Kristina Sulikienė. Lietuva vykdo stambaus masto obuolių ir kriaušių kontrabandą: įsivėlę valstybės įstaigos
Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2018-11-22 01:01:25, skaitė 516, komentavo 2
Nuotr. Kauno miesto savivaldybės leidimų ir licencijų skyriuje nusipenėjusi ponia man išaiškino, jog aš negalinti prekiauti savo obuoliais, nes neturiu į juos teisių. Tačiau Lietuva į Rusiją varo 240 mln. vertės belgiškų kriaušių kontrabandą, ir nusipenėjusi ponia nieko apie tai negirdėjo, nes bent 10 proc. galimai nubyra Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybai už suklastotus vaisių dokumentus. Dar panašų procentą kontrabandistai moka pasienyje.
Kristina Sulikienė, teisininkė
Štai ir paaiškėjo, kodėl iš smulkiųjų sodininkų, kurių kiemuose auga 4 obelys ir 2 kriaušės, savivaldybėse reikalauja “obuolio ir kriaušės kilmės dokumento”.
Ogi todėl, kad jeigu iš sodininko įstatymas nereikalauja reikalauti tokio dokumento, o iš transporto įmonės – reikalauja, tai valstybės institucijos, sukeisdamos viską vietomis - Belgijos, Olandijos kriaušes valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba pažymi kaip “lietuviškas” – tai iš smulkių prekiautojų ima reikalauti nežinia ko, ir galiausiai netgi sumokėjus visus turgaus mokesčius, gali iš viso neduoti leidimo prekybai dėl to, jog asmuo “neįrodė, jog kriaušės ir obuoliai yra jo”.
Su tokias debilystes aiškinančia Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimų ir licencijų skyriaus ponia susidūriau.
Kiekvieną antradienį, prekiaudama Panemunėje, po 2 patikrinimus, ar turiu leidimą prekiauti – atlaikiau. Mus ir filmavo, ir fotografavo, vien dėl to, jog aš Matijošaičiui iš konservatorių atlikusioms kvaišoms “neįrodžiau, jog obuoliai – mano”. Tiesiog tas obelis sodino mano seneliai, kurie labai seniai mirę, ir tai yra pasityčiojimas iš žmonių, kad aš turiu juos prikelti iš kapų ir apklausti. Galų gale tos obelys pažymėtos kolūkio dokumentuose – ach, tiesa, tie dokumentai niekam nėra įdomūs.
Todėl pasirinkau poziciją, jog į eilinę trydą – kažkokį idiotišką atsirašymą, kad “kadangi neįrodėte, jog mirusi jūsų močiutė jums leido prekiauti savo obuoliais, todėl mes jums grąžinsim pinigus”, nekreipiau jokio dėmesio, juk 21 eurą už 7 prekybos kartus sumokėjau, todėl toliau sau prekiavau, nes inidividualios veiklos sodininko pažymėjimą turiu, mokesčius valstybei deklaruoju, o ne kaip kiti, su tais savo ūkininko “statusais” apsikarstę – slepia, nors prageria daugiau, negu deklaruoja uždirbantys…
“Stukačių” kviečiama kontrolė, apžiūrėjusi mano mokėjimo kvitus, ir idiotišką atsirašymą, jog kadangi žemė – mano močiutės vardu, aš neįrodžiau, kad obuoliai mano – numojo ranka ir “stukačiams” liepė nebeskambinėti.
Stukačiai toliau skambinėjo, bet labai mandagi Panemunės seniūnė R. Žolynienė tik apsipirkti atvažiuodavo, pilnais maišais pro mus praeidavo, nusišypsodavo. Vis tik Lietuvos geriausia seniūnė. Apdovanota už bendruomenės iniciatyvas.
Mūsų sodininkų Panemunės turgelis vakar gavo “Šakalų” pavadinimą. Labai pavydėdami “ūkininkai” taip mus įvardijo, kurstydami prieš kitus prekiautojus. Tačiau naujieji prekiautojai – beje, turintys ne tik obuolio kilmės dokumentus, bet ir labai sunkiai gaunamą vardą”kokybė”, tiesiog bėgte bėgo su mumis draugauti, pripažinę, jog “Šakalų” turgelis žymiai draugiškesnis.
Nors neturiu jokio dokumento savo 4 rūšių obuoliams, (gal dokumentas yra tiesiog tie obuoliai, kuriuos žmonės atpažįsta kaip lietuviškus: neblizga, gražūs, šiek tiek apsidaužę – nes nepurškiami.), bet jais prekiauju. Tonos nepardaviau, bet ketvirtį jos – tikrai. Toks ir buvo tikslas: dalintios su miestiečiais vitaminais.
Jis pavyko. Ir už prieinamą abiem pusėm kainą: prekiavau 40-90 ct už kg, žiūrint kokia kokybė, rūšis, ir koks žmogus teiraujasi.
Ir visiškai nenustebau, jog lietuviškiems obuoliams ir kriaušėms pūvant ir rūgstant pakelės grioviuose, gudrūs Lietuvos valdininkai organizavo šlykščią belgiškų ir olandiškų kriaušių ir obuolių kontrabandą. Labai lietuviška. Labai šlykštu. Labai smukdantis Lietuvą projektas. Labai norima įsiteikti Stalino Magnolijai: tu tokia teisi, kad neleidi rusams nieko įvežti, o mes tuos, maždaug, kvailius paėmėm ir apmulkinom.
Tačiau įsišovė patys sau į batą. Šlykštynės.
Tuo pačiu metu, kai visos valstybinės institucijos (jau išvardytos) klastojo belgiškų ir olandiškų kriaušių kilmės dokumentus, nurodę savivaldybėse ir seniūnijose lietuviškus obuolius ir kriaušes blokuoti šlykščiausiais metodais.
Nesijuokite iš mano turgelių tyrimo. Labai dažnai reikia tirti “iš apačios”, kad suvoktum giluminius valstybės supuvimo procesus.
Be to, už darbą atliekant tiriamąjį darbą moku pati sau: ką suprekiauju, tas mano. Dar ir pigiau daržovių, vaisių iš kolegų gaunu. Kartais ir visai nemokamai. Apie pašarus gyvulėliams iš viso patyliu – kartais nereikia rūpintis 2-3 dienas. Kiek parsivežu iš turgelių, tai kopūstų, tai kalafijorų lapų, tai kartais netgi “cielų” bulvių.
Esmė yra tokia, jog sėdint ofise, Lietuvos vaizdas nesimato. Labai džiaugiuosi, jog išėjau iš “komforto zonos” ir “atsigręžiau į minią”. Sužinojau labai daug. O gretinant su spaudos pranešimais, ir su tuo, jog po turgelius Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba – ta pati, kuri deda parašą po suklastotomis kriaušėmis ir suklastotomis daniškomis kiaulėmis – siautėja jau ir su policija, akivaizdu, jog vykdant stambaus masto kontrabandą (belgiškos kriaušės suklastotos už 240 mln. eurų), vaidinti, jog dirbi, lengviausias kelias išsiliejant visą įtūžį ant paprastų sodiečių, ir netgi miesto močiučių, kurios prie 200 eurų pensijos, ateina savaitgaliais prisidurti iš žolelių ir, aiškų, garsiųjų neturinčių “kilmės” dokumentų obuolių…Nes tiesiog ir asilui aišku, jog lietuviškam obuoliui kilmės pasas nereikalingas – jis reikalingas, kai varai 240 mln. belgiškų kriaušių kontrabandą į “teroristinę” ir “tuoj užpulsiančią” Rusiją.