JTO. Gėdos ir pažeminimų metai

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/jto-gedos-i... 2016-10-31 19:10:14, skaitė 2225, komentavo 0

JTO. Gėdos ir pažeminimų metai

Pataikavimas Amerikai, abortai ir sodomija – kuo dar pasižymėjo buvęs JTO vadovas?

Atvirai kalbant, JTO jau seniai nesusidoroja su tomis pareigomis, kurios buvo užkrautos įkuriant šią organizaciją. Ji turėjo tapti neutralia trečiąja jėga, moderatore sprendžiant konfliktus tarp dvipolio pasaulio lyderių. Tačiau viltys nepasiteisino. Nuo pat įsikūrimo JTO nesprendė konfliktų, o juos tik pagilindavo ir supainiodavo.

Pavyzdžiui, po Korėjos išvadavimo nuo japonų 1945 metais būtent JTO buvo priimtas sprendimas padalinti šalį į šiaurinę, komunistinę, ir pietinę, proamerikietišką dalis. Kas sukėlė Korėjos karą, kur Pietų Korėjos pusėje kovėsi JTO ekspedicinis korpusas. Per tris metus mėsmalės žuvo pusantro milijono žmonių, pusiasalis buvo suskaldytas į dvi viena kitos neapkenčiančias valstybes.

Nesusitvarkė taikdariai ir su konfliktais Sinajaus pusiasalyje bei Golano aukštumoje, Vietname, Grenadoje, Dominikos respublikoje, Angoloje ir kitur Afrikoje. Ir vis dėlto JTO buvo svarbi vieta pasitarimams. Būstinė Niujorke buvo viena iš nedaugelio vietų, kur galėjo pasikalbėti konfliktuojančių šalių lyderiai, nesibaimindami, kad bus apkaltinti savo tėvynėje derybomis su priešu.

Tačiau organizacija buvo bejėgė, o liga progresavo. Dviejų polių pasaulio epochos pabaiga reiškė ir JTO kaip ginču sprendėjos galą. Karas Jugoslavijoje ir genocidas Ruandoje pademonstravo JTO bejėgiškumą – ir kaip politinės organizacijos, ir kaip taikdariško valstybių bloko. Abiem atvejais taikdariai pabijojo panaudoti jėgą ir iš šalies stebėjo, kaip žudomi taikūs gyventojai.

Tuometinis JTO Generalinis sekretorius Kofis Ananas apsiverkė tribūnoje ir prašė atleidimo už, kaip jis išsireiškė, epišką klaidą. Gėdą galėjo nuplauti Pan Gi Munas, sekantis Generalinis sekretorius, tačiau jam vadovaujant, organizacija galutinai save diskreditavo. Štai svarbiausi jo valdymo rezultatai.

Hagos tribunolas, teisęs buvusią Jugoslaviją – kaip Vakarų biurokratų parsidavėliškumo ir cinizmo viršūnė. Haga nuo pat pradžios buvo ta vieta, kurioje pjudė serbus, kuriems buvo suversta pagrindinė kaltė už visus konfliktus buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Apie teisėjų ir tyrėjų profesionalumą byloja Grubano Maličiaus byla. Tai išgalvotas personažas iš serbų liaudies anekdotų, kurį įtraukė į karinių nusikaltėlių sąrašą. Nepaisant to, atsirado liudininkų, mačiusių jo nusikaltimus ir netgi aukas. Tris metus tribunolas ieškojo nusikaltėlio, kuris išvis neegzistavo.

2008 vasarį dalis Serbijos, taip vadinama Kosovo respublika, paskelbė nepriklausomybę. Tarptautinis Hagos teismas pripažino Kosovo nepriklausomybę, nežiūrint į veikiančią JTO Saugumo tarybos rezoliuciją 1244 dėl Serbijos teritorijos vientisumo.

Tais pačiais 2008 metais Gruzija užpuolė Pietų Osetiją, masiškai bombarduodama taikius gyventojus ir Rusijos taikdarius. JTO nieko nepadarė, Rusijos mėginimai pasmerkti Gruziją dėl agresijos susidūrė su veto iš JAV, Anglijos ir Prancūzijos pusės. Galiausiai karinė operacija baigėsi, o savaitę atvykti pavėlavusi JTO misija nutraukė darbą dėl nesutarimų Saugumo Taryboje.

2011 metai. Arabų pavasaris. CŽV išprovokuoja maištą Libijoje. Amerika per JTO prastumia rezoliuciją 1973, leidžiančią ne tik bombarduoti šalį, bet ir įvesti į jos teritoriją kariuomenę. Rezultatas – Libija žlunga kaip valstybė, prasideda pilietinis karas ir, kaip pasekmė – įsisiautėjo terorizmas ir prasidėjo masiškas bėgimas iš šalies.

Toks pats likimas laukė Sirijos, tačiau Rusija ir Kinija vetavo panašias rezoliucijas, pasiūlytas JAV. Sirijoje dirbančius JTO taikdarius, įsikūrusius Golano aukštumose, paima įkaitais al Kaidos teroristai. 45 Fidžio kariai buvo paleisti po to, kai Kataras užmokėjo už juos 30 mln dolerių išpirką. Kaip bonusas teroristams atiteko taikdarių bazė su visa technika, ginklais ir amunicija. Būtent šie sandėliai leido an Nusra banditams tapti rimta karine jėga Sirijos pietuose.

Beje, pastaruoju metu taikdarių puldinėjimas tapo rimta tendencija viso pasaulio banditų tarpe. Paimti taikdarius įkaitas – tai parodyti, kad esi politinė jėga, o ne šiaip gauja teroristų. Be to, taikdariai paprastai nesipriešina ir palieka likimo valiai visus ginklus bei techniką. Taip kad tai pakankamai lengvas ir nepavojingas būdas teroristams apsirūpinti kariniais reikmenimis.

Pan Gi Munas, kaip stambiausios tarptautinės organizacijos generalinis sekretorius, nesusidoroja praktiškai nė su viena pastarojo dešimtmečio problema. Afrikoje tęsiasi užsitęsę konfliktai Sudane ir Konge. Gazos sektoriuje – karas ir teroras. Sirijoje – karas ir humanitarinė katastrofa, ačiū Vakarų įvestoms sankcijoms. Ukrainoje – karas ir nacistų chunta Kijeve. Irgi didžiulis dėkui Vakarams.

Pabėgėlių problema neišspręsta, ir netgi priešingai – įgauna grėsmingus mastus. Ir tas faktas, kad nauju generalinius JTO sekretoriumi tapo žmogus, prie kurio ši problema komplikavosi, Antonijus Gutjerešas, nieko nepaguodžia. Klesti prekyba vergais. Įvairiais vertinimais, šiuolaikinių vergų skaičius yra nuo 12 iki 200 mln žmonių. Tai du kartus daugiau negu vergvaldiškos santvarkos apogėjuje XVII-XIX amžių sandūroje. Sąrašą galima tęsti. Vienintelis dalykas, kur buvusiam generaliniam sekretoriui pasisekė – tai sodomijos propaganda ir iškrypėlių santuokų legalizacija. JTO nuomone, šiandien tai pačios svarbiausios žmonijos problemos.

Būtent prie Pan Gi Muno JTO gyventojų fondas ir Gutmacherio institutas sukūrė programą, mažinančią paramą motinoms ir padidino abortų bei sodomijos skleidimo finansavimą. JTO nutarė skirti pinigus iškrypimų propagandai ir gimstamumo mažinimui, o ne pagalbai motinoms, atsidūrusioms sudėtingose gyvenimiškose situacijose. 2016 vasario 19 Niujorke Pan Gi Munas savo ataskaitoje „Vieninga žmonija: bendra atsakomybė“ pavadino abortus ir homoseksualistų teises svarbiausiais stabilaus žmonijos vystymosi per artimiausius 15 metų varikliais. Palanki ši organizacija ir neopagoniškiems kultams. 2009 metais JTO įsakė švęsti balandžio 22 dieną Motinos Žemės šventę.

Organizacija, kurioje įdarbinami trečiojo pasaulio šalių lyderių vaikučiai ir į pensiją išėję Vakarų funkcionieriai – tai šiuolaikinės pasaulio visuomenės indikatorius. Dažniausiai tai viso labo plepiai, kurie negali ir nenori nieko keisti. Į jų nuomonę pasaulis paprasčiausiai nusispjauna. Panašu, atėjo laikas kažką kardinaliai keisti.