Ilonas Maskas nesiliauja mūsų stebinti....

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2020-12-20 09:51:00, skaitė 1387, komentavo 18

Ilonas Maskas nesiliauja mūsų stebinti....

Ne, ne, ne tuo tuo ką matote šioje nuotraukoje Ilonas Maskas mus stebina. Jis mus stebina kitkuo.

Jau tapo tradicija, kad artėjant velykoms amerikonas Ilonas Maskas pradžiugina mus savotiškais fejerverkais su savo sproginėjančiončiomis raketomis ir laivais. Tačiau visai neseniai I. Maskas pasveikino kolegas ir didele sėkme pavadino tai, kad eilinė jo raketa leisdamasi vėl tėškėsi į žemę ir sprogo.

O čia video su paskutine I. Masko "sėkmės istorija":

O tuo tarpu kol I. Maskas ruošiasi eiliniam velykiniam fejerverkui…

Gruodžio 12 diena iš “Borėj” klasės atominio povandeninio laivo “Vladimir Monomach” esančio netoli Japonijos salve paleidžiamos iš vandens paviršiaus  keturios balistinės raketos “Bulava”, kurios perskridusios visą Rusijos teritoriją, sunaikino taikinius poligone Archangelsko srityje. Dėl šitos salvės į kelnes dėjo ir japonai, ir Europoje jei ne pampersus keitėsi, tai bent popieriaus tualetinio ieškojo. Yra dėl ko trydalioti - viena raketa “Bulava” neša 6-10 kovinių galvučių su 100 - 150 kilotonų golos kiekviena. Laive yra 16 tokių raketų.

Raketų "Bulava" salvės video:

Na aš čia labai neišsiplėsiu, bet prie tos pačios buvo dar išbandyta hipergarsinė raketa “Cirkon”, raketa “Jars”, mokymams pakelti į orą strateginiai bombonešiai ir raketnešiai.

Gruodžio 14 iš Plesecko karinio kosmodromo startuoja sunkios klasės raketa nešėja “Angara-A5” su raketiniu bloku “Briz-M”. Kariškiai sako, kad į geostacionarinę orbitą buvo iškeltas 2,4 tonos svorio palydovo “maketas”.

Raketos-nešėjos "Angara-A5" starto video:

Gruodžio 18 dieną raketa-nešėja “Sojuz-2.16” iš kosmodromo Vostočnyj išvedė į orbitą 36 D. Britanijos kompanijos “OneWeb” palydovus.

Tačiau visa tai vos ne niekai palyginus su tuo, kas vyksta ir kokiam perversmui visoje pasaulinėje kosmonautikoje, tyliai, daug nekalbant, ruošiamasi - ir ne tik ruošiamasi bet ir konkrečiai vykdoma - Rusijoje. 

Šioje vietoje noriu iškart perspėti visokius -

masko-dročerius,
diletantiškus profonus, 
visus tuos, kurie iškart pradės kliedyti apie “eilinius Putino multikus”,
taip pat visus mažaraščius, 
silpnapročius,
mažamečius debilus -

ir pasakyti, kad į visą tai kas bus parašyta žemiau, USA prezidentas D. Trampas sureagavo gruodžio 16 dieną pasirašydamas “Direktyvą Nr.6 apie politiką kosmose” skirtą kosminių branduolinių energetinių įrenginių (KBEI) panaudojimui ekspedicijose į Mėnulį ir tolimąjį kosmosą. 

Taip pat jeigu kas skaitysite tą direktyvą, turėkite omeny, kad USA, kaip ir hipergarso srytije, nuo rusų kuriamo kosminio buksyro atsilieka taip pat 10 - 15 metų. Taip pat, turėkite omeny, kad Rusija yra kol kas vienintelė pasaulio valstybė kuri serijiniu budu joninius variklius.

Taigi pradedame.

Pats įdomiausias ir perspektyviausias projektas raketinėje-kosminėje sferoje netrukus įžengs į naują etapą. Artimiausiu metu Rusijos pramonė pradės kurti perspektyvų kosmoso kompleksą „Nuklon“, tam yra skirti konkretūs pinigai ir sudarytos sutartys. Jo pagrindu taps transportinis-energetinis modulis su branduoline jėgaine, kuris yra kuriamas jau keletą metų.

Video kuriame kosminis vilkikas "Nuklon" su branduoliniu reaktoriumi:

Prieš kelias dienas pasirodė nauja medžiaga ir pranešimai apie šį perspektyvų projektą. Pirmiausia  laisvai prieinamu tapo  demonstracinis vaizdo įrašas ir nuotraukos iš „Arsenal“ konstruktorių biuro (Sankt Peterburgas) cechų, atsakingo už kai kurių agregatų gamybą transportiniam-energetiniam moduliui (TEM). Nuotraukose užfiksuota jau gatava ferma ir su jau sumontuotais apsauginiais ekranais, radiatorių paneliai, variklių skyrius ir kiti gaminiai.

Rugsėjo 16 d. TASS paskelbė oficialius pranešimus šio projekto tema. „Roskosmos“ mokslo ir perspektyvių programų vykdomasis direktorius Aleksandras Blošenka papasakojo, kad iki šių metų pabaigos bus pasirašyta sutartis dėl kosminio komplekso, pavadinamu „Nuklon“, projekto kūrimo.

Komplekso pagrindas bus atviros architektūros TEM, paremtas jau sukurtomis technologijomis. Šis gaminys laikomas „kosminiu vilkiku“ (buksyru), gabensiančiu įvairius krovinius ir vykdysiančiu sudėtingas mokslines misijas. Specialiai „Nuklon“ jau yra sukurta megavatinės klasės branduolinė energetinė varančioji jėgainė (BEVJ) (reaktorius, rotoriniai plazmo-dinaminiai varikliai), galinti patenkinti visus komplekso energetinius poreikius.

Pirmoji misija

A. Blošenko atskleidė dabartinius naujos įrangos eksploatavimo planus. Darbai su „Nuklon“ bus baigti iki 2030 metų, tada įvyks pirmasis skrydis. Siūloma ne vykdyti bandomųjų skrydžimų, o iš karto pereiti prie realios eksploatacijos mokslo interesams.

„Nuklonui“ bus sukurtas specialus mokslinis kompleksas su keliais pagrindiniais komponentais, kuris ir taps vilkiko-buksyro naudingų kroviniu. 2030 metais buksyras ir naudingas krovinys bus atskirai paleisti į orbitą, o po to bus sujungiami. Tais pačiais metais kompleksas nuskris į Mėnulį, kur atliks daugybę tyrimų ir paliks orbitoje orbitinį aparatą.

Antrasis misijos etapas numato skrydį į Venerą. Šiame etape galima atlikti buksyro kuro papildymo bandymus skrydžio metu - į laivą bus perkeltas kuras - ksenonas, kuris ir atliks darbinio skysčio funkcijas specialiame raketiniame variklyje. Veneros orbitoje bus atliktas antrasis naudingo krovinio pristatymas ir jis paliktas orbitinio tiriamojo aparato pavidalu.

Kitas skrydžio etapas prasidės gravitaciniu manevru, po kurio „Nuklon“ keliaus link Jupiterio. Trečiasis mokslinės įrangos blokas skirtas tirti vieną iš dujų milžino palydovų. Tokio daugiapakopio skrydžio trukmė nebuvo patikslinta. Taip pat nėra įvardyti tolesni kosminio vilkiko planai - ar jis gali būti panaudotas naujuose projektuose.

Perspektyvaus TEM su BEVJ ir elektro-reaktyviniu varikliu kūrimo darbai buvo pradėti 2009-2010 metais. Kuriant šį projektą dalyvavo kelios organizacijos iš „Roskosmos“ ir „Rosatom“. Šiam momentui atlikta didelė dalis atskirų komponentų tyrimų ir bandymų. Jau dabar pasiekti sėkmingi rezultatai leidžia pereiti į kitą darbo etapą - suprojektuoti visavertį kompleksą, tinkamą realiai veiklai.

Labai įdomios pastarųjų dienų naujienos. Anksčiau projekto dalyviai ne kartą publikavo įvairią grafiką ir demonstravo perspektyvaus TEM maketus. Dabar laisvai prieinamos realaus dydžio agregatų nuotraukos. Greičiausiai tai yra prototipo ar bandomojo gaminio komponentai, kurių surinkimas turėtų būti atliekamas prieš pilnaverčio komplekso „Nuklon“ projektavimą. Skrisiančio pavyzdžio konstravimas turėtų startuoti tik ateityje.

Gana įdomiai atrodo naujienos apie netrukus prasidėsiantį „Nuklon“ konstravimą. Šį kartą kalbama ne tik apie tyrinėjimus ieškant reikiamų sprendimų, bet ir apie konkrečią projektavimo darbų pradžią - tarp kitko , to jau realaus komplekso kuris ir skris.

Anksčiau „Roskosmos“ ne kartą kėlė temą apie būsimą TEM su naują   BEVJ panaudojimą, tačiau iki šiol išsiversdavo panaudojant pačias bendriausias formuluotes. Dabar gi atskleisti konkretūs kosminio vilkiko panaudojimo realioje mokslo misijoje planai. Svarbu tai, kad misija iškart panaudotų visas charakteringas TEM galimybes. Vieno skrydžio metu jis galės atlikti trijų dangaus kūnų tyrimą, tame tarpe ir  dideliu atstumu nuo Žemės.

Pažangios technologijos

Nauji pranešimai apie TEM ir „Nuklon“ kompleksą įkvepią optimizmą, tačiau kelia ir susirūpinimą. Ankstesni darbai šia linkme truko apytiksliai 10 metų. Parengiamasis projektas ir techninis projektas, konstravimas ir pasiruošimas pirmajam skrydžiui užtruks maždaug tiek pat laiko. Visa tai dar kartą patvirtina bendrą programos sudėtingumą, susijusį su technologijų vystymo poreikiu.

Pagrindinės problemos ir sunkumai buvo susiję su BEVJ ir atskirų jos komponentų kūrimu. Šio įrenginio pagrindas yra aukštos temperatūros dujomis aušinamas branduolinis reaktorius.

Šilumos nešėjo funkciją atlieka  helio-ksenono dujų mišinys. Skaičiuojama įrenginio galia - 1 MW. Tokios jėgainės sukūrimo sudėtingumas susijęs su poreikiu ieškoti stiprių, karščiui atsparių ir stabilių medžiagų bei lydinių, tinkamų naudoti ilgą laiką kosmose.

Atskira užduotis buvo sukurti aušinimo priemones šilumos pertekliui išmesti į kosmosą. Buvo svarstomi keli projektai, įskaitant ir iš esmės naujus. Kaip matyti iš nuotraukų buvo pasirinkti aušinimo paneliai su medžiaga iš anglies pluošto. 

Specialiai TEM sukurti dviejų tipų joniniai varikliai - technologija, kuri yra iš principo nauja kosmonautikai technologija. Pagrindiniams  maršiniams varikliams siūlomas galingesnis ID-500, taip pat numatomi manevriniai varikliai su apribotomis charakteristikomis. Varikliai TEM jau yra sukurti ir išbandyti stendinėmis sąlygomis.

Laukiant revoliucijos

Transportinio-energetinio modulio su branduoline jėgainė idėja buvo kuriama ir įgyvendinama  ir Rusijoje ir kitose šalyse, tačiau labiausiai pažengęs į priekį yra Rusijos projektas. Šiam momentui yra sukurtos visos reikalingos technologijos ir komponentai. Dabar jie turi būti sujungti į vieną kompleksą, tinkamą ne tik išbandyti praktikoje, bet ir panaudoti realiose misijose.

Tokio komplekso kūrimas prasidės artimiausiu metu. Pirmasis paruošto „Nuklon“ skrydis numatomas 2030 m. Kosminis vilkikas turi atlikti gana sunkią misiją į tris dangaus kūnus. Jei visi darbai bus baigti laiku ir nesusidurs su naujais sunkumais, verčiančiais koreguoti tvarkaraštį ar patikslinti visą programą, tada ateityje raketų ir kosmoso pramonėje įvyks tikra revoliucija.

Akivaizdu, kad iki šiol pagal TEM programą pavyko išspręsti visus pagrindinius klausimus, o tolimesni darbai vyks be rimtų sunkumų. Tačiau išlieka bendras sudėtingumas ir atsakomybė, ir „Nuklon“ teks laukti dar keletą metų.

"Dmitry Konanykhin" youtube kanale yra daug video šia tema, taip pat nuorodų.

Čia neblogas video šia tema: