Sorošas vadelioja Europos žmogaus teisių teismą per savo NVO lobistus

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2020-05-24 16:30:00, skaitė 1036, komentavo 2

Apie Džordžą Sorošą, kuris karo metais tarnavo fašistinėje SS ir plėšė savo tautiečių žydų turtą*, o pastaruosius dešimtmečius užsiėmė Europos sąjungos valstybių ir JAV griovimu, žmonių demoralizavimu ir iškultūrinimu, esu rašęs ne kartą. Sorošas savo čiuptuvais apraizgė Europos parlamentą, žiniasklaidą, Europos centrinį banką, finansuoja nelegalų vežimą iš trečiųjų šalių ir t.t. Jo Centrinės Europos institutą ištrenkė lauk Vengrija (žiūr. publikacijų apie Sorošo ardomąją veiklą sąrašą straipsnio pabaigoje).

Džordžo Sorošo ardomai veiklai Lietuvoje buvo skirtas Justo Stankevičiaus straipsnis „ Ar Sorošas šeimininkauja Lietuvoje?“ Autorius išvardino visą eilę Lietuvai kenkiančių įstaigų, leidinių ir žmonių, kuriuos iš savo rankos (Atviros Lietuvos fondo, ALF) maitina liberal-fašistas Sorošas.

Stankevičius rašo, kad tarp MIP ir asmenų, turinčių tiesioginius ryšius su ALF yra Laisvės TV, Edvardas Lucasas, naujienų puslapio alfa.lt ir „IQ“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius. 1995 ALF tapo žurnalistikos centro steigėju. Jis „rengia ir sertifikuoja naujus šalies žurnalistus (alternatyva universitetui). Tarp šio centro valdybos narių - „LRT šališka žurnalistika garsėjanti Indrė Makaraitytė“, o tarp paramos gavėjų Andrius Tapinas.

Autorius nuomone, „valstybės demokratinis valdymas reikalauja, kad piliečiai nebūtų veikiami sistemingos išorės įtakos, lobizmo grupių.“

„Ar Lietuvai priimtina ši įtaka? Ar ji nėra tiesiogiai prieštaraujanti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymui? Kokiu mastu Lietuvos valstybę per tikslines mokslo ir žiniasklaidos grupes faktiškai valdo Sorošas? Save gerbianti valstybė iškeltų šiuos klausimus,“ - pažymi Justas Stankevičius.

Tyrimai parodė, kad Džordžas Sorošas įtakoja Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT)

Šešis mėnesius Strazbūro NVO „Europos teisės ir teisingumo centras“ (European Center for Law and Justice, ETTC) tyrė EŽTT veiklą ir vasarį paskelbė ataskaitą.

https://eclj.org/ngos-and-the-judges-of-the-echr?lng=en

Ataskaita sukėlė daug triukšmo visame pasaulyje. Tik kai kuriose valstybėse vyravo kapų tyla. Tarp tokių valstybių buvo Lietuva. Tylu buvo ir Vokietijoje, kurios žiniasklaidą yra okupavę Sorošo lobistai. Tarp jų Correctiv, Neue deutsche Medienmacher, Netzwerk Recherche ir Amadeu Antonio Stiftung.

Ataskaitoje minimos septynios nevyriausybinės organizacijos, kurios veikia EŽTT ir siunčia teisėjus spręsti šias nevyriausybinių organizacijų bylas. Galiausiai Soroso NVO teismui pateikia ieškinius ir pareiškimus, kuriuos vėliau priima Soroso įtakojami teisėjai, vaidinantys svarbų vaidmenį nustatant Europos ir prieglobsčio suteikimo politiką.

Iš 100 EŽTT teisėjų, dirbančių nuo 2009 metų, 22 anksčiau dirbo vadovaujančiose pareigose vienoje iš septynių Sorošo finansuojamų NVO: A.I.R.E. Center (Advice on Individual Rights in Europe), Amnesty International, die International Commission of Jurists (ICJ), Helsinki Committees and Foundations Network, Human Rights Watch (HRW), Interights (International Center for the Judicial Protection of Human Rights), Open Society Foundation (OSF), Open Society Justice Initiative (OSJI).

„Atviros visuomenės tinklas į šią įstaigą siunčia daugybę teisėjų ir finansuoja kitas šešias šioje ataskaitoje paminėtas NVO. Didelė atviros visuomenės ir jos šakų įtaka yra problemiška įvairiais būdais. Dar rimtesnis faktas yra tai, kad 18 iš 22 teisėjų priėmė sprendimus dėl bylų, kurias pateikė ar palaikė jų buvusios NVO “, - sakoma pranešime.

Ataskaitoje nurodytos 88 probleminės bylos per pastaruosius dešimt metų: 12 bylų nustatyti interesų konfliktai su bylose dalyvaujančomis NVO.

„Tai labai rimta padėtis, kelianti rimtų abejonių dėl EŽTT nepriklausomumo ir jo teisėjų neutralumo. Šie konfliktai turi būti nedelsiant išspręsti “, - sakoma pranešime. Ataskaitoje buvo pasiūlyta išspręsti interesų konfliktus.

2012 metais EŽTT sprendimą „Hirsi Jamaa et al. prieš Italiją “, pagal kurį Europos šalys buvo įpareigotos priimti nelegalius imigrantus, arba joms buvo skirtos didelės baudos. Bylą parengė ir pateikė Soroso finansuojamos NVO ir teisininkų tinklas, kuris 22 somaliečių vardu kreipėsi į teismą.

Europos įstatymų ir teisingumo centrą (ECLJ) 1998 m. Strasbūre įkūrė konservatyvus JAV aktyvistas Jay Sekulow, siekdamas kovoti už neutralią ir nepriklausomą jurisdikciją. „Mūsų pranešimas sulaukė daug dėmesio daugelyje Europos šalių“, - sakė vadovas Gregor Puppnick.

Aš manau, kad Lietuvos valstybės ateitis priklausys nuo mūsų sugebėjimo išvyti visas užsienio NVO. Turime gerą pavyzdį – Vengriją.

Nuorodos:

Kai kurios mano publikacijos apie Sorošo ardomąją veiklą:

*Savo nusikaltimus įtakingasis Dž.Sorošas slepia, todėl mano publikacijoje apie jo fašistinę jaunystę neliko video, nuorodų, o nuotrauka užginčyta, neva tai kitas žmogus, tačiau yra likęs Džordžo Sorošo interviu (stenograma), kurį jis davė Stivui Kroftui, CBS programos „60 minučių“ žurnalistui 1998 metais. Manau, besidomintys atras ir šio interviu video, kokiame nors Sorošo nekontroliuojamame tinkle.

Kroftas: Jūs Vengrijos žydas...

Sorošas: Taip.

К: … kuris išvengė Holokausto...

S: Taip.

К: …apsimetęs krikščionimi...

S: Teisingai.

К: Ir jūs matėte savo akimis, kaip daugelį žmonių siuntė į mirties stovyklas.

S: Teisingai. Man buvo 14 metų. Ir aš galiu pasakyti, kad būtent tuo metu susiformavo mano charakteris.

К: Kokia prasme?

S: Reikia apskaičiuoti į priekį. Būtina suprasti ir numatyti įvykius, kada gresia pavojus. Tai buvo kolosali nelaimės grėsmė. Tai yra labai asmeninis nelaimės pojūtis.

К: Kaip aš suprantu, jums pavyko išsigelbėti dėka saviškio, kuris prisiekė, kad jūs jo krikštasūnis.

S: Taip, taip.

К: Jūs išsigelbėjote, ir faktiškai, po to padėjote atiminėti turtą iš žydų.

S: Taip. Tai teisybė. Taip.

К: Mano nuomone, tokia patirtis galėjo privesti daugelį žmonių iki psichiatrinės ligoninės ilgiems-ilgiems metams. Tai buvo sunku?

S: Ne. Visai ne. Tikriausiai, aš kaip vaikas nesuvokiau, su kuo tai surišta. Jokių problemų tai nesukūrė.

К: Jokio kaltės jausmo?

S: Ne.

К: Na pavyzdžiui, „aš žydas, ir aš matau, kaip žmones išveža. Aš galėjau lengvai atsidurti jų vietoje, galėjau būti ten“. Nieko tokio?

S: Na žinoma, aš galėjau būti kitoje pusėje, arba aš galėjau būti vienas iš tų, kurių daiktus konfiskuoja. Bet nebuvo prasmės svarstyti apie tai, ar turiu aš būti ten (jų vietoje), todėl kad tai buvo, na, grubiai kalbant, kaip turguje – jeigu aš nebūčiau ten, aš, žinoma, to nedaryčiau, bet tada tai darytų kas nors kitas, ir bet kokiu atveju daiktus atimtų. Ir tai buvo – nepriklausomai nuo to, buvau aš ten ar ne, aš tiesiog buvau žiūrovu to, kaip atiminėjo daiktus. Taip kad nuo manęs nieko nepriklausė šioje konfiskacijoje. Ir todėl aš neturiu kaltės jausmo.

Visus savo straipsnius paraleliai skelbiu portale www.manolietuva.com