Europa ir Amerika stoja į mūšį dėl Rusijos

Autorius: Ivanas Danilovas Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2020-07-20 19:57:00, skaitė 385, komentavo 2

Europa ir Amerika stoja į mūšį dėl Rusijos

Saga apie "Nord Stream-2" sulaukė įdomaus tęsinio, ta prasme, kad JAV bandymas sustabdyti Rusijos dujotiekio paleidimą gali sulaukti ne tik paramos iš Europos politikų, bet ir ES susirūpinimo dėl sisteminės apsaugos nuo JAV sankcijų

Jei palyginsime žalą Amerikos interesams dėl "Nord Stream-2" ir galimų atsakomųjų finansinės ir ekonominės sistemos sankcijų pačioje Europos Sąjungoje, Rusijos dujotiekis yra praktiškai nesvarbus. Ir jei Vašingtonui bus atimta galimybė pasiekti spaudimą Briuselio ar Europos bendrovėms tikrai svarbiais klausimais, tai bus Amerikos užsienio politikos pasaulinio masto katastrofa.

Praėjusią savaitę konfliktas tarp Vašingtono ir Briuselio baigėsi tuo, kad Amerikos ir Europos diplomatijos vadovai apsikeitė grasinimais ir pareiškimais, kuriuose buvo abipusė griežta kritika.

Maikas Pompėjas nusprendė sunaikinti vadinamąją Tilersono išlygą (taikyti apribojimus bendrovėms, kurios iki sankcijų įstatymo priėmimo talkino "Nord Stream-2" statybai). Ši "išlyga" prieš Rusiją ir "Gazpromą" nukreiptų sankcijų pakete priskiriama tuometiniam valstybės sekretoriui Tilersonui, kuris suprato, kad "bausti" dideles Europos naftos ir dujų bendroves yra labai bloga idėja, buvo atšaukta Pompėjui rengiantis kelionei į Europos Sąjungą, kuri gali būti suvokiama kaip bauginimo gestas.

Valstybės departamento vadovas ėmėsi net tiesioginių grasinimų, reikalaudamas, kad visos įmonės, kurios dalyvavo ar dalyvauja projekte, "išeitų iš jo", nes priešingu atveju joms bus taikomos sankcijos, kurios (remiantis Amerikos standartais ir istorine patirtimi) reikštų tai, kad bus sunaikintas jų verslas Amerikoje, įmonės bus atjungtos nuo dolerio sistemos, konfiskuojamas turtas ir bus uždrausta lankytis JAV jų direktoriams.

Be to, kad po JAV sankcijų ranka gali patekti labai daug Europos bendrovių, kurios teikia, pavyzdžiui, uosto ar draudimo paslaugas, atrodo (ir tam pritaria kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės), kad Valstybės departamentas taip pat užsimena apie pasirengimą "doleriu nubausti" svarbiausias "Gazprom" partneres Europoje — Wintershall, OMV, Engie, Shell ir Uniper.

Viena vertus, šis eskalavimas yra tvirtas žingsnis parodant Vašingtono ketinimų blokuoti "Nord Stream-2" rimtumą. Kita vertus, nėra labai aišku, ko tokiu būdu galima pasiekti: "Gazprom" Europos partnerių pinigai jau investuoti į projektą, o vamzdyną tiesia pati Rusijos bendrovė, kuri dabar yra vienintelė bendrovės, kuriai priklauso dujotiekis, akcininkė.

Taigi, net jei užsienio bendrovės norėtų pasitraukti iš projekto, to tiesiog neįmanoma padaryti — traukinys jau išvyko. Pasirodo, kad sankcijos Europos bendrovėms būtų tik kerštas, visiškai beprasmis dujotiekio blokavimo požiūriu. Žinoma, Vašingtonas gali bandyti taikyti sankcijas Rusijos dujų pirkėjams Europoje, tačiau bus nemažai techninių problemų ir rizikos užsienio politikos srityje.

Gana paprasta sukurti "Gazprom" dujų pardavimo schemas taip, kad būtų nepaprasta nustatyti galutinius pirkėjus, tokiu būdu pradėti JAV taip pat prieš pasirinkimą: užmerkti akis į sankcijų neefektyvumą arba taikyti sankcijas visoms bendrovėms, kurios bus įtariamos perkančios Rusijos dujas. Tokio pobūdžio tolesnio eskalavimo scenarijus yra visiškai įmanomas, tačiau mažai tikėtina, kad Vašingtonui patiks pasekmės.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis rašytiniame pareiškime pasmerkė JAV priemones, darančias įtaką Europos Sąjungai.

"Esu labai susirūpinęs dėl didėjančio sankcijų taikymo arba Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijų Europos įmonėms ir interesams grėsmės. Mes matėme šią besikeičiančią tendenciją Irano, Kubos, Tarptautinio baudžiamojo teismo ir, visai neseniai, "Nord Stream-2" ir "Turkish Stream". <...> Europos politika turėtų būti apibrėžta čia, Europoje, o ne trečiosiose šalyse. Tais atvejais, kai užsienio ir saugumo politikos tikslai (susiję su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis) yra bendri, tikslinių sankcijų koordinavimas su partneriais yra labai vertingas. Matėme daug teigiamų to pavyzdžių ir toliau koordinuosime tai, ką galime. Ir ten, kur yra politinių skirtumų, Europos Sąjunga visada atvira dialogui. Tačiau tai negali vykti gresiant sankcijoms", — sakė jis.

Šis teiginys gali būti suvokiamas kaip nieko nereiškiantis diplomato "nerimas", nevertas Vašingtono dėmesio, jei ne vienas niuansas. Amerikos žiniasklaida, tame tarpe verslo informacijos agentūra "Bloomberg", jau rašė apie tai, kad Vokietija numato atsakomąsias sankcijas Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kad atkeršytų už sankcijas "Nord Stream-2" ir atpratintų JAV nuo kišimosi į Europos energetikos politiką.

Borelio pareiškimo kontekste verta prisiminti, kaip jis neseniai atsakė į EP nario iš Prancūzijos klausimą dėl JAV sankcijų:

"Komisija rengia pagrindą griežtesniam sankcijų mechanizmui, kuris padidins Europos atsparumą trečiųjų šalių taikomų ekstrateritorinių sankcijų poveikiui. Borelis nenurodė, kokios formos mechanizmas tai būtų formos mechanizmas ar kada jis būtų įvestas", — prieš dvi savaites pranešė britų agentūra "Reuters".

Akivaizdžiausias mechanizmas, kuris galėtų tiesiog išardyti visą JAV sankcijų darbotvarkę dujų tiekimo Europoje srityje, galėtų būti sankcijos Amerikos SGD eksportui. 25 % tarifas arba tiesiog draudimas importuoti į Europą ne tik padarytų sankcijas prieš "Nord Stream-2" visiškai beprasmiškas JAV SGD plėtojimo Europos rinkoje atžvilgiu, bet taip pat tiesiogiai pakenktų JAV energetikos bendrovėms, kurių kai kurias remia JAV Respublikonų partija. Priverstinis jau sudarytų sutarčių nutraukimas yra rimtas nuostolis, ir Amerikos bendrovės vargu ar nori mokėti savo pinigais už geopolitinius Maiko Pompėjaus ir senatorių rusofobų siekius. Tačiau Europos diplomatai gali pateikti keletą alternatyvų.

Jautrių Amerikos verslo vietų Europos Sąjungoje gausu. Jei Europos diplomatijos eiga nesikeis, o JAV vis dar bus taikomos atsakomosios sankcijos Briuselyje, bus galima teigti, kad "Nord Stream-2" užbaigimas padės pasiekti rezultatų, kurių nedaugelis galėjo tikėtis, nes, be energijos tiekimo Europai stabilumo didinimo, JAV ir Europos Sąjungos santykiai pereis į sankcijų karo etapą.

Siekdamas išvengti šios rizikos, Valstybės departamentas turėtų nutraukti savo grasinimus Europos energetikos gigantams dabar, tačiau vargu ar įmanoma sustabdyti europiečių teisę į suverenitetą, o Amerikos elitas iš esmės negali sau to leisti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.


"Nord Stream-2"