N. Venckienė reikalauja įrodymų, jog jos atžvilgiu procesinė prievarta buvo panaudota teisėtai

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: http://alkas.lt/2020/06/08/n-v... 2020-06-09 00:05:00, skaitė 1573, komentavo 13

Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

Birželio 8 d. Panevėžio apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje Neringa Venckienė  teismo paprašė išreikalauti įrodymų, jog 2012 m. gegužės 17 d. policijos ir antstolės įsiveržimas į teisėjos namą ir fizinės prievartos bei kitų suvaržymų jos atžvilgiu taikymas vyko įstatymų numatyta tvarka – t.y., prieš tai panaikinus apribojus tuo metu galiojantį jos, teisėjos imunitetą.

Be kita ko, prašyme teigiama, jog pagal tuo metu galiojusią Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalį buvo draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Teismų įstatymo 47 straipsnis detalizavo Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nuostata, kad be Seimo arba tarp jo sesijų be Prezidento sutikimo „teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė“.

Šturmo metu policijos įsiveržimą į teisėjos gyvenamąsias patalpas, kitokius teisėjos laisvės suvaržymus draudė Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisėjo imunitetas.

Tačiau 2012 m. gegužės 17 d. buvo įeita į teisėjos N. Venckienės gyvenamąją patalpą ir suvaržyta teisėjos laisvė – užlaužtos rankos, ji sužalota. Susipažinus su baudžiamąja byla, N. Venckienė nerado nei Seimo, nei Prezidentės Dalios Grybauskaitės sutikimo tokiems veiksmams atlikti, nors tą įsakmiai nustatė galiojantis Teismų įstatymas.

Teisiamosios N. Venckienės nuomone, išsiaiškinti šią svarbią aplinkybę būtina, nes negavę įstatymiškai nustatyto specialaus sutikimo, antstolė ir policijos pareigūnai negalėjo pradėti vykdyti teismo sprendimo tiek, kiek tai buvo susiję su procesinės prievartos taikymu prie šteisėją. Jei nebuvo gautas Seimo arba Prezidentės sutikimas, tai ne N. Venckienė turi atsakyti už tariamą teismo sprendimo nevykdymą, o antstolė ir policijos pareigūnai turi atsakyti už galimai neteisėtą teismo sprendimo vykdymą.

N. Venckienė paprašė teismo iš antstolės S. Vaicekauskienės išreikalauti duomenis,ar buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo, o tarp Seimo sesijų – Lietuvos Respublikos Prezidento sutikimas 2012 m. gegužės 17 d. įeiti į teisėjos N.Venckienės gyvenamąsias patalpas, suvaržyti jos laisvę, kada ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ar Prezidentą dėl sutikimo, ar prašė Generalinės prokuratūros kreiptis dėl tokio sutikimo, koks buvo atsakymas. S. Vaicekauskienei atsisakius pateikti duomenis, teismo prašoma išreikalauti tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos Seimo ir Prezidento, ar buvo gautas prašymas tose institucijose dėl leidimo įeiti į teisėjos gyvenamąsias patalpas, suvaržyti teisėjos laisvę.

N. Venckienės  prašymo teismas netenkino. Buvo paaiškinta, kad šis prašymas bus perkeltas į įrodymų tyrimą. Esą kai kai bus tiriami įrodymai, bus sprendžiama ir dėl šio prašymo. Pasak teismo atstovės Jolitos Gudelienės, pati antstolė S. Vaicekauskienė teismo posėdyje paliudijo, kad ji į Seimą nesikreipė.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas rugsėjo 4 dieną.  Tuomet numatoma apklausti nukentėjusiąja laikomą Laimutę Stankūnaitę ir tris liudytojas.