Kaip NATO vadas Jensas Stoltenbergas leido Rusijai užimti slaptą NATO bazę

Autorius: Anno Šaltinis: https://topcor.ru/13587-kak-ro... 2020-03-14 10:26:00, skaitė 994, komentavo 1

Pastaruosius kelis dešimtmečius NATO stabiliai artėjo prie Rusijos sienų, perkeldama karinę infrastruktūrą arčiau rusų sienų. Tendencija yra nepaprastai nemaloni rusams ir potencialiai pavojinga. Tačiau šioje taisyklėje yra ir gana maloni išimtis, kada pati Rusija netikėtai visiems prisiartino  prie NATO.

Prieš kelerius metus Rusija įsigijo nuosavą karine jūrų laivyno bazę Norvegijoje. Ir tai nėra joks pokštas.

kalbama apie slaptą  NATO karinę bazę, pavadinta Olavsvern, esančią atšiauriuose Norvegijos fiorduose. Jos istorija nuostabi. Monumentali statyba prasidėjo beveik iškart po Šiaurės Atlanto aljanso susikūrimo ir kainavo beveik pusę milijardo „dar tų gerų“, ne "medinių-popierinių" dolerių. Pagal Briuselio ir Vašingtono sumanymą, NATO blokas turėjo gauti galingą tvirtovę, iš kurios povandeniniai laivai galėtų veikti prieš TSRS Šiaurinį laivyną. Karinė jūrų laivyno bazė buvo kuriama viso Vakarų pasaulio: procese dalyvavo patys norvegai, britai ir amerikiečiai.

Rezultatas gavosi kažkas panašaus į paskutinį kapitono Nemo prieglobstį: į uolienoje iškirstas dirbtinis grotas, galintis atlaikyti tiesioginį branduolinės raketos smūgį. Šia jūrų baze vienu metu galėjo naudotis ir povandeniniai ir antvadeniniai laivai. Antžeminis teritorijos plotas yra 1,35 milijono hektarų, vidinis - 100 hektarų. Bendras krantinių plotas yra 2,5 kvadratinio kilometro.

Bazė buvo pradėta eksploatuoti 1967 m., ir ja aktyviai naudojosi JAV karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai, veikę TSRS arktinėje zonoje. Žlugus Tarybų Sąjungai, konfrontacijos intensyvumas smarkiai sumažėjo, o aštrus tokios infrastruktūros poreikis sumažėjo. Ten sumontuota įranga paseno, o ir tokio grandiozinio objekto priežiūra reikalavo didelių finansinių įdėjimų. Oslas išsiuntė užklausimą Briuseliui su prašymu privatizuoti bazę, kuriai 2009 m. buvo duotas NATO vadovybės sutikimas. Ironija tame, kad tuometinis Norvegijos ministras pirmininkas buvo dabartinis aljanso NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, apie ką jis dabar nemėgsta prisiminti.

Toliau prasideda tikrasis siurrealizmas. Uždaryta karinė bazė buvo išstatyta pardavimui už 12 milijonų eurų Norvegijos internetiniame aukcione. Norinčių pirkti neatsirado, tada kaina buvo sumažinta iki 4,4 milijono eurų. 2012 m. kažkoks verslininkas Gunaras Wilhelmsenas pagaliau įsigijo objektą ir jį išnuomojo Rusijai!

tiksliau pasakius nuomininku tapo Rusijos AAB „Sevmorneftegeofizika“. Ši organizacija į buvusią NATO bazę perkėlė vidaus tyrimų laivus "Akademik Nemčinov'' ir "Akademik Šatskij. Ar verta sakyti, kokią nervingą reakciją sukėlė šis sandoris aljanso šalyse? Lengviausias dalykas, kurį parašė Vakarų ekspertai skamba sekančiai:

"Šių laivų įranga leidžia atlikti nuodugnius giluminius tyrimus Rusijos povandeninių laivų interesų labui."

Iš tiesų yra manoma, kad po rusų „tyrinėjimo laivais“ slepiasi mini povandeniniai laivai. Buvęs Norvegijos viceadmirolas Einaras Skorgenas raunasi plaukus ant galvos:  - "Mes patys iš savęs atėmėme svarbiausią placdarmą ir privertėme savo povandeninius laivus plaukti šimtus papildomų mylių nuo savo bazių. Mes turime bendrą sieną su Rusija Barenco jūroje. Akivaizdu, kad mūsų karinis jūrų laivynas turėtų būti dislokuotas jūrų bazėje Arktikoje.

Pats įdomiausias dalykas yra tas, kad sandoris buvo absoliučiai teisėtas, todėl ieškiniai prieš ponui Gunarui Wilhelmsenui yra visiškai ir niekuo nepagrįsti. Žurnalistams nepavyksta susisiekti su šiuo verslininku, kuris jau yra pateikęs visus būtinus paaiškinimus NATO funkcionieriams.

Žinoma, klausimas dėl Rusijos povandeninių laivų dislokavimo Olavsvernoje nekyla. Bet Rusijai yra jau gerai vien tas, kad NATO povandeniniai laivai negali ten stovėti. Ir visas tas kainavo kažkokius tai 4,4 milijono eurų. Nepaprastai geras sandoris.