Titovas: Lietuvos valdžia nori sutramdyti žmones, ginančius II pasaulinio karo atminimą

Autorius: SputnikNews.lt Šaltinis: https://sputniknews.lt/politic... 2020-04-25 19:32:00, skaitė 816, komentavo 6

Titovas: Lietuvos valdžia nori sutramdyti žmones, ginančius II pasaulinio karo atminimą

Lietuvos teisėsaugos institucijos "jaučia savo nebaudžiamumą" ir yra įsitikinusios, kad gali be jokios priežasties pasodinti žmogų į kalėjimą ir kuo ilgiau laikyti jį ten, mano politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, balandžio 25 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas paprašė pagalbos sumokėti už advokato, kuris gina Lietuvos aktyvistą, žmogaus teisių aktyvistą ir tarptautinės organizacijos "Juvenius" direktorių Aleksejų Greičių, paslaugas. Greičius buvo sulaikytas kovo pradžioje dėl įtarimų "šnipinėjant Rusijos naudai", praneša portalas RuBaltic.ru.


Aleksejus Greičius

Visų pirma "Juvenius" organizacija vykdo veiklą, skirta išsaugoti žuvusiųjų per Didįjį Tėvynės karą atminimą ir yra viena iš Nemirtingo pulko akcijos organizatorių. Kovo pradžioje Greičius buvo sulaikytas ir apieškotas, o kitą dieną po arešto jis buvo suimtas trims mėnesiams.

Kaip pats Titovas sakė interviu Sputnik Lietuva, greičiausiai tyrimas truks ilgai ir teks Greičiui samdyti ne vieną teisininką.

"Jis yra nuvežtas į Šiaulių kalėjimą. Laikomas ten, kiek žinau, ne vienas, atrodo, ten jų dar du. Jis nuolat susirašinėja su savo tėvu. Maitinimas ten ne labai geras, žinoma, jis nusivylęs, kad tai vyksta. Mes jam organizavome pagalbą, nes, matyt, byla keliaus į Vilnių ir ten reikės ieškoti teisininko, o tėvo ir šiandienos advokato nuomone, ši byla gali užsitęsti dar ilgai. Manau, kad, kaip ir [Algirdo] Paleckio atveju, žmogų gali priverstinai laikyti pusantrų metų", — sakė Titovas.

Anot jo, teisėsaugos institucijos Lietuvoje "jaučia savo nebaudžiamumą" ir tiki, kad gali žmogų įkalinti be jokios priežasties ir laikyti jį pusantrų metų. Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Titovas, Greičiui ne viskas gerai su sveikata.

"Tai jau yra įprasta praktika, kai matai, kad teismai priima teigiamus sprendimus tokiose bylose. Bijau, kad jie nesustos, jei valdžios institucijos ir politikai į tai žiūrės pro pirštus ir leis mūsų teisėsaugos sistemai nagrinėti tokius atvejus, ir padaryti "šnipus" iš visuomeninių aktyvistų", — teigė buvęs pavaduotojas.

Kaip jis pabrėžė, Greičius neužėmė jokių aukštų pareigų, o buvo tik jaunimo organizacijos direktorius ir dalyvavo renginiuose, skirtuose didelėms įsimintinoms datoms.

"Jis saugojo mūsų istoriją ateinančioms kartoms. Akivaizdu, kad kažkas mūsų šalyje to labai nemėgsta, todėl jie nusprendė panaudoti valstybės įrankius juridiškai sutramdyti žmogų", — teigė Titovas.

Iš pradžių kovo 3 dieną, buvo sulaikyta Klaipėdos miesto tarybos narė Ela Andrejeva. Apie jos sulaikymą pranešė buvęs miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas, būtent jo komitetui "Titov ir teisingumas" priklauso Andrejeva.

Tą pačią dieną moteris buvo paleista. Vėliau komentuodamas Andrejevos sulaikymą, Titovas padarė prielaidą, kad tai galėtų būti siejama su politinės Socialinio teisingumo partijos sukūrimu.

Kitą dieną buvo sulaikytas Klaipėdos žmogaus teisių gynėjas, tarptautinės organizacijos "Juvenis" direktorius Aleksejus Greičius. Vėliau paaiškėjo, jog vyras sulaikytas trims mėnesiams. Šią informaciją vėlgi patvirtino Titovas, pridurdamas, kad Greičiui pateikti įtarimai šnipinėjimu. Už tai Lietuvoje gali grėsti nuo 3 iki 15 metų kalėjimo.

Tada interviu Sputnik Lietuva Titovas pareiškė, kad Greičiaus sulaikymą vertina "kaip bandymą užgniaužti kitaminčius, sunaikinti mums brangias vertybes, taip pat sutrikdyti įsimintinų datų ir 75-ųjų pergalės Didžiajame Tėvynės kare metinių minėjimus Lietuvoje".

Komentuodama šią situaciją Rusijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad Lietuvos Valstybės saugumo departamentas ėmėsi atviro Lietuvoje gyvenančių rusų tautiečių aktyvistų persekiojimo ir puldinėjimo bei pabrėžė, kad tokia provokuojanti veikla, be abejo, neliks be pasekmių.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva rodo visišką demokratinių vertybių, kurias ji skelbė stodama į Europos Sąjungą ir NATO, atsisakymą ir galbūt net atmetimą.