Kol tėvai klusniai vykdys VAIKŲ GROBIKŲ įsakymus ir paliepimus - tol VAIKŲ PREKYBOS MAFIJA Lietuvoje bus saugi

Autorius: Asta Petrauskienė Šaltinis: https://www.facebook.com/gyvas... 2018-11-06 00:43:15, skaitė 694, komentavo 1

Portaluose pabiro pažiro istorijų, labai panašių į mano pažįstamos šeimos, Gintaro ir Eglės atvejį. O aš tikrų tikriausiai tikėjau, kad šis atvejis – pirmas Lietuvoje. O čia, pasirodo, ne pirmas, ir, spėju, ne paskutinis. Nuslinko dar vienas iliuzijų šydas.

• 7 mėnesių žindomas kūdikis atimtas iš mamos 4 mėnesiams. Pasiimtas jau vaikščiojantis ir bepradedąs kalbėti.
• 5 metų autizmo sutrikimą turintį, todėl save žalojantį ( nusprendė, kad tai padarė tėvai), vaiką ir jo 2 metukų broliuką paimta ir laikyta 7 mėnesius (tai, mielieji Egle ir Gintarai, pasirodo jums ir jūsų vaikams dar labai pasisekė).
• Uždaroje FB grupėje klausimas: „X mieste iš tėvų atimtas naujagimis, tėvams reikia psichologo pagalbos. Kas galėtų pakonsultuoti?“ (Supratau, kad tėvai už paslaugas susimokės patys, reiškia tai nėra asociali šeima. Neįsivaizduoju, ką tėvai turėjo spėti padaryti tokio naujagimiui, kad jam pas svetimus būtų kur kas geriau?).

Mano profesinė kolegė, kartais turinti reikalų su „Pastoge“ sakė, kad visgi „DIDESNĖ DALIS“ vaikų yra paimti iš tikrai smurtaujančios ir tikrai vaikui pavojingos aplinkos. Ką?! – vos nenukritau. Ką reiškia „didesnė dalis“? Tai ne visi ten tokie? O tai kas yra ta „mažesnė dalis“? Taip, sako kolegė, kai kurių vaikų pasiklausius nesupranti, kodėl ir už ką jie buvo paimti.
Ir šios istorijos - tai ne alkoholikų ar psichopatų šeimos. Tai šeimos, kuriose vaikai buvo prižiūrėti, aprūpinti, pamaitinti, išglostyti. Vaikai buvo paimti už nedideles tėvų klaideles arba dėl tarnybų darbuotojų bukumo.

Žinoma, įvairūs teisuoliai, mokytojai, svieto lygintojai, supermamytės ir cypdavatkės (taip, tai etiketės, bet su jomis tekstai daug vaizdingesni) neapsiėjo be savo genialių įžvalgų apie tai, kad nu gal biškį ir ne be reikalo jie ten paėmė, va tai bus va gera pamoką tėvams, kad taip elgtis negalima. Taip jiems ir reikia, žinos kitą kartą. Tarsi patys augindami vaikus nepadarė klaidų ir klaidelių. Nes jei ne – norėčiau pamatyti jų vaikus, beveik garantuoju, kad geriau jau nematyčiau...

Na gerai, tėvai – suaugę žmonės, jie pasikankins, pasimokys, padarys reikiamus žingsnius, išsigydys žaizdas ir gyvens toliau.

Bet ar jūs, moliūgo galvos, suvokiat, ką reiškia tokio amžiaus vaikui būti išplėštam iš savo įprastos aplinkos?! Ir tai ne pas mylimą močiutę nuvažiuoti blyniukų pavalgyti ir pasakėlių paklausyti. Jie patenka pas svetimus žmones tarp krūvos svetimų vaikų, kurių „didesnioji dalis“ yra pažeista. Reiškia, jie gali būti nevaldomi, agresyvūs, linkę skriausti kitus ir t.t. Arba pas budinčius globėjus, su savu požiūriu į pasaulį. Ar jie pasidomėjo, kokia vaiko dienotvarkė, pomėgiai?

Vaikas patiria net ne stresą, o tikrų tikriausią traumą, nepalyginamai didesnę už mamos pliaukštelėjimą per užpakalį, ir visą puokštę pačių baisiausių emocijų:

Baimę: kas tie žmonės, kas bus toliau, kur mano mama?
Pyktį: kodėl aš čia? Aš noriu namo!
Kaltę: ką aš blogo padariau? Vaikai yra egocentriški, jiems atrodo, kad viskas, kas vyksta, yra dėl jo kaltės ar nuopelnų. Tokia vaikiška psichologija.
Nesaugumą: o kas bus rytoj? O kur mano meškiukas, kur mano kambarys ir lovelė?
Ilgesį: pasiilgau tėvų. O kada jie ateis?

Sąrašas trumpas ir negalutinis. 

Ale tai koks čia skirtumas ką ten koks pyplys išgyvena! Svarbiausia – tvarka padaryta! Svarbiausia – legaliai.