Apie angelus pragmatiškai, arba mėgėjiška angelologija for fun

Autorius: Herta Matulionytė-Burbienė Šaltinis: https://plus.google.com/u/0/10... 2015-05-18 10:20:29, skaitė 3277, komentavo 1

Apie angelus pragmatiškai, arba mėgėjiška angelologija for fun

Mano kolegos paišaliotojai angelų atvaizdavimo problemą išsprendė paprastai: imi baltosios rasės (nebaltaodžiai angelai - labai naujų laikų reiškinys) jauną dailių veido bruožų vyrą ir pripieši jam sparnus.

Viskas, finito - turim angelą!

Nė velnio! Oj, čia ne visai tą žodį panaudojau. Nors, iš kitos pusės, ponaitis Liucipierius irgi angelas, tik prisidirbęs. Ir, kaip jau rašiau - nė velnio! Nes paukščiažmogis, tai ne primatas su prilipdytais sparnais, tai anatomiškai kitas padaras su kitokiu stuburu, krūtinės ląsta, galūnėmis, galų gale ir tuščiaviduriais paukštiškais kaulais.

Ko gero, į angelus panašios būtybės galėjo išsivystyti iš archozaurų grupės roplių kartu su kitais paukščiais. Nors, tiesa sakant, nežinau, kaip išspręsti rankų problemą. Juk, jei priekines galūnes evoliucija pritaiko skraidymui, tai turim sparnus vietoje rankų. Antro priekinių galūnių rinkinio nėr. O be rankų... kaip be rankų. Kokios nors ataugos ant sparnų galų vargu ar atstos pilnavertes žmogaus rankas. Visgi, bent jau teoriškai - protingi paukščiai galėjo išsivystyti. Ir greta mūsų civilizacijos būtų gerokai aukščiau gyvenanti protingų paukščių civilizacija. (Nieko gero, kai pagalvoji, nes kakotų mums ant galvų.)

Kitas variantas - kokia tai mutacija, kurios dėka kokiems nors mums giminiškiems primatams atsirastų dariniai, panašūs į sparnus. Bet ne patys sparnai, nes iš viršutinių galūnių vystos arba rankos, arba sparnai. Galimi kiti variantai.  Pvz, tarp voverės skraiduolės priekinių ir užpakalinių galūnių yra odos klostės, kurių pagalba tas mažas gyvūnas gali nusklęsti apie 100 metrų. Jei medžiuose gyvenantys mums giminiški primatai būtų išsievoliucionavę kažką panašaus, jie turėtų tokius pseudo sparnus, kaip tos voverės. Visai patogu, jei reikia greitai įveikti nedidelius atstumus tam tikrose vietovėse - kur yra nuo kur ant kur sklęsti ir yra galingų oro srovių, kuriomis galima naudotis. Galbūt turėtų gražias pūkuotas uodegas pusiausvyrai palaikyt.

Suprantu, kad angelai-voverės neįsipaišo į angelų vaizdavimo tradiciją, užtat jie arčiau evoliucijos dėsnių, o evoliuciją net pats Romos popiežius pripažino. Taaaigis ;)

Na, jei tie mums giminiški skraidantys primatai dar ir protingesni būtų, galėtų tapti "voverinių angelų civilizacija". Priešingu atveju būtų "durnos voverės".

Spėju, kad žmonės su jais kariautų, nes visada su visais kariauja. Gal tada mažiau būtų karų tarp žmonių, nes susivienytų rimtam karui su bendru skraidančiu priešu. (Oho, kokios galimybės tolesniam naratyvui atsiveria - jau daba tiesiog matau, kaip belaisviams nukerpa sparnus ar pan.)

Beje, pamenat biblijinį: "Dievo sūnūs, matydami, kad žmonių dukterys gražios, ėmė jas sau į žmonas"? Irgi tikėtinas variantas: jei rūšys pakankamai giminiškos, jos gali kryžmintis. Ar bent jau bandyti. T'skant, "voveržmogiai" grobtų nuotakas. (Brrr - baisoka.)

O gal ir kokia motera-vovera iš smalsumo nuliuoksėtų per toli nuo saviškių, ar iš aukštai įsižiūrėtų kokį ryškų bernioką iš neskraidančių. Ką čia gali žinot tas romantikas visokias.  Pavyzdžiui, Romeo su Džiuljeta sparnuota. Ar Romeo - sparnuotas, o Džiuljeta - ne. Ir šiaip - voverės visai gražu, nors ir ne katytės.

Katitės.