2014 metų karų aukos - naujas antirekordas po Antrojo pasaulinio karo
Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/06/2014... 2015-06-24 12:57:24, skaitė 4304, komentavo 1
Nuotrauka iš pabėgėlių stovyklos prie Turkijos-Sirijos sienos
2014-ieji metai tapo pačiais kruviniausiais metais nuo „šaltojo karo“ pabaigos laikų. Tokią išvadą padarė Upsalos universiteto (Švedija) mokslininkai. Pabėgėlių srautas siekia beveik 60 milijonų žmonių. Pusė iš jų vaikai.
Rekordinis karo konfliktų skaičius privedė prie tokio pabėgėlių srauto, kuriam lygaus nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Apie tai sako nauja JT komiteto pabėgėlių klausimais UNHCR ataskaita.
Laikraštis Svenska Dagbladet pateikia skaičius: 2014-aisiais vyko 40 ginkluotų konfliktų 27 skirtingose planetos vietose. Tokio aukšto rodiklio nebuvo nuo 1999-ų metų. Ginkluotų konfliktų aukų skaičius 2014-aisiais viršijo 100 tūkstančių žmonių.
Šie skaičiai paimti iš Upsalos universiteto mokslininkų projekto (Conflict Data Program UCDP) rezultatų. Didžiausią aukų skaičių surinko Sirijos karas. Tačiau ginklų taikymo lygmuo išaugo ir tokiose šalyse kaip Afganistanas, Irakas, Nigerija, o taip pat Ukraina, sako vadovaujanti projektui Therése Pettersson. „Neskaitant kruviniausio karo Sirijoje – konfliktų eskalacija įvyko ir kitose šalyse: Irake su ISIL, Afganistane, Nigeriojoje. Įsiplieskė ir visiškai nauji konfliktai, pirmiausia Ukrainoje“, – vardina Pettersson’as.
Koks gi apibrėžimas: to, ką laikyti „ginkluotu konfliktu“? Tai konfliktas, kurio pasekoje žuvo, mažiausiai, 25 žmonės. „Karas“ – tai kada aukų skaičius pasiekė 1000 žmonių. Sekant šiuo apibrėžimu, 2014-aisiais vyko 11 karų. Tai 5 karais daugiau, nei prieš metus.
Iš keturiasdešimties ginkluotų konfliktų vykusių praėjusiais metais, 39 vyko valstybių viduje, tačiau 13-oje jų, viena iš kariaujančių pusių gaudavo paramą iš „trečiosios“ šalies. Tyrimo autorių nuomone – atsekama aiški tokio pobūdžio, kur dalyvauja daugiau nei dvi pusės, konfliktų augimo tendencija. Ir tai kelia nerimą: tokius konfliktus sunkiau spręsti, kadangi tenka atsižvelgti į didesnį interesų ir pretenzijų skaičių.
Tarp tokių „trečiųjų“ šalių dažniausiai figūruoja JAV, dalyvaujančios keturiuose konfliktuose, Rusija, Jordanija, Britanija, Belgija ir Prancūzija buvo įsipainiojusios trijuose konfliktuose kiekviena.
Labiausiai nukentėjo Sirija – aukų skaičius viršijo 50 tūkstančių žmonių, o tai daugiau aukų, nei likusiuose 39-iuose konfliktuose kartu paėmus.
Irake ir Afganistane karo veiksmų metu žuvo po 12 tūkstančių žmonių. Ginkluotas konfliktas Ukrainoje nusinešė – 3 500 (kitais duomenimis 5 300) žmonių gyvybių, pietiniame Sudane – 1600. Vykstančių pasaulyje įvykių paveikslas gaunasi ganėtinai niūrus, bet Therése Pettersson mato teigiamą požymį bent jau viename: pasirašytų taikos sutarčių skaičiaus augime. Jų 2014-ais metais buvo pasirašyta dešimt, o tai kur kas daugiau, nei 2013-ais metais.
„Tai nurodo į egzistuojantį siekį rasti problemos sprendimą taikiu keliu. Vienas taikos susitarimas buvo pasirašytas Filipinuose, tai, tikėtina, išspręs labai įsisenėjusį konfliktą.. Tęsiasi konflikto Kolumbijoje sureguliavimo taikiomis priemonėmis procesas, kur konfliktas irgi labai įsisenėjęs“, – įvardino kai kurias „prošvaistes tunelio gale“ Pettersson.
Upsalos ataskaitos duomenys bus publikuojami mėnesio pabaigoje tarptautiniame žurnale Journal of Peace Research.