Naujajai Kaledonijai nepavyko išsiveržti iš Prancūzijos gniaužtų ir tapti nepriklausomai

Autorius: Ekspertai.eu Šaltinis: https://www.ekspertai.eu/nauja... 2020-10-05 16:27:00, skaitė 1053, komentavo 0

Naujajai Kaledonijai nepavyko išsiveržti iš Prancūzijos gniaužtų ir tapti nepriklausomai

Naujosios Kaledonijos sostinė Numėja.

Nors Naujoji Kaledonija nuo Paryžiaus ir Briuselio nutolusi maždaug 17 tūkst. km atstumu, ji ir toliau priklausys Prancūzijai, tiksliau, Prancūzijos užjūrio valdoms. Valiuta šiose valdose yra euras arba CFB frankas (pranc. franc colonies françaises du Pacifique, „Prancūzijos Ramiojo vandenyno kolonijų frankas“, valiuta, naudojama Prancūzijos valdose Okeanijoje).

Prancūzijos užjūrio valdos (pranc. France d'outre-mer, DOM-TOM) – neoficiali Prancūzijos administracinių vienetų, esančių ne Europoje, grupė, kuri yra Prancūzijos kolonijinės imperijos palikimas. 2009 m. šiose valdose gyveno apie 2,6 mln. gyventojų.

Nepaisant šių teritorijų atokumo, jos yra integrali Prancūzijos (ir ES) dalis, čia naudojama valiuta euras, rankami atstovai į Prancūzijos Parlamentą, Senatą ir Europos Parlamentą. Tarp šių valdų – Naujoji Kaledonija, Gvadelupė, Prancūzų Gajana, Martinika, Rejunjonas, Majotas, Prancūzijos Polinezija, Sen Pjeras ir Mikelonas, Volisas ir Futūna, Senmartenas, Šv. Bartolomėjaus sala ir kt.

Naujoji Kaledonija prie dabartinės Prancūzijos prijungta iškart po Antrojo pasaulinio karo, tačiau kolonizuota prancūzų ji buvo dar 1853 m.

Naujoji Kaledonija (pranc. Nouvelle-Calédonie) – salų grupė, esanti pietvakarių Ramiajame vandenyne. Jų plotas – 18575 kv. km, Naujojoje Kaledonijoje gyvena apie 260 tūkst. žmonių, didžioji dalis jų – ne europiečiai.

Todėl keista, kad ir 2018 m. lapkričio 4 d. vykusiame Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės referendume, ir 2020 m. spalio 4 d. nepriklausomybės referendume ši teritorija nusprendė likti Prancūzijos dalimi, juolab kad prieš nepriklausomybę (už likimą Prancūzijos sudėtyje), teigiama, pasisakė vos 53 proc. gyventojų. Prieš dvejus metus nepriklausomybės priešininkai laimėjo taip pat nedideliu balsų skaičiumi – 56,6 proc.

Kol kas niekas nepareikalavo paskelbti rinkimų suklastotais, Naujojoje Kaledonijoje nekilo ir protestų, o Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) džiaugsmingai pasveikino kaledoniečius nepasirinkus nepriklausomybės kelio.

Naujosios Kaledonijos archipelago kovą už nepriklausomybę politologai lygina su Škotijos ir Katalonijos kol kas nesėkmingomis pastangomis būti nepriklausomomis.

Kanakų tautybės žmonės, kurie sudaro apie 40 proc. kaledoniečių, aktyviausiai kovojo už archipelago nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Tačiau kiti salos gyventojai, nors oficialiai priklauso daugiausiai ne europietiškoms tautoms, yra pirmųjų Prancūzijos kolonijų gyventojų palikuonys.

Kovose dėl nepriklausomybės būta ir ankstesnių referendumų, tačiau kanakų pastangos baigdavosi kariniu Prancūzijos įsikišimu, žudynėmis.

Vis dėlto kanakų bendruomenės už nepriklausomybę atstovas Mikaelis Forestas (Mickaël Forrest) pareiškė tikįs bendruomenės pergale, kuri anksčiau ar vėliau įvyksianti: "Mes tuo įsitikinę, nes oficialiai nepriklausomybės priešininkai lojalistai laimėjo vos keliais procentais."

Lojalistų atstovai savo pergalės nekomentavo.

(Kol kas nežinia, ar pasaulio bendruomenė – JAV, ES ir Lietuva – kovos dėl Naujosios Kaledonijos, laikomos Ramiojo vandenyno perlu, nepriklausomybės. – ekspertai.eu past.)

Šaltinis: euronews.com