Tėvams atgauti vaikus padedanti advokatė R.Visočnik: Su mumis daromas gyvas eksperimentas

Autorius: Justina Gafurova Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/na... 2018-11-18 03:22:14, skaitė 4770, komentavo 6

Rūta Visočnik. Eltos nuotr.

Vaiko teisių apsaugos reformos žaizdas atvėrusi Kručinskų istorija dar nesibaigė. Prokuratūra mamai vėl reiškia kaltinimą smurtavus prieš vaikus, nors ką tik sakė, kad kaltina tik viešosios rimties sutrikdymu. Per pirmus tris mėnesius nuo vaiko teisių reformos pradžios šalyje pradėti 234 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje prieš nepilnamečius. Galima tik spėlioti, keliuose iš jų bus apgintos tėvų teisės, o procesas visam laikui nesužalos šeimų. Vaikų netekusioms šeimoms Kaune padėjusi advokatė Rūta Visočnik kalbėdama su „Vakaro žiniomis“ atvira - sistemai sudoroti šeimą - vienas juokas.

- Ar tėvai yra pajėgūs ir tinkamai pasiruošę dalyvauti taip vykstančiuose teisiniuose procesuose?

- Iš patirties suprantu, kad procese reikia veikti labai aktyviai ir reikalauti konkrečios informacijos. Tik tuomet tarnybos bus priverstos kurti realius pagalbos planus, kurie ir būtų tokie, kaip dabar teigiama - teikiant intensyvią pagalbą šeimai. Dabar intensyvumas yra posėdžiai kartą per kelerius metus, nieko konkretaus neaptariant. Pavyzdžiui, kaip pagalbos plane įrašoma „teikti pagalbą šeimai“, tačiau visiškai neapibrėžta, kokia tai turi būti pagalba. Tuomet arba ši pagalba turi būti labai konkrečiai apibrėžiama ir įvardijama, kuri pagalba yra teikiama tik vaikui nesant namie, arba reikia svarstyti vaiko grąžinimą.

Atsidūrusi tokioje situacijoje, kai paimami vaikai, pradedamas ikiteisminis tyrimas ir dar šeimos narys patenka į areštinę, net ir būdama teisininkė, pati nežinočiau, kur dabar pulti. Žmonėms, kurie su teise niekuo nesusiję, tokia situacija prilygsta košmarui. Ji pastato žmones į afekto būseną, tačiau iš jų reikalaujama adekvataus elgesio ir bendradarbiavimo.

- Kvalifikuoti specialistai, dirbantys vaiko teisių apsaugos srityje, turėtų ir patys tai suprasti...

- Ir aš maniau, kad jie supranta. Tačiau dabar matau, kad šio supratimo nėra. Aš iš arti stebėjau, kaip tėvai išgyvena šiuos įvykius ir mačiau, kaip jie turėjo visą laiką save valdyti, kad emocijos „nesuvalgytų“. Tai yra žmonių žalojimas. Tėvai nejaučia jokios realios pagalbos, o svarbiausia - nemato pastangų vaiką į šeimą grąžinti kuo greičiau.

Kažkodėl daugeliu atvejų kartojasi tai, kad globėjai, kuriems perduoti vaikai, proceso metu kalba, kad vaikai gerai jaučiasi, neklausinėja apie savo tėvus, arba net globėjus vadina tėvais. Tokius globėjų pasisakymus reikėtų iš viso uždrausti. Kaip jaučiasi posėdyje sėdinti mama, girdinti, kad jos vaikai neklausinėja apie namus, o mama vadina naująją globėją? Atrodo kaip tyčinis tėvų žlugdymas.

- Kručinskų atveju gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis po vieno skambučio, nors vaizdo medžiaga taip niekada ir nebuvo pristatyta visuomenei. Ar ji iš viso buvo?

- Pamatytas įrašas mus šokiravo. Eglė, mano nuomone, dar labai švelniai apibūdina to piliečio, kuris ją filmavo, elgesį. Manau, persekiotojas akivaizdžiai buvo ne vaikais susirūpinęs, o demonstravo savo agresiją ir mėgavosi Eglės bejėgiškumu. Šio asmens žodžius ir veiksmus vertinu kaip tiesioginį ir realų grasinimą panaudoti smurtą. Mano nuomone, jeigu iš tiesų praeivis pamatė smurto atvejį ir jeigu tam žmogui tikrai būtų rūpėję vaikai, jis iš karto būtų skambinęs į policiją, o ne gąsdinęs, įžeidinėjęs ir stūmęs Eglę su vaikais į krūmynus.

- Yra ne vienas atvejis, kai tėvai mėnesių mėnesiais negali matytis su vaikais, kol į pagalbą neateina teisininkas. Jis pirštu pabaksnoja specialistams į reikalingus teisės aktus, dokumentus ir situacija pasikeičia kardinaliai. Kas tai: tėvai nesigaudo situacijoje, ar specialistai nebuvo tinkamai paruošti reformai?

- Nebuvo pasiruošta reformai. Darbuotojų psichologinis paruošimas yra blogas. Atrodo, kad dabar vyksta gyvas eksperimentas, kaip galėtų būti. Labai gaila, kad šio eksperimento aukomis pirmiausia tampa vaikai.

Net kai kurie Seimo nariai pripažįsta, kad tik dabar suprato, kas buvo padaryta. Nes pirmu etapu įstatyme buvo pakeista tik smurto sąvoka. Dovilė Šakalienė interviu „Vakaro žinioms“ 2016 m. gruodžio mėnesį sakė, kad kalbama „apie labai nedidelius pakeitimus“. Bet tai yra „prakištas“ melas. Smurto sąvoka buvo esminis dalykas. Ji sakė, kad reikia laikytis ir sveiko proto kriterijaus. Nors jis nėra įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. O specialistai vadovaujasi lentelėmis, nors ten gausu dalykų, kurių rašyti iš viso nereikėtų.

- Ar šeimos, nepelnytai patekusios į reformos mašiną, kada nors kreipsis pagalbos į valstybines institucijas?

- Žinau iš praktikos, kad žmonės patyrę iš valstybės prievartą, praranda pasitikėjimą ja. O šie atvejai ypač skaudūs, nes jie liečia šeimą. Ji išskiriama, namuose nesijauti savas, nes ten nuolat lankosi specialistai ir diktuoja taisykles, kaip tau reikia gyventi. Už netinkamus sprendimus netgi nėra atsiprašoma. Priešingai - viešojoje erdvėje tėvai vis tiek vaizduojami neigiamai.

- Kaip atrasti racionalumo grūdą, kad būtų užkirstas kelias tragedijoms ir kartu apsaugotume šeimas?

- Dabar specialistai bijo prarasti savo darbo vietą, todėl kartais bijo priimti sprendimus arba priima tokius, kurie yra palankesni institucijai. Nes jiems bus lengviau apsiginti. Jeigu specialistai būtų patyrę, apmokyti ir veiktų sveiko proto kriterijais, specialistų baimė palikti vaiką šeimoje, nes neva gali ivykti tragedija, jau būtų eliminuota. Tačiau ir su dabartine kompetencija jie turi galimybių dirbti daugiau: galėtų kiekvieną kartą apklausti kaimynus, detaliau išsiaiškinti situaciją.

- Į teismą jau nukeliavo viena byla, kurioje tėvai prašo 120 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti. Kiek Lietuvai kainuos reformoje paliktos spragos?

- Ne visi tėvai kreiptųsi dėl žalos atlyginimo. Ne visi norėtų dar kartą eiti tuo pačiu pragaro keliu, klausantis valstybės atstovų, kartais net įžeidžiančių, komentarų. Nežinia, kiek tokių tėvų bus, bet valstybei tai kainuos. Už viską sumokėsime mes. Aš esu pasiruošusi sumokėti už nepagrįstai iš šeimų atimtus vaikus, nes tai, kad iki to „nuvažiavome“, yra visos mūsų visuomenės kaltė. O valstybė neskaičiuoja, kiek tai kainuos. Nes tai bus mokama ne iš valdininkų kišenės.