Ko neteko Pribaltika: JAV sužlugdė stambiausias NATO pratybas Europoje

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2020-03-18 15:03:00, skaitė 947, komentavo 9

Ko neteko Pribaltika: JAV sužlugdė stambiausias NATO pratybas Europoje

JAV nutraukė savo kariuomenės permetimą į Europą kariniams manevrams „Defender 2020“ dėl koronaviruso isterijos ir tuo pačiu faktiškai sužlugdė didžiausias NATO pratybas nuo šaltojo karo laikų. Amerikoniškų sąjungininkų sprendimas skausmingiausias yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovams, kurie tikėjosi plataus masto Šiaurės Atlanto aljanso karinių galimybių pademonstravimo prie Rusijos sienų. 

Analitinis portalas „RuBaltic.Ru“ išsiaiškino, ko būtent neteko Pribaltikos šalys nutraukus karines pratybas.

Beprecedentis kareivių skaičius

Pagal pirminius planus, iš viso „Defender Europe 2020“ turėjo dalyvauti apie 40 tūkstančių kariškių iš 17 šalių - NATO narių (Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Vokietijos, Danijos, Ispanijos, Italijos, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos). , JAV, Prancūzijos, Čekijos ir Estijos), o taip pat iš Gruzijos ir Suomijos.

Prisiminkime, kad paskutinės nėra karinio bloko šalys-partnerės.

Be to, dėl dominuojančio amerikiečių skaičiaus skaičiaus kariniame  kontingente, daugumai kitų šalių buvo paskirtas statistų vaidmuo.

Apie 20 tūkst. žmonių (14 tūkst. sausumos pajėgų karių ir karininkų bei 6 tūkst. nacionalinės gvardijos karių) turėjo specialiai atvykti iš JAV pratyboms. Kartu su jais pratybose turėjo dalyvauti 9000 JAV karių, dislokuotų nuolatiniu ar rotaciniu pagrindu Europoje.

Kitų šalių atstovai yra žymiai mažiau įtraukti, o tarp jų akivaizdžiai dominuotu lenkai (3 tūkst. kariškių) ir vokiečiai (4 tūkst.).

Remiantis šiais duomenimis, tampa labai aišku, kad Europos gynyba buvo statoma ant užjūrio siuzereno durtuvų. Šiuo metu yra žinoma, kad Suomija ir Norvegija nedalyvaus pratybose, o taip pat ir Vokietija atsisakė siųsti savo kariškius į manevrus. Bundesveras užtikrins tik kariuomenės tranzitą per šalies teritoriją.

Nepaisant to, pradiniai „Defender“ Europa 2020“ mastai  atrodo gana įspūdingai, tačiau, pavyzdžiui, 1988 m. Vokietijoje vykstant karinėms pratyboms REFORGER, buvo įtraukta 125-tūkstantinė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos grupuotė. Tačiau tada dar egzistavo Tarybų Sąjunga ir socialistinė stovykla. Planuojamas pratybų mąstas po šaltojo karo yra beprecedentinis.

Plati pratybų geografija

Manevrai turėjo vykti 10 šalių teritorijoje: Pribaltikos respublikose, Lenkijoje, Gruzijoje ir kitose. Buvo planuojama, kad bus atidirbta desantinė NATO greito reagavimo pajėgų operacija su nusileidimu Lietuvos, Latvijos ir Gruzijos teritorijose.

Be to, vykdant pratybas buvo ruošiamasi NATO karių ir karinės technikos permetimas iš Lenkijos į Lietuvą.

Manevruose norėta panaudoti trijų korpusų ir penkių JAV armijos reguliariosios ir atsargos pajėgų divizijų padalinius. Kariuomenė taip pat turėjo būti nukreipta į taip vadina Suvalkų koridorių, jungiantį Lietuvą su Lenkija.  Šis geografinis regionas - tikras NATO bloko galvos skausmas. Pasak Vakarų karinių ekspertų, Rusijos kariuomenė, palaikoma Baltarusijos, gali atkirsti ir tuo pačiu užblokuoti Pribaltiką nuo kaimynių - aljanso sąjungininkių. 

Nepaisant visiško tokių fantazijų absurdiškumą, faktas lieka faktu: karinės pratybos, kurių pagrindinė veikla buvo planuojama nuo 2020 m. balandžio mėn., turėjo vykti prie pat Rusijos Federacijos o taip pat Baltarusijos Respublikos sienų.

Tas faktas,  kad šį kartą mokymus sužlugdė "epidemija",  tendencijos neatšaukia. Baltijos jūros regiono, kuriame susiliečia NATO ir Rusija, militarizacijos mastai tik didės.

Rusijos reakcija

Nepaisant NATO kariškių patikinimo apie tai, kad „Defender 2020“ pratybos turėjo būti išskirtinai gynybinio pobūdžio, Rusijos vadovybė dėl šio reikalo  nekūrė jokių iliuzijų. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasakė, kad Maskva būtinai reaguos į NATO bloko veiksmus.

„Tikiuosi, kad bet kuris normalus kariškis ir politikas tai supranta. Tie, kurie išprovokuoja visiškai nepagrįstus tokio pobūdžio mokymus, nori, kad sektu atsakomosios priemonės, kad ir toliau didintį įtampą “, - paaiškino užsienio reikalų vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat sureagavo į NATO bloko veiksmus.

Dalyvaudamas 2019 m. spalio mėn. NVS viršūnių susitikime Ašchabade, Putinas priminė, kad Rusija, skirtingai nei NATO vadovybė, pratybas „Centras-2019“ vykdė savo teritorijos gilumoje. 

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo klausimu Rusijos Federaciją visiškai palaikė Baltarusijos Respublika. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, sužinojęs 2019-ųjų spalyje apie artėjančias didelio masto pratybas, lakoniškai konstatavo: „Kokį retorinį klausimą sąryšyje su tuo galima užduoti šiuo klausimu? Nežinau, kam to reikia “.