Atsakymas dėl TSRS žlugimo

Autorius: Gintaras Butkus Šaltinis: http://revoliucija.org/2015/08... 2015-08-29 01:13:54, skaitė 3627, komentavo 1

Atsakymas dėl TSRS žlugimo

Viena ankstesnio mano straipsnio „18 trilijonų skolos“ skaitytoja parašė štai tokį atsiliepimą: „TSRS nežlugo dėl kokių tai ekonominių niuansų, apie ką čia rašoma, TSRS buvo sužlugdyta, sunaikinta dėl vidaus ir išorės priešų. O toks suvokimas, kad TSRS subyrėjo savaime, yra bukas ir zombiškas…“

Keista reakcija. Teisingai, Tarybų Sąjungą sužlugdė vidaus ir užsienio priešai. Brazausko neveiklumas dar buvus vieningai Lietuvos Komunistų partijai (LKP) (iki 1989 metu pabaigos skilimo). Būtent LKP skilimas atvėrė kelią Sąjūdžio pergalei 1990 metų pavasario rinkimuose. Ir Gorbačiovo neveiklumas, kuris leido suvešėti visokiems liaudies frontams. Viskas tas taip.

Bet reikia matyti ir realias problemas, kurios buvo. Visi, kurių jaunystė ir brandos amžius praėjo 70-iais ir 80-iais gali paliudyti, kad buvo vaikomasi importiniu prekių. Ir tai buvo ne šiaip prestižas. Jos būdavo kokybiškesnes, ar bent jau dizainas geresnis.

Arba, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų statyba. Tarybiniais metais ji buvo masinė ir 70-80-iais ypatingai įsibėgėjo. Bet problemos buvo. Pavyzdžiui, namas pastatomas ir priimamas į eksploataciją, bet liftas jame neveikia ir gyventojams tenka baldus susinešti laiptais. Tame tarpe ir į 12 aukštą. Arba sutrikimai su vandens tiekimu, ypatingai su karštu. 12 aukštas apskritai negaudavo karšto vandens. Sutrikimai baigėsi tik praėjus kažkur 15 metų po namo statybos, kai gyventojai kreipėsi į CK.

Arba kitas pavyzdys. Konservuoti žirneliai. Jie buvo deficitinė prekė. Ne tai, kad jų nebuvo, bet reikėjo paieškoti. Problemos buvo ir jos kaupėsi. Aišku, buvo, kad reikalingos kažkokios reformos, ir perestroiką daug kas sveikino.

Ir dar viena pastaba. Jei viskas būtų suvesta tik į priešus, tada darosi neaišku, kodėl, pavyzdžiui, nebuvo sušauktas koks nors neeilinis TSKP CK plenumas ir nebuvo išvytas Gorbačiovas? Arba kodėl kai vyko 20-asis LKP suvažiavimas 1989 metų pabaigoje, jame viršų paėmė antitarybiniai elementai?

Tokių klausimų yra daug. Viską galima suprasti tik sutikus su prielaida, kad TSKP kaip politine organizacija buvo mirusi, kad joje nebuvo savarankiškos teorinės minties, o partine demokratija egzistavo tik ant popieriaus – viskas apsiribodavo rankų pakėlimu.

Bet tada kyla klausimas, kodėl taip atsitiko. Iš istorijos yra žinoma, kad komunistų partijoje buvo susirinkę aktyviausi visuomenės nariai. Kodėl ji pavirto savo priešybe?

Nereikia taip pat pamiršti, kad Tarybų Sąjunga susidėjo iš labai skirtingų respublikų. Skirtingų savo išsivystymu, savo tradicijom. Bet ekonominiai-politiniai procesai visur buvo panašūs. Tas pats ir buvusioje socialistinėje Rytų Europoje. Šios šalys taip pat buvo skirtingos. Skirtingos netgi savo požiūriu į Tarybų Sąjungą. Bet ir ten viskas žlugo maždaug tuo pačiu metu kaip Tarybų Sąjungoje – 1989-1990 metais.

Ir niekur – nei Rytų Europoje, nei TSRS neatsirado jėgų, kurios būtų galėjusios save priešpastatyti visokiems liaudies frontams. Peršasi išvada, kad buvo giluminės priežastys, kurios vienijo visas šalis, ir tos priežastys gali būti tik ekonominės. Prielaida, kad mano suvokimas yra „bukas ir zombiškas“, tik parodo įdomų komentaro autoriaus lygį.