Senai suplanuotas baltosios rasės genocidas. Ar verta Europoje kurti naują Liberiją?

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-06-23 14:43:00, skaitė 1387, komentavo 8

Straipsnio „Jeigu Europa tokiarasistinė, tai kodėl visi nori pas mus?“ tęsinys.

BLM parodė, koks baisus ir bukaprotis yra juodųjų rasizmas. Ypač, kai jis pakurstomas JAV demokratų partijos ir pasaulio pinigų šeimininkų, JAV FRS savininkų. Jų finansinėms machinacijoms ir pinigų gamybai iš oro ateina pabaiga, reikia naujų sukrėtimų ir ekonominių krizių, prilygstančių karui, todėl jie suorganizavo feikinę COVID-19 pandemiją, o jai ėmus išsisemti, metė naują kozirį – JAV negrų maištą – Black lives matter (BLM).

Šis JAV sugalvotas maištas buvo finansinio kapitalo perkeltas į jų valdomą ES ir čia įgavo dar labiau išsigimusią formą, nes niekas nevežė jėga negrų į Europą, jie veržiasi čia patys, čia Europos miestus verčia Afrika, čia atsiveža savo papročius, gyvenimo būdą ir šizofreniją, kuria juodaodžiai serga 4,8 karto dažniau už europiečius. Jie kitokie, ne blogesni, bet kitokie, adaptuoti kitoms aplinkos sąlygoms. Juodaodžių smegenų svoris siekia vidutiniškai 1 kg, o europiečių 1,35 kg. Minimalus žmogaus smegenų svoris yra 0,8 - 0,960 kg. Žmonės su mažesnėmis smegenimis turi gilius protinius sutrikimus, nepajėgia normaliai sugyventi bet kokioje žmonių bendruomenėje.

Prancūzijoje, kurioje sparčiai didėja negrų populiacija, ėmė reikštis jų „antibaltasis rasizmas.“Nesenai Ifop atliktas tyrimas parodė, kad 47% Prancūzijos visuomenės teigia, kad šalyje egzistuoja „anti-baltasis“ rasizmas, o 36% manė, kad šio rasizmo nėra. 17% neturėjo šiuo klausimu nuomonės.

2015 metais Prancūzijoje 40 procentų naujagimių buvo jau ne baltosios rasės ir jų skaičius nuolatos auga. Negrizacijos duomenys yra nuo visuomenės slepiami. Von Falko Baumgartner pamėgino įvertinti Prancūzijos gyventojų populiacijos negrizacijos laipsnį pasitelkdamas medicinos duomenis.

Yra žinoma, kad juodaodžiai afrikiečiai serga pjautuvine anemija (siklemija). Susirgimas susijęs su HBB geno mutacija, dėl ko pradeda vykti anomalaus hemoglobino S sintezė, kurio beta grandinėje 6 pozicijoje Glu aminorūgštis yra pakeista į Val. S hemoglobino grandinėje atsiranda lipni vieta. DeoksiHbS lipniomis vietomis jungiasi su kitomis molekulėmis ir susidaro polimerai. Polimerų pluoštai nusėda ir deformuoja eritrocitus. Tai autosominiu recesyviniu būdu paveldima liga.

Prancūzijoje nuo 2000 metų vykdomi sisteminiai pjautuvinės anemijos tyrimai ir tai tapo Baumgartneriui šaltiniu, leidžiančiu kiekybiškai įvertinti ne baltųjų gyventojų populiacijos augimą Prancūzijoje.

Ciklemija – yra šiandien labiausiai paplitusi paveldima liga Prancūzijoje. Ji išplito visų pirma dėl negroidinės rasės žmonių imigracijos.

2000 metais 19 procentų visų naujagimių turėjo siklemiją, 28,45% (2007), 31,5% (2010), 34,44% (2012), 35,7 % (2013), 37,2 % (2014), 38,85 % (2015). Absoliučiais skaičiais 20015 metais iš 761.841 naujagimių 295.951 turėjo ciklemiją. Medicinos tyrimai parodė ir ligos geografinį paplitimą. 2015 metai 73,4 procentai visų naujagimių su ciklemija gimė Didžiajame Paryžiuje.

Kas gali paprieštarauti šiam prancūzų genocido faktui?

Šiuo metu Afrikoje gyvena 1 milijardas gyventojų. 2100 jų Afrikoje gyventojų bus 4 milijardai. Daugumos iš jų siekis yra persikraustyti gyventi į Europą ir ten nieko nedirbti. Tik iš pirmos pažiūros gali pasirodyti, kad negrų vežimas neturi prasmės. Jis turi prasmę. Afrikiečių vežimo į Europą prasmė – baltosios rasės genocidas, kurio projekto autorius – ES „Tėvas“ Kudenchove Kalergi. Dar 1925 metais knygoje „Praktinis idealizmas“ suplanavęs mišrios rasės (negroisinės-eurazijos) europietį „kiekybės žmogų“, kuris bus „kokybės žmonių“ - žydų vergu.

Šis masonas-ES tėvas matė tokią ateities Europa: „europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta“.

Kosmopolitiniam „elitui“, užgrobusiam ES valdymo struktūras, pinigų gamybą, masines informacijos priemones, vidutinių protinių galimybių, bet agresyviam, gobšiam, religingam ir gerai organizuotam, nereikalingi šviesūs, ne tik odos spalva, bet ir protu, kūribingi europiečiai. Jie sudaro konkurenciją ir grėsmę šiems kosmopolitams, todėl kosmopolitinis „elitas“ planingai vykdo baltosios rasės genocidą. Taikomi keli europiečių ir jų civilizacijos naikinimo būdai:

Europiečių gimstamumo mažinimas diegiant homoseksualizmą, iškrypėlių santuokas, skatinant abortus ir teisiškai persekiojant tam besipriešinančius;
Į Europą vežami žmonės iš labiausiai atsilikusių pasaulio kraštų su žemu IQ, kad juos maišyti su europiečiais ir sumažinti europiečių intelektualinį potencialą;

Švietimo naikinimas, europiečius paverčiant funkcionaliais beraščiai;

Europiečių varymas į negrynųjų pinigų konclagerį, kurio savininkai yra „pinigų šeimininkai“ kosmopolitai; planuojamas priverstinis europiečių čipavimas.

Baltosios rasės žmonių valios ir savivertės naikinimas per diegimą kolektyvinės kaltės prieš tuos pačius kosmopolitus už, neva, buvusius praeities nusikaltimus. Tam kuriami „tolerancijos centrai“, „holokausto muziejai“.

Siekdamas nuslopinti europiečių pasipriešinimą, kosmopolitinis „elitas“ organizuoja teroristų gabenimą į Europą, o šiems nekliudomai įvykdžius teroro aktus, jie įveda karo stovį. COVID-19 „karantinas“ tapo nauja teroro prieš gyventojus forma.

Vokiečių publicisto Prinz Eugen žodžiais žmogaus prigimties negalima pakeisti, net jei kairieji privers mus tikėti, kad tai įmanoma. Jis sako: „būtina sustabdyti federalinės vyriausybės siekį neteisėtai naikinti vienalytiškumą mūsų visuomenės per masinę imigracija. Tai būtina. Jeigu to neįvyks, mes greitai irgi susidursime Vokietijoje su tuo, kas vyksta JAV“.

Black Lives Matter (BLM) organizuoti pagromai parodė, kad baltieji gyventojai negali saugiai gyventi greta juodaodžių. Pasigirdo siūlymai „graugiškai“ išsiskirti ir sukurti dvi Amerikas: juodąją ir baltąją. Europiečiai irgi ėmė suprasti, kad negrų importas tik aštrina rasines problemas, kurios įgavo viską griaunančių beprotiškų maištų pavidalą, atsiradimą gaugybės etninių No-Go zonų. Afrika atėjo į Europą. O ar ne geriau afrikiečius sugrąžinti į jų tėvynę, kur jų niekas neengs ir nediskriminuos dėl jų fizinių požymių: odos spalvos, protinių galimybių. O ir afrikiečiai nejaus baltiesiems europiečiams neapykantos?

Vakar į Italiją arvežti dar 211 juodi kolonistai, rašoma Il Giornale

Ar pajėgūs negrai susikurti savo ateitį Afrikoje?

Tokia jų galimybę suabejojo Nobelio premijos laureatas D.Vatsonas. Jis yra sakęs, kad „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“. Vatsonas pažymėjo, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.

Liberija – nesėkmingas mėginimas sukurti negrų repatriantų valstybę Afrikoje

„Liberija“ (liberte – laisvė), „Laisvės žemė“, „laisvų spalvotų žmonių“ žemė. Taip ją pavadino Amerikos kolonizacinės bendrovės (AKB) nariai. Ši organizacija susikūrė 1816 metais. Jos įkūrėjai buvo JAV politikai, verslininkai, prakiutusių juodaodžių palikuonys. JAV kongresas AKO skyrė tiems laikams fantastinę 100 tūkstančių dolerių sumą. Dideles sumas skyrė ir privatūs asmenys, atskiros valstijos. Virdžinija skyrė 150 tūkstančius dolerių.

Liberija įsikūrė Atlanto pakrantėje. Čia gyveno valstybingumo nežinančios gentys, kalbėjusios mande ir kru kalbomis. Nuo XV iki XVII amžiaus čia egzistavo kelios portugalų prekybos faktorijos. Portugalai šias teritorijas vadino Pipirų krantu.

АКB pas vietos genčių vadus nupirko 13 tūkstančių kvadratinių kilometrų žemės. Žemė kainavo 50 tuometinių dolerių, kas atitinka 25000 šiandieninių dolerių.

Nuo 1820 iki 1867 metų čia persikėlė 13000 JAV negrų. AKB egzistavo net iki 1964 metų. Nauja valstybė įgijo Liberijos vardą 1824 metais. Iki 1828 metų repatriantai užgrobė 500 km. Pakrantės zoną. 1847 metų birželio 26 dieną Liberija paskelbė nepriklausomybę.

Su vietiniais afrikiečiais naujakuriai nesigiminiavo. Jie kūrė kasyklas ir plantacijas, kuriose dirbo vietiniai vergai. Amerikos negrai vietinius negrus vadino „žvėrimis“. Taip ir sakydavo: „Aš turiu penkis žvėris“. Politines teises Liberijoje turėjo tik Amerikos negrai. Jie buvo kuo tikriausi rasistai, tik juodi.

Šiuo metu JAV repatriantai negrai sudaro virš 2,5% šalies gyventojų (dar 2,5% sudaro repatriantai iš Vest-Indijos). Jų rankose sukoncetruotas šalies valdymas. Jie kalba angliškai.

Nuo 1989 iki 1996 metų Liberijoje vyko pilietinis karas, kurio metu žuvo 200 000 šalies gyventojų.

Galiausiai valdžia atiteko partizanų vadui Čalzui Teilorui, kuris vėliau buvo nuteistas 50 metų įkalininimo. Nuo 2012 iki 2018 metų šalį valdė Ellen Johnson-Sirleaf.

Liberija yra viena iš labiausiai atsilikusių Afrikos valstybių. Daugiau 80% šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Valstybinė kalba anglų, nors ją moka tik trečdalis šalies gyventojų.

Čia iki šiol grobiami žmonės į vergiją tiek pačioje šalyje, tiek ir į užsienį. Gyventojus moraliai degraduoja nuolatinė humanitarinė pagalba iš užsienio. Dauguma keliautojų pažymi Liberijos gyventojų tingumą ir polinkį vogti. Žinoma, tai nėra nacionalinio charakterio bruožas, bet gana paplitusi ydos, kurios kenkia šalies įvaizdžiui, atsiliepia jos išsivystimui.

Siaubinga šalies realybe yra žmonių aukojimas. Tai draudžia įstatymai, tačiau tradicijos stipresnės už griežtas bausmes. Tradiciniai tikėjimai čia iki šiol labai gajūs pas kaimo gyventojus.

Dažniausiai gyvomis aukomis tampa vaikai. Čia didžiulis gimstamumas. 2010 metais šalis pagal gimstamumą buvo trečia pasaulyje po Kongo ir Gvinėjos-Bisau. Kaimuose, kur ypač daug vaikų, jų nėra kuo maitinti ir jie tampa preke. Pasitaiko, kad vaikus perka aukojimui. 1989 metai už žmonių aukojimą buvo nuteistas vidaus reikalų ministras.

Šiuo metu Liberiją kontroliuoja JTO. Čia veikia JTO taikdariai. Pilietinis karas sunaikino šalies ekonomiką. Šalis užtvindyta ginklais, klesti korupcija, masinė bedarbystė, neraštingumas. Net sostinėje nėra centralizuoto vandens ir elektros tiekimo.

Ar dingo vergovė? Afrikietę galima nusipirkti už 100 ar 200 dolerių. Vaikas kainuoja 100 dolerių. Jei pirkti vaiką aukojimui, kainuos pigiau – 50 dolerių: aukojimui parduoda paliegusius. Paprastai juos grustuvėje sugrūda gyvus.

Graikų portale rašoma: „Amerikos negrai sukūrė gana siaubingą visuomenę, kuri tik imitavo europinę visuomenę. Tačiau net ir ji žymiai padoresnė ir geresnė visuomenė negu vietinių, Afrikos negrų. Tų, kurių protėviai nebuvo apmokyti baltųjų plantatorių visuomenėje.“

Nuorodos: