Žurnalistų skerdynės – žinia Mūsų Gretoms ir Lietuvai
Autorius: Kazimieras Juraitis Šaltinis: http://sauksmas.lt/kazimieras-... 2015-04-21 09:58:58, skaitė 5171, komentavo 1
Gal kai kam pasirodys, kad antraštėje pripainiojau: žurnalistų žudynės Ukrainoje, o prognozės Mūsų Gretoms ir Lietuvai. Taip parašiau sąmoningai, nes Lietuva savo likimą taip tampriai susiejo su Ukrainos įvykiais, jog žurnalistų skerdynės Ukrainoje (trys žurnalistai, nužudyti per tris dienas, o iš viso – jau aštuoni (!) –leidžia vartoti tokį epitetą) neišvengiamai kažką sako. Ką?
Apie moralinę – etinę žurnalistikos Lietuvoje pusę nekalbėsiu. Tiek savo moralę, tiek etiką dauguma Lietuvos žurnalistų, padedant valdžiai, jau seniai paskerdė. Už visus normalius Lietuvos žurnalistus, savo jausmus ir požiūrį į tai puikiai išsakė A. Račas savo straipsnelyje „Man gėda“.
Mano jausmai nuo Račo skiriasi gal tik tuo, kad man jau negėda. Nesijaučiu esąs vienos gildijos nariu su tais, kaip čia mandagiau išsireikšti…sugyvulėjusiais straipsnių rašytojais. Suprantu Račą, jis stengiasi apeliuoti į jų sąžinės likučius. Beviltiška. Ketinu artimiausiu metu stoti į Lietuvos žurnalistų sąjungą. Kam? Ogi tam, kad kai Radzevičius manęs į ją nepriims, galėčiau pradėti karą prieš jų supuvusią etiką ir pašvinkusią moralę. Tada prašysiu A.Račo vadovauti alternatyviai žurnalistų bendruomenei ir su pasitenkinimu stebėsiu, kaip netolimoje ateity prie jo durų rikiuojasi galvijų su inteligentiškais snukiais eilė, kuri pasikeitus politiniam klimatui įrodinės , jog sieloje jie visados buvo su juo ir su nužudytuoju Buzina. Tas būtinai bus ryt – poryt. O šiandien mums reikia pasistengti suprasti, kas įvyko, kodėl įvyko. O supratus – tos rytdienos sulaukti.
Atsakomybę už žurnalistų skerdynes Ukrainoje prisiėmė Pravyj Sektor. Žudynių tikslas – sunaikinti bet kokią minties ir žodžio opoziciją. Porošenko sutramdyti Pravyj Sektor negali, nes tam paprasčiausiai neturi pakankamai galios. Paprastai tokios organizacijos vistiek sunaikinamos, kai tik įvykdo savo misiją. Nes jos tampa nevaldomomis ir kelia nuolatinę grėsmę valstybės saugumui. Juk ir Lietuvoje taip buvo, kai buvo nuginkluoti savanoriai. Ne kitaip bus ir šį kartą. Būtų puikus pavyzdys tautininkais save vadinantiems lietuviškiesiems nacikams, jei šie dar turėtų smegenų likučių.
Išgelbėti jų visų nuo susinaikinimo neįstengsime, nes visuomenėje visąlaik būna ir fanatikų, ir kraštutinių radikalų, kurių pagrindinė motyvacija – ne logika, bet gyvuliškos emocijos. O stebint Lietuvos valdžios politiką pastaruoju metu, galima drąsiai tvirtinti, jog visa Lietuvos valdžios, ir ypač asmeniškai Grybauskaitės, politika ir buvo nukreipta į tai, kad tokia iš baimės sugyvulėjusia minia paverstų visą lietuvių tautą. Parodomasis tokio emocinio karščiavimo pavyzdys – vieno piliečio bandymas „susisprogdinti“ prie prezidentūros. Normaliomis aplinkybėmis būtų šiek tiek pasijuokta, paapgailestauta dėl nelaimėlio, paanalizuota priežastys ir įvykis nueitų užmarštin. Dabar gi – per visas masinės informacijos priemones dvi dienas keliama isterija, o sekančią dieną (!) po šio įvykio paskelbiama apie planus sustiprinti visų valdžios objektų apsaugą. Perdaug nenustebčiau, jei po savaitės – kitos vargšas „teroristas“ prisipažintų, jog teroristiniam aktui su bambalių prikimštu lagaminu jį tiesiogiai paskatino“ Naktigonės kitaip“, neegzistuojanti organizacija Mūsų Gretos ir signataras Rolandas Paulauskas. Asmeniškai.
Politinė byla, prasidėjusi neteisėtomis kratomis kovo 19 dieną, tyliai marinama, kaip ir buvo prognozuota. Nes nesuteikiant viešos informacinės erdvės šmeižto paneigimui, svarbiausia buvo apjuodinti ir politiškai sunaikinti bylos dalyvius.
Bylos prokurorė Edita Mikalainienė pažeidinėja BPK 64 straipsnio 2 dalį ir nenagrinėja mano ir kitų bylos dalyvių skundų:
Tuo metu plačioji Lietuvos visuomenė, negaudama informacijos apie šią bylą, toliau „kaitinama“. Masinė isterija jau pasiekė neblogą kondiciją. Neužmirškime pasidomėti savižudžių statistika metų pabaigoje. Iki šiolei žudydavosi po tris lietuvius kasdien. Žinoma, negalima teigti, kad lietuviai žudosi vien dėl Grybauskaitės kurstomo neapykantos ir karo fono, bet prisimenant, kaip JAV panašiomis aplinkybėmis pro langą net generolas iššoko, dėl Lietuvos piliečių naikinimo „privedant iki savižudybės“ atėjus laikui būtinai paklauskime ir Dalią. Jeigu išgyvensim, žinoma.
Paraleliai su psichologiniu visuomenės paruošimu, Lietuvoje vyksta paspartintas kariuomenės ginklavimas toliašaude technika. Iš skolintų pinigų, žinoma. Čia jau – savaime suprantama.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija priešų neturi. Šis jo pareiškimas pratęsia jo nuoseklią karo vengimo politiką.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmajeris įkalbinėja Lietuvą būti demokratine valstybe.
Šių ir kitų aplinkybių visuma leidžia spėti, kad Grybauskaitės politika Europos Sąjungai itin neparanki, EU bando ją „atvesti į protą“. Tačiau Dalia dar neatliko savo pagrindinės JAV skirtos misijos : įtraukti Lietuvą į ginkluotą konfliktą ir paversti Pabaltijį chaoso zona, neįveikiamu barjeru tarp Rusijos ir Vakarų Europos. Ji desperatiškai didina savo ir kitos valdžios apsaugą, kartu kviečia tautą vienytis. Prieš ką? Prieš Rusiją, kuri nesiruošia pulti?
Jeigu priešo nėra, jį reikia sukurti. Jeigu Rusijos pulti neišprovokuos, tokiam atvejui kuriamas vidaus priešas, į kurį ir bus nukreiptas visas dėmesys – be jau visiškai ar iš dalies iš politikos eliminuoto prezidento Rolando Pakso, bandoma sunaikinti dar neegzistuojanti organizacija Mūsų Gretos, signataras Rolandas Paulauskas ir ypač – jo taip vadinamas „prasmių laukas“, kuris palankioms aplinkybėms susiklosčius, gali būti pavadintas Lietuvos valstybės strateginės programos gairėmis. Programos, kuri pagrįsta ne emocijomis, o pragmatizmu. Vienintelė Lietuvoje realiai egzistuojanti alternatyvi pragmatiška pažiūrų sistema, leidžianti viltis, kad Lietuva neišnyks iš Pasaulio žemėlapio.
Todėl šiandien nereikėtų pasiduoti naivių entuziastų – iš vienos pusės, ir svetimų, Lietuvai nebūtinai draugiškų valstybių agentų vilionėms – iš kitos pusės, kuo greičiau sukurti organizaciją „Mūsų gretos“. Kol tokios organizacijos nėra, tol Mūsų Gretas atstovauja vienintelis Kazimieras Juraitis, ką nurodo ir VSD ataskaita. Mūsų Gretos tampa „kraštiniu“ iš Rolando Paulausko monologo apie neteisėtas kratas. Tačiau frazė „saugokim kraštinį“ turės pramę tik tuomet, jeigu bus „centrinis“. Reikalui esant, vieną „kraštinį“ galima ir paaukoti . Jei bus stiprus Centras – kraštinių turi būti tūkstančiai. O „centras“ mūsų atveju – tai Rolandas Paulauskas ir jo prasmių laukas, kuris gali tapti gelbėjimu ratu mūsų Lietuvai.
Ką gi daryti konkrečiai? – paklausite. – Ogi domėkitės politika, kalbėkite, diskutuokite, raginkite tą daryti savo šeimas, kaimynus ir pažįstamus, tapkite neapčiuopamais„kraštiniais“! Iš tiesų tų „kraštinių“ jau tiek daug, kad „Delfi“ tarnybos jau nespėja jų komentarų trinti! Žiūrėkite „Naktigones“, darykite jų kopijas, kad „netyčia“ užsidarius vienam youtube kanalui, arba sunaikinus vieną „kraštinį“ – jas galima būtų pažiūrėti kitur. Nes pagrindinė vertybė šiuo momentu – ne „kraštiniai“, o Rolando Paulausko pateikta požiūrio sistema. Tai – Lietuvos valstybės išlikimo ir saugumo garantas!
Žurnalistų skerdynės vyksta ne tik Ukrainoje. Ten juos galabija fiziškai, pas mus – dvasiškai. Kol kas – tik dvasiškai. Olesių Buziną ir režisierių Jarą Valiukėną siejo šilti kolegiški santykiai. Jei panorės , likęs dar gyvas šių santykių dalyvis apie juos papasakos. Gali ir nenorėti. Pavyzdžiui, aš nenorėjau eiti į Romualdo Ozolo laidotuves, nors šiltai ir prasmingai bendravome. Paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais mes vis atidėliojom jo atsisveikinimo interviu.
Buvo žadėjęs į video kamerą papasakoti savo sūnaus žuvimo aplinkybes. Mat buvo įsitikinęs, kad jo sūnų nužudė dėl to, kad eliminuotų iš aktyvios politinės veiklos patį Romualdą. Nenorėjau eiti į laidotuves, nes būčiau turėjęs būti greta to nusikaltimo užsakovų, kuriuos signataras įvardino. O jie, žinoma, ten liejo krokodilo ašaras ir sakė iškilmingas kalbas. Nėjau – ir užtat su Romualdu Ozolu nesijaučiu atsisveikinęs. Kaip neatsisveikinu ir su žurnalistiniais tyrimais.
Todėl būkite pasveikinti visi gyvieji ir mirusieji, įsiliejęs į Mūsų Gretas! Nes Mūsų Gretos – ne tik gyvieji, bet ir prasmingai žuvę ir mirusieji. Nes mes – vėliavnešių tauta, o vėliavose – ne tik mūsų protėvių, bet ir gentainių– rusų, ukrainiečių, baltarusių vėlės!
Kazimieras Juraitis
Mūsų Gretos – Šauksmas