Sausio 13 gynėjo kun. maj. Alfonso Buloto mintys. Apaštalas Petras – Bažnyčios uola ar suklupimo akmuo?

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: https://lebionka.blogspot.com/... 2021-01-12 15:35:00, skaitė 727, komentavo 2

Sausio 13 gynėjo kun. maj. Alfonso Buloto mintys. Apaštalas Petras – Bažnyčios uola ar suklupimo akmuo?

Vyskupai persigalvojo: mišių dar neatnaujins. Išklausę „ekspertų“ patarimus „davė durniams kelią“, kaip moko liaudies išmintis.

Vytauto Landsbergio Sausio 13 nakties testamente (LRT, Pasidalinkime  prisiminimais) sakoma: „Sausio 13 kovos ir laisvės naktį, gynėjai eidami į mirtį už Lietuvos laisvę, prieš okupanto tankus, krūtinių žibuoklių parodijomis nesipuošė. Per 30 laisvės metų, jau pamiršote?“

Seimas, tuo tarpu, svarsto tualetų „problemą“ ir kovoja su baisia „pandemija“, diegia vakcinas, neišbandytas su laboratoriniais gyvūnais, testuotas vos kelis mėnesius, bet ne kelis metus, kaip įprasta. Skubama, skiepijama, mėginama kurti PGR testą, kuris reaguotų ne į visus 5 žmogaus organizmą parazituojančius koronavirusus, bet tik į SARS-Cov-2. Staiga atrasta, kad virusas mutuoja. Stebisi medicinos orakulai, žiniasklaida. O ar jie žino bent vieną nemutuojantį RNR virusą? Tai ką jie visi veikė universitetuose?

Sėkmingiausiai ši „modernaus gripo“ pandemija „gydoma“ policijos STOP užtvaromis, organizuotomis toliau nuo miestų, kad sergantieji, gink Dieve, nepatektų į ligonines. Šios priemonės turi kompensuoti Lietuvoje sunaikintą sveikatos sistemą, kuri veikė ir rajonuose, seniūnijose, arti prie gyventojų. Laisvosios rinkos orakulai įsakė gerai veikiančią sistemą sunaikinti, „optimizuoti lovų skaičių ligoninėse“. Vos suspėjo iki koroninės pandemijos. Dabar džiaugiamės tos „optimizacijos“ vaisiais, kviečiame į ligonines vietoj medikų muzikantus ir žurnalistus, kad šie dirbtų savanoriais.

Seimūnams, apsvaigus nuo jų legalizuotų kanapių, bus galima vairuoti automobilį, o piliečiui, ištikus širdies priepuoliui ir išgėrus gudobelės tinktūros buteliuką, bus šansas netekti teisių arba sėsti į kalėjimą, priklausomai nuo situacijos.

Prekybos centrai – ne bažnyčios, čia žmonės neskaičiuojami, čia galima stumdytis prie lentynų alkūnėmis, baksnoti vienas kitam pilvu prie kasos.

Sveikatos ekspertams užsikrėtimai bažnyčiose nėra žinomi, o pagal jų patarimus arkivyskupui, bažnyčioje turėtų melstis 15-30 žmonių.

V. Landsbergio sausio 13 nakties testamente paminėta: „kai bus sunku, visada glauskitės prie bažnyčių.“ Dabar televizijos reklamoje SUSTOKIME tos lyderystės nesigirdi? I. Šimonytė, įvertinusi vyskupų sprendimą, neorganizuoti pamaldų pasakė: „manau tas sprendimas buvo labai vietoje ir labai laiku, vertinome jį kaip solidarumo su pasaulietine valdžia ženklą“(citata), o kada to solidarumo nebuvo, jeigu didesnė tautos dalis išpažįstanti tikėjimą Dievu, jus išrinko į Seimą? Aš tikintis ir balsavęs Lietuvos pilietis. Kokio dar solidarumo reikia iš vyskupų? Ar tokio, kaip tada, kaip iš Vilniaus Arkikatedros buvo išvytas vyriausias LR kapelionas pulkininkas monsinjoras Alfonsas, kad į jo vietą būtų pasodintas komunistas M.A.Brazauskas? Ar aukoti šventas Mišias betarpiškai ligoninių koplyčiose už gydytojus ir visą medicinos personalą, ligonius, nėra didžiausias solidarumas ir buvimas kartu su Kristumi?

Nuotrauka, kurią matome, yra padaryta reanimacijos palatoje gruodžio 30 dieną. Tai šių dienų stebuklas, ką gali padaryti kunigas ir tikinčių malda.

Kada įvyko avarija Floridoje, jaunuolis G. D. ilga laiką išbuvo po vandeniu, kol jį išgelbėjo. Reanimacijoje buvo sustojusi jo širdis ir tik aparatūra palaikė gyvybę. Kunigo malda, palaiminimas ir tikinčiųjų rožančiaus malda lėmė, kad šių metų sausio 3 dieną jaunuolis jau vakarieniavo su savo šeima. Medicinos personalas ir visi kalbintieji tai laiko „kalėdiniu stebuklu“ (glioria.tv). Tokį stebuklą atsimena ir Sausio 13 įvykių dalyviai, kurie išgirdo kunigo A. Keinos vadovaujamą Rožančiaus maldą iš Aukščiausios tarybos lango.

Per visas praeitų ir šių metų epidemijas nebuvo pastebėta, kad bažnyčiose būtų užsikrėtę tikintieji. Pasaulinė statistika skelbia, kad daugiau pasaulyje įvyko mirčių nuo savižudybių, socialinės nelygybės, stokos teisingumo, smurto, lėtinių ligų, psichologinės prievartos, nei nuo epidemijos. Apaštalas Petras turėjo progos su Jėzumi kalbėti, kaip visų apaštalų burna ir šitame pokalbyje Jėzus Petrą pavadino laimingu – palaimintu. Petro įpėdiniai – Lietuvos vyskupai dabar kalba kaip visos Lietuvos Katalikų bažnyčios tikinčių burna. Tačiau nėra ką prakalbinti šiuo Lietuvai sunkiu metu ir kam pasakyti kur ieškoti stebuklo? Vieną kartą metuose prezidentūroje rengiami „maldos pusryčiai“ nepadaro nei sotesnių, nei teisingesnių nei maldingesnių. Maitintis reikia Kristaus Duona, kuria Jis iš kelių keliauninkų 5 kepalėlių duonos ir dvejų žuvų pamaitino 5 tūkstančius vyrų ir dar surinko 12 pintinių trupinių. Bet prieš maitindamas Jėzus pažvelgė į dangų, kalbėjo maldą ir laimino. Lietuva važiuoja į Briuselį maldauti pinigų užsidirbusiems, bet valdininkų naktinės krizės pasmerktiems pensininkams? Kažkaip ir dvasinius dalykus dar vyskupai bandė aiškinti „ekspertams,“ nukreipiant sielovadą į sveikatos pusę ar net pasaulietišką, bažnyčiai keistą „ūkio“ sritį, bet aš iš „ekspertų“ aiškinimo supratau, kad „durną ir bažnyčioje muša“ (liaudies išmintis).

Pagarbiai, Sausio 13 gynėjas kun. A. Bulotas