Kodėl amerikiečiai pastoviai šypsosi
Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://www.versijos.com/publ/d... 2014-10-10 10:05:38, skaitė 6144, komentavo 1
Ar žinote, kad amerikiečiai užima pirmą vietą pasauliniame vaistinių preparatų vartojimo reitinge? Kiekvienais metais JAV piliečiai perka vaistų už 300 milijardų dolerių. Iš jų kas trečias preparatas priklauso antidepresantams ar opijaus savyje turintiems nuskausminantiems vaistams, kas leidžia užtikrintai teigti, kad amerikiečiai tvirtai "sėdo" ant legalizuotų narkotikų adatos.
Kompanijos IMS Health atlikto tyrimo duomenimis, Amerikoje, kurioje gyvena maždaug 320 milijonų žmonių, kasmet išrašoma 250 milijonų receptų antidepresantams. Pavyzdžiui,40-50 metų amžiaus moterų grupėje kas antra moteris vartoja antidepresantus.
Dar 1994 metais žurnalistės Elizabet Vurcel autobiografinė knyga "Prozako nacija" akimirksniu tapo Amerikoje nacionaliniu bestseleriu, juk su pagrindine romano heroje save sutapatinti galėjo kas trečias amerikietis. Nuo to laiko situacija tiktai dar labiau komplikavosi - per pastaruosius 20 metų antidepresantų pardavimai Amerikoje išaugo 400%.
Apie mediciną rašanti žurnalistė Britani Stepniak pasakoja:
"Dėl masinės reklamos ir farmacijos kompanijų nesąžiningumo amerikiečiams susiklostė visiškai neteisingas požiūris apie pačių populiariausių antidepresantų - zolofto, prozako ir seleksos veikimą ir galimas pasekmes. Siaubą kelianti tiesa: labai dažnai negatyvūs šalutiniai efektai užgožia vaisto teikiamą naudą. Kaip liudija nepriklausomi tyrimai, pozityvus rezultatas pasiekiamas tik 30% atvejų.
O dabar pasigrožėkite pašalinių efektų sąrašu: svorio didėjimas, naktiniai košmarai, galvos skausmai, galvos svaigimas, problemos su regėjimu. Praktiškai visiems šių tablečių vartotojams diagnozuojama impotencija, o neretai ilgalaikis antidepresantų vartojimas sukelia dar didesnes depresijas.
Šiuo metu išvis prieita iki to, kad antidepresantai gali tapti nei daugiau, nei mažiau, kaip ekologinės katastrofos priežastimi. Kai kuriuose Amerikos vandens telkiniuose aptikti medikamentų pėdsakai, tame tarpe ir tas pats prozakas. Ir tai anaiptol ne kokios nors technogeninės katastrofos pasekmės - vaistai patenka į upes drauge su kanalizacijos atliekomis.
Šių preparatų koncentracija daugelio amerikiečių organizmuose yra tokia didelė, kad vaistai normaliai nebeįsisavinami ir pereina "kiaurai" per organizmą. O valymo įrengimai - filtrai ir biologinio valymo kompleksai nepritaikyti sulaikyti tokio pobūdžio teršalus.
BENZODIZEPINAI - HEROINO GIMINAIČIAI
Neseniai JAV ir Anglijoje įsiplieskė grandiozinis skandalas: pasirodo, dar 1982 metais mokslininkai įspėjo, kad trankvilizatorių ar, paprasčiau kalbant, raminančių vaistų vartojimas sukelia tokius pačius smegenų pokyčius kaip ir chroniškas alkoholizmas. Tuomet buvo planuojami plataus masto šio efekto tyrimai, tačiau dėl nežinomos priežasties mokslininkai negavo reikiamo finansavimo. Dar daugiau - populiarių raminamų vaistų iš benzodiazepinų grupės vartojimas keturias ir daugiau savaites sukelia tą patį fiziologinį pripratimą, kaip ir vartojant heroiną. Pašaliniai efektai atitinkami: haliucinacijos, galvos skausmai, traukuliai ir netgi mirtis.
-Degina taip, tarsi tau į nugaros smegenis būtų įbesti elektros laidai - aštrus skausmas eina per stuburą iki pat rankų ir kojų pirštų galiukų. - pasakoja pacientas apie savo pojūčius, patirtus vartojant benzodiazepinus.
Su heroinu juos vienija it toks ypatumas - nuo jų praktiškai neįmanoma atprasti.
-Mano galvoje tarytum kažkas garsiai šaukė: išgerk dar, dar, dar daugiau šitų tablečių. - dalinasi savo įspūdžiais bandžiusi atsisakyti vaistų pacientė, vardu Rita. - Aš buvau tokioje gilioje depresijoje, kad susipjausčiau sau venas. O juk net neprisimenu, kaip tai padariau.
-Staigiai atsisakius šių medikamentų, didelė rizika, kad prasidės epilepsijos priepuoliai, ištiks insultas, infarktas ir haliucinacijos. - patvirtina daktaras Stivenas Melimis. - Jūs atsibundate išpiltas šalto prakaito ir širdis daužosi taip, tarsi tuoj iššoks iš krūtinės. O prasideda viskas labai nekaltai: dėl streso darbe, gydytojas išrašo jums raminančių. Pora dienų - ir jaučiatės puikiausiai. Po vienos ar dviejų savaičių stresas darbe pasikartoja ir jūs vėl išgeriate benzodiazepinų, ir vėl turite vos kelias dienas. Tačiau nemalonumai darbe ištinka vis dažniau ir jau po kelių mėnesių jūs pastebite, kad ryjate tabletes kiekvieną dieną.
Problema ta, kad trankvilizatoriai skiriami nuo nervų sutrikimų ir nemigos, tačiau kuo ilgiau jūs juos geriate, tuo labiau nervinatės ir blogiau miegate. Vadinasi, visą laiką reikia didinti dozes. Finaline priklausomybės nuo benzodiazepinų stadija gydytojai laiko depersonalizaciją, kuri pasireiškia susidomėjimo gyvenimu praradimu ir dažniausiai baigiasi savižudybe.
GRĖSMINGI NUSKAUSMINAMIEJI
Didžioji dalis JAV išrašomų nuskausminamųjų yra ne šiaip panašūs į narkotikus. Šie preparatai, tiesą sakant, ir yra narkotikai. Vyriausybinio susirgimų kontrolės centro duomenimis, kiekvienais metais Amerikoje parduodama tiek opiatų, kad ištisą mėnesį visi suaugę šalies gyventojai galėtų kasdien gauti po potencialiai mirtiną pusiau sintetinio opiato hidrokodono dozę.
Taip kad nėra nieko nuostabaus, kad kiekvienais metais nuo nuskausminamųjų perdozavimo miršta 15 000 amerikiečių - daugiau, nei nuo heroino ir kokaino drauge paėmus.
Ten, kur pasirodo narkotikai, tegu ir legalūs, ten ir nusikalstamumas. Ir štai prieš porą metų Floridos policija per atliktą specialią operaciją aptiko ištisą nelegalių klinikų tinklą. Dirbama buvo pagal labai paprastą schemą: visoje valstijoje trumpam laikui, kartais vos kelioms dienoms - kad nespėtų sureaguoti policija - buvo atidaromi taip vadinami Kovos su skausmu centrai, kurių vienintelė funkcija buvo parduoti nuskausminančių vaistų receptus. Apsiprekinti su tokiu receptu teoriškai buvo galima bet kurioje vaistinėje, tačiau organizatoriai primygtinai rekomenduodavo daryti tai tiktai patikrintose vietose, kad nusikalstama schema kiek galima ilgiau nesukeltų įtarimų.
Šis tyrimas atvėrė amerikiečiams akis į du nemalonius faktus. Pirmasis: iki 70% opijaus turinčių nuskausminančių vaistų keliauja tiesiai į juodąją rinką. Antra: narkotikų mafija aptiko sau naują nišą ir įtraukė į savo veiklos sferas vaistines. Dėl to jau šiandien 12 milijonų amerikiečių naudoja nuskausminančius ne medicininiais tikslais, per pirmą XXI amžiaus dešimtmetį legalių opiatų pardavimai padidėjo keturis kartus ir tiek pat išaugo skaičius mirčių nuo perdozavimo.
PANACĖJA NUO DDIH?
Įsismaginę tokiais abejotinais būdais gydyti suaugusius žmones psichoaktyviais medikamentais, amerikiečiai nepaliko nuošalyje ir vaikų. Šiuo atveju kalba eina apie pagarsėjusį dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromą. Vaistai, atseit, leidžia padidinti prastai besimokančių vaikų pažangumą.
Per pastaruosius 10 metų šio sindromo diagnozė skelbiama du kartus dažniau. Ir štai jau trečdalis amerikiečių tėvų įsitikinę, kad jų vaikai mokysis geriau, jei vartos preparatus nuo sindromo, net jeigu su jų galvomis viskas gerai. Tuo tarpu psichoaktyvūs medikamentai veikia nesusiformavusią vaikišką psichiką visiškai neprognozuojamais būdais. Vienas iš tyrimų parodė, kad 14% vaikų antidepresantai sukelia periodiškus agresijos priepuolius. Vienas dvylikametis tyrimo dalyvis dažnai sapnavo, kad žudo iš pradžių savo klasiokus, o paskui ir pats save. Nepaprastai realistiški košmarai kartojosi iki to laiko, kol berniukas nenustojo gerti tablečių.
Taip kad keistas gaunasi gydymas. Tiek suaugusių, tiek vaikų. Ir šita problema būdinga ne tik Amerikai, tačiau ten ji yra akivaizdžiausia.