Kokiu save laikote – turtingu ar vargšu?
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/kokiu-s... 2018-11-01 15:17:13, skaitė 401, komentavo 1
Turtingi ir vargšai skiriasi vienas nuo kito tik mąstymo būdu. Suprasti, kaip mąstote, gana paprasta. Prisiminkite savo reakciją į komplimentus ir dovanas. Ar priimate juos su dėkingumu? O gal pasijaučiate nejaukiai, kyla pojūtis, kad esate neverti?
Jei pasijaučiate nepatogiai, turiu jums prastų naujienų.
Jūs liksite vargšas iki to laiko, kol nepradėsite mąstyti kaip turtingas (pasiturintis) žmogus.
Neįmanoma praturtėti, nepakeitus savo mąstymo ir įprasto elgesio.
Jei žmogus, mąstantis kaip varguolis, netikėtai gauna didelę sumą (premiją, palikimą, išlošia loterijoje ir t.t.), tai šie pinigai jį labai greitai paliks. Ir tam yra begalė pavyzdžių.
Vienas iš klausimų, kuriuos užduodu savo klientams per konsultacijas, skamba taip: „Kuo save laikote – turtingu, ar vargšu?“ Žmonės, kaip taisyklė, į klausimą atsako labai greitai. Tačiau sakydami, kad jie neturtingi, galvoja vien tik apie sumą, kurią tuo metu turi piniginėje ar banko sąskaitoje. Tačiau turtas – tai daugiau protas, o ne sąskaita.
Žmogus, sugebėjęs realiai praturtėti, niekada nenusiris atgal į skurdą. Taip, jis gali bankrutuoti, prarasti pinigus nesėkmingame projekte. Tačiau nuskursti – niekada!
Pernelyg didelis skirtumas tarp jo mąstymo ir to, kaip mąsto varguolis. Tiek pat didelis, kaip skirtumas tarp jų finansinės veiklos rezultatų.
Pakanka suprasti, kad mąstymo būdas įtakoja gyvenimą ne ką mažesniu mastu nei realūs veiksmai. Ir tas, kuris pradeda mąstyti ir elgtis su pinigais kaip turtingas žmogus, anksčiau ar vėliau tokiu taps. O varguolis taip ir liks neturtingas, guosdamasis mintimis apie žiaurų ir neteisingą likimą.
Vienas iš senovės Graikijos filosofų pastebėjo įdomų dėsningumą – „Mums duodama lygiai tiek, kiek esame pasirengę paimti“. Ir tai labai tiksliai atspindi santykių su pinigais esmę. Kol nebūsime jiems pasiruošę, jie į mūsų gyvenimą neateis. Arba labai greitai iš jo pasitrauks – prisiminkite, kaip ilgam jums užtenka atlyginimo ar netikėtos premijos.
Tai kaip gi mąsto varguoliai?
„Esu niekam tikęs nevykėlis, pinigai neatneša laimės, šioje šalyje neįmanoma sąžiningai uždirbti, negalima laikyti pinigų banke, jis būtinai bankrutuos ir t.t.“. Tokios mintys neigia pinigus ir juos atbaido.
Kaip mąsto draugaujantys su pinigais žmonės?
„Aš pats kuriu savo gyvenimą, krizė – tai visada naujos galimybės, mano gyvenime viskas priklauso tik nuo manęs, pinigai mėgsta būti skaičiuojami ir t.t.
Apibendriname: