Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams? Asandžo ir Paleckio atvejai

Autorius: Jurgis Nevėžietis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-02-19 17:02:00, skaitė 933, komentavo 2

Amerikos elitas ir jo liokajai mėgsta taukšti apie demokratiją ir laisvę, tačiau besitęsiančio "WikiLeaks" įkūrėjo Asandžo įkalinimo Britanijoje aplinkybės leidžia manyti, kad dabar teisė į laisvą žodį de jure tampa išskirtine privilegija, suteikiama tik JAV piliečiams

Džuliano Asandžo atvejis: JAV nusikaltimų atskleidimas — nusikaltimas

Jau daug metų tęsiasi jankių imperijos kampanija prieš jos karo, korupcijos bei kitus nusikaltimus viešinančią organizaciją "WikiLeaks" ir jos įkūrėją, australų žurnalistą Džulianą Asandžą už taip vadinamą "valstybės paslapčių išdavimą". Palyginti neseniai, dar 2019-ųjų balandžio mėnesį, jis buvo įkalintas po 7-erių metų prieglobsčio Britanijoje esančioje Ekvadoro ambasadoje — "laisvės ir demokratijos" korifėjams žurnalistą išduoti nusprendė tais pačiais metais Ekvadore į valdžią atėjusi dešinioji Lenino Moreno vyriausybė. Todėl dabar jau pusmetis kaip Asandžas kalinamas Britanijoje, iš kur Jungtinių Valstijų represiniai organai reikalauja pastarojo ekstradicijos į JAV.

Ir nors Lietuvoje šia tema beveik tylima, pasaulyje tokie beteisiški JAV ir jiems talkininkaujančių Britanijos bei Ekvadoro vyriausybių veiksmai — pasipiktinimą keliantis skandalas. Be to, kad Asandžas persekiojamas už atitinkamų faktų, žodžiu — už tiesos viešinimą, akis bado ir tiesiog pasibaisėtinos jo kalinimo sąlygos, kuriomis, panašu, šis žmogus tiesiog marinamas.

Todėl nenuostabu, kad Jungtinių Valstijų valdantiesiems sluoksniams reikia kažkaip pasiteisinti — to juk reikalauja propagandiniai sumetimai. Kaip sakė vienas filosofas — jei nori, argumentų rasi bet kam. Taip ir čia: tai valstybės paslapčių išdavimas, tai tariama "Rusijos ranka", tai dar kažkas. Bet iš esmės turime situaciją, kai (Jungtinių Valstijų vyriausybių) nusikaltimų atskleidimas yra laikomas nusikaltimu.

Žodžio laisvė — tik JAV piliečiams

Bet įdomu tai, kad kitaip nei kitas panašus teisybės ieškotojas Edvardas Snoudenas (kuriam politinį prieglobstį suteikė "baisiojo diktatoriaus" Vladimiro Putino Rusija...), Asandžas nėra JAV pilietis. Be to, jis nebuvo jokių specialiųjų tarnybų darbuotoju, o tiesiog žurnalistu. Tad čia ir apkaltinti kuo nors sunkiau, juolab tada, kai tiek tarptautinė teisė, tiek pačių Jungtinių Valstijų konstitucija garantuoja teisę į laisvą žodį.

Visgi pasirodo, kad yra kitaip: anot Asandžo bendražygio ir dabartinio "WikiLeaks" redaktoriaus, islandų žurnalisto Kristino Hrafnsono, valdiški JAV dokumentai atskleidžia, kad ši teisė galiojanti tik JAV piliečiams, o kadangi Asandžas toks nėra, tai negali jis tokios teisės nė reikalauti. Būtent taip Amerikos vyriausybė dokumentuose grindė reikalavimą įvykdyti Asandžo ekstradiciją į JAV, pastarojo advokatams nurodžius, kad jis nedaręs nieko kita, kaip naudojęsis pačių JAV Konstitucijos garantuojama žodžio laisve.

"Visiems žurnalistams tai turėtų būti labai aiški žinutė dėl šios bylos svarbos. Ir apie tikrąją, politinę šios bylos prigimtį. Tai — išpuolis prieš spaudos laisvę. Jei kas dar tuo ir abejojo, dabar abejonių likti neturėtų", — teigė Hrafnsonas.

Iš tiesų čia aiškiai matyti tam tikro amerikietiško fašizmo kontūrai: "Jei nesi JAV pilietis, teisių neturi jokių, o tave persekioti už tikrus ar tariamus mūsų nustatomų taisyklių pažeidimus mes galime bet kur pasaulyje". Būtent tokioje formuluotėje ir yra dalyko esmė, kuri iš tiesų rodo, kad Asandžo byla liečia mus visus. Bent visus tuos, kurie mąstome ir nebijome sakyti tiesos — tai tikrai.

Kad suprastume tikrai pasaulinį Asandžo bylos mastą, pakanka tiesiog atsižvelgti į tai, kad už tokius kaip Asandžo "nusikaltimus" persekioti žmones JAV imperijos vardan yra pasiruošusios bene visos, ar bent didžioji dauguma Vakarų, arba vadinamojo "auksinio milijardo" valstybių.

Algirdo Paleckio atvejis: viešų duomenų rinkimas — šnipinėjimas

Pagaliau, kad pamatytume kažką panašaus, toli net neturime ieškoti: čia pat, Lietuvoje, turime Algirdą Paleckį! Daug metų buvęs radikaliojoje opozicijoje tiek antisocialinės oligarchinio režimo vidaus politikos, tiek vergiško Lietuvos keliaklupsčiavimo prieš JAV ir NATO atžvilgiu — ir kaip politikas, ir kaip žurnalistas — Paleckis pateko Lietuvoje šeimininkaujančių Amerikos satrapų nemalonėn. Be kita ko, už jo paviešintus oficialiąją 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos versiją paneigiančius duomenis jie Paleckiui atleisti negali iki šiol.

Todėl be teismo pusantrų metų yra laikomas kalėjime už tariamą "šnipinėjimą Rusijos naudai", "šnipinėjimui" prilyginus viešai prieinamos informacijos rinkimą ir paprasčiausią (tiesa, valdančiajai klikai nepatinkančią...) žurnalistiką. Analogiška netgi situacija su Paleckio sveikata — kaip ir Asandžas — fiziniu požiūriu jis gerokai sunykęs, nors dvasia ir lieka nepalaužtas.

Šiandien Asandžas ir Paleckis, o kas — rytoj?

Aišku, abiejų dramatiškų istorijų mastelis yra nevienodas: Asandžo atskleistos tarptautinių elitų ir ypač JAV paslaptys yra pasaulinio lygio dalykas, tuo tarpu Paleckis iš esmės lieka vietinės reikšmės politiniu veikėju. Tačiau esmės tai nekeičia: tiek Asandžo, tiek Paleckio atvejais turime vieną ir tą patį "demokratijos" kauke besidangstančios imperijos susidorojimą su tais, kurie išdrįso jai pasipriešinti net ne karštuoju ginklu, bet tiesiog gyvu teisybės žodžiu. O kas jųdviejų laukia — tikrai sunku pasakyti. Bet aišku yra tai, kad tiek Asandžas, tiek Paleckis yra JAV imperijos ir / arba jos parankinių politiniai kaliniai, kurių atžvilgiu kiekvienam sveiko proto ir sąžinės nepraradusiam žmogui reikėtų laikytis solidariai.

Iš tiesų, kokios bebūtų kieno nors politinės pažiūros ar ideologijos, čia tereikia suprasti, kad šiandien Britanijoje — Asandžas, Lietuvoje — Paleckis. O kas rytoj? Praktiškai bet kas, ką tiktai jie — Vakarų "demokratijos" valdovai ir jų vietininkai — nuspręs sudoroti kaip jiems neparankų. Iš tokios jų kuriamos tikrovės yra aišku, kad vadinamoji "laisvė ir demokratija" tėra tik žmonėms mulkinti skirtas ideologinis fantomas, kuriuo pridengiamas nuogas pasaulio karalius.

Kiek dar jis gyvuos, kaip ir tai, kiek dar pareikalaus kankinių bei aukų — nežinia. Tačiau galime būti tikri, kad tokių kaip Asandžas ir Paleckis pasaulyje rasis tik daugiau. Ir anksčiau ar vėliau, bet melo migloms išsisklaidžius, dauguma pripažins, kad karalius yra nuogas. Todėl šių vyrų kova yra ne tik teisinga, bet ir prasminga, o į ateitį, kokie belauktų sunkumai — šiuo požiūriu galima žiūrėti optimistiškai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija