Lietuva privalo žinoti savo didvyrius ir jų žygdarbius
Autorius: Jonas Kovalskis Šaltinis: https://jonaskovalskis.com/201... 2018-08-07 18:48:40, skaitė 902, komentavo 1
Trečiąjį gegužės sekmadienį paprastai Lietuvoje minima kariuomenės ir visuomenės vienybės diena, minimi Lietuvos partizanai. Ne tie, kurie kovėsi su nacistinės Vokietijos okupantais, kiti, kurie kovėsi prieš tarybų valdžią, vokiečių okupacijos metais mielai kolaboravo su naciais, darbavosi vietinės policijos batalionuose ir šis jų tarnybos Vakarų okupantams faktas oficialios propagandos odėse nėra minimas. Kova su ginklu rankose visada yra susijusi su priešingos pusės kovotojų ir jiems prijaučiančių žudymu – tokia jau objektyvi pilietinio karo rūsti tikrovė.
Kadangi oficiali Lietuvos melo propaganda šią didvyriams nemalonią tiesą linkusi nutylėti, visais įmanomais būdais nuslėpti nuo visuomenės, esame priversti užpildyti šią spragą – be kitos, didvyriams nemalonios, tačiau objektyviai buvusios jų veiklos pusės įvardijimo, didvyrių paveikslas būtų ne pilnas, netikras, ne objektyvus, sakyčiau, net karikatūriškai operetinis.
Tad keletas skaičių ir faktų iš didvyriškos pokario partizanų kovos “vardan tos Lietuvos” istorijos. Maža dalis tikrosios kovų rūsčios istorijos.
Lietuvoje ir vėl dunda pokario miškinių karo būgnai, vėl patriotai ragina versti dar išlikusius Marijos žemėje retus paminklus tarybiniams kariams ir liaudies gynėjams. Absurdo ir niekšybės triumfo amžiuje nieko jau nebestebina, kad tyčiotis iš mirusių yra nepadoru, šventvagiška, žema ir neįtikėtinai amoralu- mirę negali pasipriešinti, atsakyti tokiems „patriotiškiems“ kapų vandalams. Toks elgesys lietuvių tautos kultūrinėje tradicijoje visada buvo griežtai smerkiamas visais laikais, tačiau šiomis dienomis – Lietuvos genocido Vakarų okupacijos laikais – bet kokia „patriotiško“ vandalizmo akcija sutinkama bezdžioniškai ūbaujančios patriotinės minios su pasitenkinimu.
Eiline konservatorių (ir jų klonų) antitarybinės isterijos priežastimi tapo vandalų išniekintas paminklas tarybiniams liaudies gynėjams. Už 5 kilometrų nuo Marijampolės esančiame Grybinės kaime ant paminklo liaudies gynėjams raudonais dažais teptuku išpieštos keturios penkiakampės žvaigždės bei svastika.
Paminklas tarybų valdžios metais buvo pastatytas toje vietoje, kur 1946 metų birželio 4 dieną Tauro apygardos geriljos Grybinės kaime surengė pasalą ir nužudė apie 20 liaudies gynėjų bei tarybinių vietinių aktyvistų. Istorikų teigimu, per susišaudymą žuvo ir keli geriljos.
Vilniaus miesto meras R.Šimašius su komanda vis nepalieka pastangų nuversti paminklą lietuvių tautos rašytojui Petrui Cvirkai, savo kūriniais garsinusiam Lietuvą visame pasaulyje. Nors liberalas meras sunkiai savo pavardę be klaidų sugeba parašyti, tačiau paminklą rašytojui P.Cvirkai nuversti sugebės. Bezdžionių planetoje Č.Darvinas yra laikomas nusikaltėliu, todėl paminklų jam stovėti negali. Be to, liberalai jau seniai skaičiuoja pelną, kai nuversto paminklo įspūdingoje vietoje liberalai pastatys daugiabučius ir juos už pasakišką kainą parduos mažiau turtingiems liberalams. Tad už Lietuvą! Šalin paminklą tautos dainiui vardan pelno – liberalui pinigai nekvepia.
Tačiau grįžkime prie kitų kovotojų už Lietuvą istorijos, kurią šiandien taip uoliai perrašinėja konservatorių ir liberalų konjunktūriniai istorikai ir kurių triūso dėka yra verčiami paminklai Č.Darvinui bezdžionių planetoje.
1946 metai Lietuvos TSR buvo sunkūs – visa tauta su TSRS pagalba atstatinėjo karo sugriautą respublikos ūkį, kūrė taikaus, ramaus gyvenimo aplinką ir planus. Tačiau ne visi. Į miškus sulindę nacių okupantų kolaborantai, policininkai, buožės taikų atstatomąjį darbą dirbusiai tautai naktimis iš pakrūmių šaudė į nugaras, žudė savo civilius kaimynus lietuvius, vykdė teroro aktus prieš civilius gyventojus. Šiandien “patriotai”- JAV kolonizatorių liokajai gieda apie “rezistenciją”, išsivadavimo judėjimą. Kokia rezistencija gali būti, kai buvo žudomi vaikai, seneliai, moterys, beginkliai civiliai? “Patriotai” gieda, neva, jie kovojo prieš rusų kolonistus, tačiau 90 proc. nužudytų yra lietuviai? JAV pasamdyti kolonijinės Lietuvos priklausomybės duobkasiai, vietiniai JAV fanai, mankurtai gieda, kad jie žudė komunistus ir tokiu būdu jie priešinosi komunizmui, tačiau absoliuti “patriotų” nužudytų žmonių dauguma buvo ne partiniai ir ne komjaunuoliai, paprasti civiliai žmonės?
Tik penkių 1946 metų pabaigos – 1947 metų pradžios dienų “miško brolių” nužudytos aukos iškalbingai parodo tikrąjį “patriotų” veidą. Tik penkios dienos ir krūva “patriotų” įvykdytų „žygdarbių“ vardan tos Lietuvos, , kurie 1949 metų Ženevos konvencijų yra apibrėžti kaip neginčijami karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui, teroro aktai, kuriuos įvykdę asmenys šiandien net tokioje neteisinėje valstybėje kaip Lietuva būtų nuteisti iki gyvos galvos kaip teroristai, o pasislėpę su šautuvais miškuose šiandien neišgyventų iki kitos dienos ryto, būtų policijos, Aro sunaikinti be jokio gailesčio ir abejonių.
Kruvini 1947 Naujieji metai.
Apie miško brolių žygdarbius Naujųjų metų švenčių laikotarpiu: (iš TSRS Vidaus reikalų ministerijos Centrinės kovos su banditizmu valdybos kasdieninių operatyvinių pranešimų (kalba netaisyta) .
Gruodžio 29 d. naktį Linkuvos valsčiaus Dvariukų kaime banditai nužudė valstiečius-naujakurius POVILIŪNĄ, 63 metų, ir ALEKNAVIČIENĘ, 60 metų.
Gruodžio 30 d. naktį Tauragnų valsčiaus Musteikių kaime banditai nužudė valstiečius-vidutiniokus DAPŠIENĘ MARTĄ, jos 2 sūnus, dukrą ir ketverių metų amžiaus anūką.
Gruodžio 30 d. naktį, Pandėlio valsčiaus Kroklių kaime banditai nužudė: vargšą valstietį NIKIŠKĮ J., jo žmoną ir uošvienę, taip pat ČERNIAUSKĄ I. , MIKALAUSKĄ A. ir jo žmona.
Dženių kaime banditai nužudė naikintojų bataljono kario motiną JUKNIENĘ, žmoną ir valstiečio-biednioko ŠARKOS dukterėčią. Pats ŠARKA buvo per susišaudymą sužeistas.
Gruodžio 30 naktį Pabiržio valsčiaus Pasvalyčio kaime ANTANAIČIO banditų grupės nariai nužudė valstietį ČETVERGĮ ir jo žmoną. Per išpuolį ČETVERGIS pasipriešino banditams ir vieną iš jų sužeidė.
1946 m. gruodžio 30 d. naktį Pasvonsko valsčiaus Būdviečio kaime banditai nužudė valstiečius-bėdniokus: komjaunuolį GRAŽULĮ, demobilizuotus iš Tarybinės armijos karius JUŠKEVIČIŲ ir KARPAVIČIŲ, o taip pat buožę MAŽULAITĮ.
Gruodžio 30 d. 18 val, Padubiškio valsčiaus Dauginių km. kaimo tarybos pirmininko BARANAUSKO namuose nužudytas Baranauskas ir jo namuose tuo metu buvęs valsčiaus komjaunimo organizacijos sekretorius SELENIS. Banditai užgrobė SELENIO automatą .
Gruodžio 31 d. naktį, Lazdijų valsčiaus Staideliškių kaime “Sakalo” banditų gaujos nariai nužudė valstietį KLIMĄ ir sužeidė GOZIALĮ, abu komjaunuoliai, valstiečiai-bėdniokai. KLIMO namą banditai sudegino.
1946 m. gruodžio 31 d. naktį Rokiškio valsčiaus Rokiškėlio kaime “Sakalo” banditų gaujos nariai nužudė valstietį-vidutinioką MURENKOVĄ, kuris Vidaus reikalų ministerijos valsčiaus skyriaus įskaitoje buvo registruotas kaip banditų pagalbininkas.
Gruodžio 31 d. Žvirgždaičių valsčiaus Viltrakių kaime banditai nužudė Paežerėlio apylinkės įgaliotinį jaunesnįjį leitenantą SAKĄ, kuris grįžo iš atostogų.
Sausio 1 d. naktį, Deltuvos valsčiuje banditai apšaudė gyvenvietės tarybos pirmininko PEČIULIO P. namą. PEČIULIS ir jo namuose buvęs kaimo tarybos sekretorius BAČIULIS užpuolikams pasipriešino ir per susišaudymą nukovė du banditus, iš kurių vienas buvo atpažintas – KRIKŠTONIS. Per susišaudymą žuvo PEČIULIS ir buvo sužeistas BAČIULIS. PEČIULIO namą banditai sudegino.
Tą pačią naktį tie patys banditai nužudė valstietį-vidutinioką GRUŽINSKĄ P.
Sausio 1 d. naktį, Telšių valsčiaus Vembučių kaime šventinio vakarėlio metu piliečio VELAVIČIAUS namuose banditas VASILIAUSKAS nužudė valstietį-vidutinioką PAULAUSKĄ S.
Sausio 1 d. naktį Šventežerio valsčiaus Stankūnų kaime banditai nužudė valstietį-vidutinioką MATULEVIČIŲ V.
Sausio 1 d. naktį Veinsko valsčiaus Saknevo kaime banditai nužudė valstiečius TRAKIMAVIČIŲ, LEVANDAUSKĄ ir jo žmoną, kurie Vidaus reikalų ministerijos valsčiaus skyriaus įskaitoje buvo registruoti kaip banditų pagalbininkai.
Sausio 1 d. naktį Kartenos valsčiaus Bulinų kaime banditai nužudė valstietį-bėdnioką P. Lubį, kurio sūnus dirbo kaimo tarybos sekretoriumi.
Sausio 1 d. naktį Seirijų valsčiaus Metelių kaime banditai nužudė valstietį-bėdnioką JAKUŠINSKĄ, jo žmoną ir 2 dukteris.
Sausio 1 d. Šventežerio valsčiaus Bebrų kaime banditai nužudė valstietį-naujakurį MICKEVIČIŲ, jo žmoną ir dukrą, taip pat anksčiau amnestuotą banditą JUROLENĮ ir buožę DULSKIENĘ, VRM įskaitoje žinomą kaip banditų pagalbininkę.
Sausio 1 d. apie 4 valandą Žydiškių valsčiaus Pakviesčio kaime banditai nužudė apylinkės rinkimų komisijos pirmininką GRIEBLIAUSKĄ J., TSKP narį, jo žmona ir 13 metų dukrą.
Sausio 2 d. naktį Juodupės valsčiaus Ažubalio kaime banditai nužudė savo namuose valstietį-vidutinioką PAŠKEVIČIŲ J.
Sausio 2 d. naktį Krinčinių valsčiaus Konstantinovkos vienkiemyje banditai nužudė valstietį-naujakurį KASPARAVIČIŲ J.
Sausio 2 d. naktį Rūdiškio valsčiaus Grybošių kaime banditai nužudė savo namuose valstietį-vidutinioką S. BELIAJEVĄ, rusų tautybės.
Sausio 2 d. Utenos valsčiaus Podžiukų kaime banditų nužudyti savo namuose, trys valstiečio PALANSKIO vaikai – 15, 12 ir 10 metų amžiaus. Paties PALANSKIO ir jo žmonos buvimo vieta dar nežinoma.
Pastaba: Iš viso 1947 Naujųjų Metų švenčių dienomis lietuvių “miško broliai” nužudė 53 žmones, tame tarpe 5 nepilnamečius vaikus. Iš žuvusiųjų tarybiniais ir partiniais darbuotuojais buvo tik 6 iš 53 žuvusių, rusais buvo tik 2 iš 53.
* Šaltinis: Fondas “Istorinė atmintis”
Pabaltijo „laisvės kovotojų“ aukų 1944 -1953 metais kruvina statistika:
Estijoje „laisvės kovotojai“ nužudė 887 žmones.
Latvijoje – 2208
Lietuvoje partizanai „pasidarbavo“ iš peties, škias, – nužudė 25 108 žmones, iš jų pagal tautybę lietuvių buvo – 84,6 procento, kitų tautybių – 15,4 proc. PASTABA: tarp nužudytų Lietuvoje – 1045 vakai, tame tarpe 52 kūdikiai jaunesni nei 2 metų amžiaus!!!
Kita, Estijos „laisvės kovotojų“statistika:
Yra gyvas mitas, labai mėgstamas „patriotų“ tarpe ir jų noriai porinamas žaliam jaunimui, kad „laisvės kovotojai“ kovojo išsimtinai tik prieš „okupacinės“ valdžios atstovus ir „okupacinę“ armiją. Tačiau, paklausus tokio dėdės įvardinti bent vieną didesnį mūšį su reguliariąja tarybine armija, jis paprastai ima pasakoti apie dvasinę rezistenciją ir panašius sunkiai faktais ir skaičiais apibrėžiamus dalykus. Todėl šia prasme yra naudinga žinoti, kad „laisvės kovotojų“ aukomis, pvz, Estijoje, buvo:
- Civiliai gyventojai – 56 %;
- Naikintojų bataljonų kariai, aktyvistai – 33 %;
- Tarybinės armijos kariai – 5 %;
- MGB-NKVD darbuotojai – 6 %.
Estijos „laisvės kovotojų“ atakų tikslai buvo:
- Civilų gyventojų apiplėšinėjimas, grobimai – 41.6 %;
- Kolūkių ir valstybinės nuosavybės grobimai – 33,7 %;
- Teroristiniai aktai – 22,7 %;
- Diversijos – 0.8 %;
- Vykdomųjų komitetų ir kaimo tarybų užpuolimai – 1,2 %.
Kitose Pabaltijo respublikose ir Vakarų Ukrainoje (banderliandijoje) statistiniai rodikliai yra, matomai, statistinės paklaidos rėmuose, reikia manyti.
Likę reti dar gyvi tų įvykių liudininkai prisimena visai ne didvyriškus „partizanų“ žygdarbius, pagalbą paprastiems žmonėms, o tik jų įvykdytus teroro aktus, žiaurius nužudymus, kankinimus, patyčias, plėšikavimą, beginklių žmonių terorizavimą.
Po R.Vanagaitės pasisakymo apie A.Ramanauską-Vanagą kilo audra patriotinėje pelkėje, kuri save įsivaizduoja nei daug nei mažai, o Lietuvos gelbėtojais. Daugumos Lietuvos žmonių požiūris į šiuos “gelbėtojus” yra labai prieštaringas dėl jų savanaudiškumo, gobšumo, sąžiningumo stokos ir kitų savybių, kurios nekelia eiliniam garbingam žmogui pasitikėjimo. Kokie laisvės kovotojai buvo šaunūs, teisingi, geri mums visiems pasakoja, tiesiog įkyriai skalbia smegenis, kasdien visa armija samdytų Lietuvos propagandistų ir istorijos klastotojų. Ne už ačiū dūzgia bitutės, o už riebesnį kąsnį iš valdiško lovio. Ne vardan tos Lietuvos, bet vardan savo gerovės gieda giesmes, ditirambus tokie pokario miškų “didvyrių” žygių giesmininkai.
Laikas susitaikyti su savo istorija ir pradėti kritiškai vertinti valdančiųjų „miško brolių“ palikuonių mitologizuotus ir herojizuotus istorijos periodus. Gal būt tai padės geriau suvokti, kodėl mūsų laisvės ir demokratijos medis toks kreivas, Lietuvos suverenitetas randasi Vašingtone ir Briuselyje, o Lietuvoje liko tik ekonomikos kolapsas, masinis skurdas, nedarbas, emigracija, kosminė socialinė, turtinė, nelygybė, politikų, valdininkų, teisėjų, teisėsaugos savivalė, korupcija, ir stulbinantys valdžios pasityčiojimai iš paprasto žmogaus teisių…
KONSERVATORIAI, ŠALIN SAVO GAURUOTAS LETENAS NUO LIETUVOS ISTORIJOS! JŪSŲ MELO ERAI ATĖJO GALAS.
TIESA IŠLAISVINS LIETUVĄ NUO „PATRIOTŲ“ TERORO IR DEMOKRATŲ DIKTATŪROS!
