COVID-19 „pandemijos“ falsifikatoriams turi būti surengtas tarptautinis tribunolas

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-06-14 13:48:00, skaitė 5548, komentavo 2

Pirmasis ant "koronaviruso ešafoto" ramiai užlipo Nobelio premijos laureatas, profesorius Lucas Montagnieris, tiesioginiame eteryje paskelbęs apie dirbtinę Covid-19 kilmę

„Kokios bebūtų žmonijai šios kruopščiai sufabrikuotos pandemijos pasekmės, jau dabar galima tvirtai pasakyti, kad dvi senos geros profesijos taps sukompromituotos ir ilgam. Aš kalbu apie oficialią žurnalistiką ir oficialią mediciną. Geresnės demonstracijos apgailėtino fakto, kad abi šios veiklos sritys yra valdomos politikų, o ne autoritetingų profesionalų iki šiol nepavykdavo pateikti. Koronavirusas atliko išsamų visų testavimą,“ - sako Paryžiaus literatūrinio almanacho „Glagol“ vyriausioji redaktorė E.Kondratjeva-Salgero straipsnyje „Gydytojų byla“. Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą ir autorės interviu Izraelio televizijos kanalui Iton-TV.

https://politconservatism.ru/blogs/delo-vrachey

https://www.youtube.com/watch?v=yCgVgmb-t1U

Kokios bebūtų žmonijai šios kruopščiau sufabrikuotos pandemijos pasekmės, jau dabar galima tvirtai pasakyti, kad dvi senos geros profesijos taps sukompromituotos ir ilgam.

Aš kalbu apie oficialią žurnalistiką ir oficialią mediciną. Geresnės demonstracijos apgailėtino fakto, kad abi šios veiklos sritys yra valdomos politikų, o ne autoritetingų profesionalų iki šiol nepavykdavo pateikti. Koronavirusas atliko išsamų visų testavimą.

Ir kuomet ši skardžiabalsė kakofonija pasibaigs, pagaliau, visi siekiantys bet kokia kaina nuversti visus nepatogius politinius autoritetus, liks istorijoje su tokia pačia šlove, kaip ir dalyviai Niurnbergo proceso. Kurie irgi savo laiku „klydo kartu su visais“, bet nepaisant to tapo pirmaisiais kitų budeliais.

Aš kalbu apie tuos, kurie skubiai rinko savo studijose ir savo laikraščių puslapiuose tokius „ekspertus“, kaip psichologai, psichoanalitikai, matematikai ir ekonomistai, tam, kad tulžingomis užuominomis stipriau sumindyti reputacijas žinomų medicinos profesorių ir Nobelio laureatų, padariusių pareiškimus, sudaužančius „oficialią doktriną“ į smulkius šipulius, graužiančius pasitikėjimą iškvailintos visuomenės, kaip nesuantspauduotos minties korozija.

Leiskite jums priminti, kad pirmasis Nobelio premijos laureatas, profesorius Lucas Montagnieris, ramiai pakilo ant koronaviruso ešafoto, paskelbęs apie „Covid 19“ laboratorinę kilmę, jo trapumą ir greitą išnykimą gamtoje, kuri netoleruoja „įsibrovėlių“. Į klausimą, kuris šiandien sukelia daugiausiai diskusijų - apie nesuprantamas 5G antenas – visa tai tame pačiame eteryje, Montagnier, pastaraisiais metais daug dirbęs su bangų spinduliuote, paaiškino, kad šie dažniai (dėmesio!): Sunaikina kūno ląsteles, sukeldami sunkias ligas ir taip sumažina imunitetą.

Priminsiu, kad pirmasis ant koronaviruso ešafoto ramiai užlipo Nobelio premijos laureatas, profesorius Lucas Montagnieris, tiesioginiame eteryje paskelbęs apie dirbtinę Covid-19 kilmę, apie jo neilgaamžiškumą ir greitą išnykimą gamtoje, kuri nepakenčia „įsiveržimų“. Į klausimą, šiandien sukeliantį maksimalią polemiką – apie nesuprantamas „5G“ antenas, - viskas tame pačiame eteryje,

Montagnieris, pastaruosius metus daug dirbęs su bangų generatoriais, patikslino, kad šie dažnai (dėmesio!): suardo organizmo ląsteles, iššaukdami rimtas ligas ir tokiu būdu mažina imunitetą.

Laikydamasi anekdotų žanro, oficialioji spauda nedelsiant parašė, kad profesorius Montagnieris pareiškė „apie gebėjimą 5G antenų platinti koronavirusą“. Pats laikas parašyti „Kaip tau tai patinka, Ilonai Maskai“.

Gal man priminti, kokią rują visų rūšių „ekspertų“ užsiundė ant profesoriaus Montagnierio, iš karto po šio pareiškimo? Neverta? Tuomet aš tik patikslinsiu, kad trypti profesorių į tirštą klampų sarkazmą paleido išimtinai psichologus, matematikus, ekonomistus, fizikus, lyrikus ir netgi klierikus, bet nei vieno mediko, realiai užsiiminėjančio tyrimais apie įtaką aukšto dažnio spindulių į žmogaus organizmą, komentuoti šią sensaciją net arti neprisileido.

Kitais žodžiais, visa esmė sarkastiškos argumentacijos, nukreiptos prieš profesorių, reiškėsi paprastu, bet labai piktu posakiu: tai negali būti, nes negali būti niekada.

Patikslinu, kad šiandien, praėjus vos pusantro mėnesio, apie COVID-19 laboratorinę kilmę kalba mokslininkai ir politikai daugelio šalių, ir apie tokią galimybę mini oficialiose kalbose prezidentai?..

Iš karto po Montagnier ant to paties ešafoto buvo nutemptas kitas iškilus prancūzų profesorius, kuris savo privačioje Marselio klinikoje turėjo stebėtinai didelį procentą pacientų, pasveikusių nuo „Covid-19“. Profesorius Raultas juos gydė senu, banaliu ir pigiu vaistu, kuris daugelyje pietų šalių vartojamas maliarijai, reumatoidiniam artritui ir kelioms kitoms ligoms gydyti. Šis vaistas, iki pat pačios pandemijos, visada buvo laisvai parduodamas visose pasaulio vaistinėse, tačiau tada jam nutiko nuostabių dalykų.

Kaip parodė jau izoliacijos metu surinkti liudijimai, šis vaistas (chlorchininas) nelauktai išnyko iš vaistinių vienu metu keliose šalyse. Dar keliose šalyse tas pats vaistas staiga pradėtas vartoti tik pagal receptus ir išimtinai pacientams, jau gydomiems šiuo vaistu dėl kitų negalavimų, išskyrus Covid-19. Po kelių savaičių kilo pandemija, prasidėjo aistros, panika užvaldė smegenis ir prasidėjo įdomybės.

Stulbinantys profesoriaus Rault metodo rezultatai, gydančio covidinius pacientus pradinėse stadijose chlorchininu, labai greitai pateko į vedamuosius ir iššaukė lauktą dvigubą reakciją: džiaugsmingą iš apimtos siaubo publikos ir aršios, iš kolegų medikų pusės. Kolegos susitelkė pulkeliais vykusiuose telešau, rodė liūdnus veidus ir su niekinančiomis grimasomis skelbė, kad džiaugtis anksti, kad dar reikia pažiūrėti ir pertikrinti preparatą ir patį Reuto metodą, etc. etc. etc.

Prezidentas Emanuelis Makronas su svita asmeniškai atvyko į kliniką, pasivaikščiojo, palinkčiojo, paspaudė rankas ir išeidamas užtikrino spaudą, kad asmeniškai stebės rezultatus ir pateiks ekspertų išvadą. Po dviejų dienų ekspertų išvada pasirodė prancūzų spaudos vedamuosiuose: profesoriaus Raulto metodą oficialiai išbrokavo, kaip „galintį sukelti pašalinius rezultatus“ ir uždraudė visiems gydantiems medikams naudoti jį Covid-19 gydymui, grasinant išmesti iš Medicinos kolegijos.

Tiesiog sužvėrėjusi publika rašė peticiją po peticijos, Raulto pacientai sveiko vienas po kito, kolegos draskėsi ir blaškėsi, reikalaudami negydyti žmonių, bet laukti vakcinos, o pats profesorius viešai pareiškė pažodiniu tekstu, kad jam nusispjauti į oficialų leidimą ir jis pasirengęs pašalinimui iš Kolegijos, bet vis tiek gydys savo pacientus ir nepaliks jų malonei „pašalinio efekto“, tokio kaip išsiuntimas į kitą pasaulį.

Profesoriaus Raulto reputaciją trypė į purvą su dar didesniu entuziazmu ir didesniu įniršiu, negu reputaciją greitai pamiršto Montagnier. Abiem prikaišiojo dėl amžiaus ir išvaizdos: Montagnier per senas, kad logiškai mąstytų, nesileisdami į konspirologiją ir fantastiką. Raultu negalima pasitikėti, nes jis gauruotas ekscentrikas: jo ilgi plaukai ir jis panašus į tipišką beprotį mokslininką sukurtą Holivude, kuris savo eksperimentais pasaulį stumia link katastrofos.

Greta šių tikrai istorinių kaulų ir ambicijų laužymo grumtynių, nuo pat pradžių buvo įžvelgiama vieninga, pilkai-šalta, plieninė esmė: Covid-19 nereikia gydyti, nuo Covid-19 reikia vakcinuoti. Laukite vakcinos, bijokite gerą darančio Raulto ir pašalinių chlorchinino efektų. Manipuliaciją su „pašaliniais efektais“ parėmė nepagrįstais gandais dėl „mirčių, sukeltų naudojant Reulto metodą ir preparatą“.

Kuomet gi pandemijos pikas ėmė kristi, o tiksliau, jau prieš tris dienas, į spaudą staiga plūstelėjo „antroji banga“ stebuklingai karštos anti Raulto propagandos: iš karto keliuose stambiuose laikraščiuose (stambiausias iš kurių, tarp kitko, visai nesenai, 2019 metais, gavo iš „Bilo ir Melindos Geitsų asocijacijos“ kuklų 1,9 milijonų eurų dydžio grantą...) vėl tuo pačiu metu pasirodė straipsniai, kaltinantys ir preparatą, ir patį profesorių Raultą.

Bet dabar, kai klausimų „pandemijai“ susikaupė per daug pas pačius apatiškiausius piliečius, ir netgi lig šiol lojalius žurnalistus, ginti Raulto ėmė leisti iki šiol neturėjusių galimybės pasisakyti tikrus ekspertus-medikus. Štai tuomet ir ėmė ryškėti įdomios smulkmenos. Pavyzdžiui, kad „pašaliniai efektai“, kuriuos, neva, atrado dėl preparato ir metodo, neturi ryšio nei su preparatu, nei su metodu: iš tiesų, „tyrinėtojai“ tiesiog užskaitė kelias labai senų pacientų mirtis, atvykusių į kliniką jau kritinės būklės, per vėlai gydyti, ir tokiu būdu „tikusių“ statistikai, triuškinti profesoriaus Raulto metodą ir išplakti patį profesorių.

Tai yra, kol vieni davę Hipokrato priesaiką gelbsti ligonius ir mirštančius, mėgindami išgydyti ir išgelbėti, kiti, davę tą pačią priesaiką, vykdo visai kitus reikalus, vadovaudamiesi visai kitokiomis ambicijomis.

Bet ir tai dar ne viskas.

Aš kalbu su dar vienu profesoriu, direktoriu stambios klinikos viename iš Paryžiaus priemiesčių. Atsižvelgiant į tai, kad oficialiai Raulto metodas vis dar draudžiamas naudoti, daktaro pavardės aš neminėsiu, labai tikiuosi, kad pasibaigus visai pjesei, kiekvienas suvaidinęs savo vaidmenį, sutinkamai su savo įsitikinimais sulauks atlygio pagal realius nuopelnus.

Štai ką jis pasakoja. Kelios savaitės iki „didžiosios pasaulinės izoliacijos“, į kliniką atvyko delegacija iš „aukščiau stovinčios organizacijos“, kuruojančios Prancūzijos mediciną. Pavadinkime juos, kad padaryti Holivudo efektą „žmonėmis juodais drabužiais“. Kaip ir daugumai kitų, klinikai buvo duotas nurodymas skubos tvarka „persiprofiliuoti“, išrašyti į namus visus vaikštančius ligonius ir parengti vietas laukiamiems covido ligonims“.

Po to, didelei gydytojų nuostabai (apie Raultą ir jo metodą tuomet dar niekas nekalbėjo ir niekas negirdėjo), iš direktoriaus pareikalavo duoti visą apskaitą čia buvusio preparato chlorochinino (Plaquénil), pilną sąrašą pacientų, jau gydomų šiuo preparatu, ne nuo Covido, o nuo kitų susirgimų.

Šiems pacientams žmonės juodais drabužiais paaiškino, kad kuratoriai išdavinės preparatą kiekvienam atskirai, griežtai kontroliuojant. Visą likusį kiekį, iki paskutinės pakuotės, būtina tuojau pat atiduoti.

Toliau vėl seka įvykiai, verti geriausių blokbasterių. Scenaristai, griebkitės plunksnų! Klinikoje pasirodo yra kaip reta susitelkęs kolektyvas, kuris, net nesitardamas, slepia dalį atsargų preparato ir likutį atiduoda. Nei vienas darbuotojas, nuo medicinos sesutės iki paskutinio chirurgo, nei žodžiu neišsitaria apie siaubingą nepaklausymą. Visas sekančias savaites, atvykstančius į kliniką „kovidinius“, vėlgi, kaip geriausiuose blokbasteriuose, slapta gydo preparatu ir metodu profesoriaus Raulto. Gauti rezultatai: per visą „siaubingos pandemijos“ laiką, šioje klinikoje mirė du pacientai vyresni nei 80 metų.

Ir pabaigai. Aš kalbu su daktaru, jokio ryšio su kovidinėmis klinikomis ir ligoniais neturinčiu, ir jis man rodo savo monitoriaus ekrane ypač įdomią detalę.

Kaip beveik visose pasaulio šalyse, Prancūzijoje šiandien veikia sistema elektroninės registracijos pas bet kokį profilinį specialistą. Nuo terapeuto, iki dermatologo, oftalmologo, ginekologo ar dantisto. Ši sistema vadinasi „Doctolib“, grupuoja visus būtinus duomenis ir persiunčia juos į socialinio draudimo kasas. Bet koks rande-vu su bet kuriuo jums reikalingu daktaru būtinai patenka į šios sistemos rankas ir patenka į nežinomus analus medicinos informacijos asmeniškai apie jus. Kas ir kokiu pagrindu gali gali taip informaciją sandėliuoti, konsultuoti ir apdirbti, jums žinoti negalima ir neprivalu.

Kiekvienas jūsų užregistruotas vizitas pas gydytoją atsispindimas šioje duomenų bazėje paties specialisto, kuris užpildo atitinkamas eilutes savo monitorio ekrane.

Tai štai, nuo mūsų keistos pandemijos pradžios, jums nematomame ekrane pas jus gydantį gydytoją atsirado viena nauja nežinoma jums „grafa“.

Ir kada jus gydantis gydytojas, užpildęs visas ankstesnes eilutes, nori patvirtinti išsiuntimą būtinų duomenų, jis negali to padaryti, kol neužpildys šį kuklų paskutinį langelį. Štai jis:

„Ar turi šis pacientas COVID-19: taip//gali būti//ne.“

„Ar jūs galite nurodyti paciento duomenis: elektroninį paštą, mobilųjį, stacionarų?: taip // ne“.

„Ar jūs galite nurodyti kitus artimus paciento kontaktus: vardą, adresą, el.paštą, mobilų telefoną: taip // ne …“

Be užpildymo išvardintų punktų, jūsų socialinis draudimas būtinos reikalingam apiforminimui jūsų dosjė informacijos negaus.

Ir jau visai apie „smulkią“, bet ypač skanią detalę dėl šios naujovės (žinoma gi, pilnai pagrįstos „pandemija!), pranešė pasipiktinę daktarai: pasirodo, pačioje izoliacijos pradžioje, įvedant „naujas eilutes“ į bendrą registrą, medikus supažindino su specialiu cirkuliaru, kad už kiekvieną naują pacientą, apie kurį „signalizuoja“ gydantis gydytojas, kaip galimą kovidniką, socialinis draudimas daktarui papildomai priskaičiuos simbolinę 2 dolerių „premiją“. Už kiekvieną informaciją apie asmeninius duomenis (paštas, mobilus telefonas ir t.t.) - dar du. Už kiekvieną naują galimą kontaktą – dar du. Toliau, pagal trafaretą – dar porą!“

Kitais žodžiais, jei pas jus yra kaimynas, kurio šuo nuolatiniu lojimu trukdo mažam jūsų asmeniniam komfortui, o jūsų žmona negali pakęsti jo neišauklėtų vaikų – nesigėdinkit, prisijunkite, signalizuokite.

Šią istoriją papasakojusių gydytojų žodžiais, šis stebuklingas cirkuliaras iššaukė aštrų pasipiktinimą daugelio medikų ir jį taip pat greitai atšaukė, kaip ir įvedė. Tai yra papildomas eilutes užpildymui, žinoma, paliko, o atšaukė „premiją“. Dabar signalizuoti į atitinkamas instancijas apie pacientus, „turinčių kovidinius požymius“ reikia nemokamai, laisvanoriškai ir ryžtingai. Kaip apie partizanus praėjusiais laikais.

Ką konkrečiai ieško pas „galimai užsikrėtusius“ ir kokiu konkrečiu tikslu siekia nežinoma net patiems daktarams, kurie turi „signalizuoti“ apie savo artimą?

Daktaras, parodęs man savo monitoriaus ekrane šias „naujas grafas“ naujame skyriuje mūsų pandeminio kolaboracionizmo, klausia, primerkęs akį:

„Suprantate, kaip tyliai ir miglotai viskas prasidėjo tada, su Viši?

Man atrodo, aš suprantu. Ir nežinau, kaip jums, bet kada ši „lakmusinė“ pandemija pasibaigs – o ji būtinai pasibaigs ir net labai greitai, - man norisi, kad kiekvienam autoritetui šioje istorijoje realiai būtų atlyginta pagal jo nuopelnus.

Kaip kažkada buvo dainuojama mano vaikystės dainoje: „Mes norime įvardinti visus rekordus...“