykas kas nedašunta Batkai - yra tai, kad Rusijai daugiau nebereikia sąjunginės valstybės. Rimtai! Tai jau tiek pasenęs projektas, jis jau tiek daug neatitinkantis šiandienos užduočių ... Joms per mažai yra tikro sąjungininko, tačiau per daug nepriklausomos valstybės.
Rusijai jau seniai reikia arba palaipsnio, etapais ištęsto 10 metų laikotarpio Baltarusijos įėjimo į Rusijos sudėtį adaptacijai - arba tiesiog darbas bendrais pagrindais, kaip ir su bet kuria kita valstybe. Štai Kazachstanas Rusijai nėra jokia taip vadinama vadina „sąjunginė valstybė“, tačiau realiai sąjungos yra žymiai daugiau nei su Baltarusija prie Batkos ! Tai Lukašenka manė, kad sąjunginės valstybės projektas Baltarusijai duoda per mažai, o štai Kremliuje jau seniai mano, kad yra priešingai - tai jis jam per daug duoda ir jis yra per mažai naudingas (sąjunginės valstybės projektas) jam.
Tik Kremliui yra nenaudinga pačiam laidoti šį projektą ! Tai buvo paskutinis geros valios gestas, kai prieš metus buvo suteikta paskutinė galimybė: užpildyti realiu turiniu sąjungos valstybę ! O jeigu jau atsisakysi, tada tegul jau VISI pamato, kad atsisakei būtent TU, o ne Rusija. Bet jis, Batka, tada nesuprato, kad jei jis atsisakys, tai ...kam tada reikalingas ir pats Lukašenka? Jei jis nori visiškos nepriklausomybės, Rusija yra pasirengusi, bet tada ir prezidentas Baltarusijoje gali būti bet kas kitas.
O Minske šitą reikalą greitai suprato, kad Maskvai jis daugiau nebereikalingas, ir jie taip pat pradėjo pamažu “stumti” ant jo. Štai ir jėgos struktūros jau žaidžia savo žaidimą. Taip kad Lukašenka laimėjo rinkimus, užlips į sostą - o ką jis toliau darys? Ir čia visų variantų yra tik du vienetai: stengtis, kad Putinas jį paskirtu Rusijos Federacijos Baltarusijos regiono gubernatoriumi, arba tiesiog eiti nafig! Todėl , kad Lukašenka jau seniai tapo tokio tipo lyderiu, kad bet kuris kitas žmogus, jo vietoje, jau nebus tiek daug blogesnis!
Taip kad valdžią jis jau prarado. Paprasčiausiai pats to dar nesuprato. Nors ir žmonės taip pat ne viską suprato. Politikas, kuris tapo niekam nereikalingas, ilgai netrauks, nors ir su rinkimais ar be jų ... Jis kažkodėl galvojo, kad svarbiausia - yra dabar laimėti, tačiau pamiršo, kad maidanai taip pat vyksta ir tarp rinkimų, tą patį Paryžių jau beveik 2 metus “kalbasina” su liemenėmis, ir tai neturi nieko bendra su balsavimu. Taigi, Lukašenkos likimas kabo ant siūlelio, ir visai nepanašu, kad su jo charakteriu jis susigaudys, kaip pasinaudoti savo paskutiniu šansu.