Skaitytojų žodis: Ukraina – nauji Artimieji Rytai

Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: http://revoliucija.org/2015/07... 2015-07-13 14:24:03, skaitė 2400, komentavo 0

Skaitytojų žodis: Ukraina – nauji Artimieji Rytai

Banderininkų protestas Kijeve
Banderininkų protestas Kijeve

Publikuojame tekstą, kurį mūsų redakcija gavo iš vieno mūsų skaitytojo apie esamą padėtį Ukrainoje, kurioje paaštrėjo nesutarimai tarp valdžios ir banderininkų judėjimo „Dešinysis sektorius“.

Ukraina – nauji Artimieji Rytai

Šeštadienį, liepos 11 d. banderininkų organizacijos „Dešinysis sektorius“ organizacijos nariai susirėmė su policijos pareigūnais. Kijevas šį incidentą įvardijo kaip „terorizmą“, tuo tarpu „Dešinysis sektorius“ teigė, kad jo pajėgos stos prieš valdžią visoje šalyje. Anot Kijevo Vidaus reikalų ministro Arsenijaus Avakovo, Ukrainos pietvakariuose Zakarpartijos regione esančiame Mukačevo mieste įvyko susišaudymas, kurio metu buvo sužaloti keturi civiliai ir trys policijos pareigūnai.

Sekančią dieną banderinkai po susirėmimų su policijos pajėgomis užsibarikadavo Mukačevo apylinkėse; jie be savo lyderio (Dmytro Jarošo) nurodymų atsisakė sudėti ginklus.

Policijos spec. pajėgos ir ypatingos paskirties vadinamosios „Nacionalinės gvardijos“ daliniai kartu su saugumo agentais apsupo šią vietovę, esančią prie pat Ukrainos pasienio zonos su Vengrija ir Slovakija.

Apie panašius įvykius yra tekę girdėti ir anksčiau, kada prieš metus „Dešiniojo sektoriaus“ banderininkai susikovė prieš Kijevo liberalkonservatorius prie Rados (parlamento).

Neseniai su keleta žmonių šnekėjausi apie situaciją Ukrainoje. Daugelis mano, kad Kijevo chunta kovoja prieš taip vadinamus „prorusiškus teroristus“ Donecke ir Luhanske. Tačiau kas ten vyksta iš tikrųjų?

Po 2014-ais Vakarų imperialistų finansuoto perversmo – Euromaidano – daugelis Ukrainos regionų išreiškė norą tapti autonomiškais ir pertvarkyti Ukrainą federalizmo pagrindais, arba iš viso atsiskirti nuo neteisėtos Kijevo vyriausybės, kuriai tuo metu dar vadovavo Olegas Turčynovas.

Buvo įkurtos kelios naujos respublikos (pavyzdžiui, Doneco ir Luhansko Liaudies Respublikos). Krymui atsiskyrus nuo Ukrainus ir įsijungus į Rusijos Federaciją – kas padarė galą NATO svajonėms apie karinės bazės įsteigimą Krymo teritorijoje – Ukrainos vyriausybė ėmė mobilizuoti ginkluotas pajėgas, kad tuo būdu užkirstų kelią dar kitų regionų separatizmui.

Tačiau nuo to laiko tiek Donecko, tiek Luhansko Liaudies Respublikos sugebėjo sėkmingai atsiskirti nuo Ukrainos ir kovoti prieš Kijevo pajėgas.

Šio karo metu Jaceniuko vadovaujama Kijevo vyriausybė mėgino plėtoti ekonominius ryšius su Europos Sąjunga, JAV ir NATO. Jo liberastinis režimas privedė ukrainiečių tautą prie visiško skurdo, kuomet net „Dešiniojo sektoriaus“ banderininkai (kuriais anksčiau Vakarų spec. tarnybos panaudojo chaosui Kijevo gatvėse pakurstyti) protestuoja ir netgi puola valdžią.

Neseniai viena mano draugė aplankė Charkove gyvenančius savo giminaičius. Kurį laiką ten pabuvusi, ji man papasakojo, kad žmonės vos tegali susimokėti mokesčius ir pragyventi, o visi jauni vyrai, tame tarpe ir invalidai, verčiami stoti į kariuomenę ir kariauti Donbaso regione, kur jiems įsakoma šaudyti su kariuomene kolaboruoti atsisakančius civiliuz gyventojus, vykdyti kratas ir net plėšikauti. Verta pažymėti, kad nuo karo Donbase pradžios šalį paliko jau 763 tūkst. žmonių.

Aš pasakiau šiems žmonėms, kad įprastos sisteminės žiniasklaidos kalbos apie prieš „prorusiškus teroristus“ kovojančią Ukrainos vyriausybę yra netiesa. Tikrovė visiškai kitokia. Iš tiesų yra trys pagrindinės kovojančios grupės.

  1. Vakarų finansuojama kapitalistinė liberalkonservatorių Kijevo vyriausybė, kuri mėgina išlaikyti savo versloves Ukrainoje ir palikti Ukrainą kaip marionetinę valstybę Vakarams.
  2. Banderininkai, vadovaujami D. Jarošo, panaudoti kaip smogiamoji jėga Maidane, o dabar nesėkmingai mėginantys kovoti su esama vyriausybe ir sukurti fašistinę valstybę pagal savo dievuko – Stepano Banderos – pavyzdį.
  3. Naujai susikūrusios Liaudies Respublikos, t. y. Novorosija, kurios kaunasi prieš Kijevo chuntą ir banderininkus.

Šis karas parodė, kad pilietiniai karai gali egzistuoti ir XXI amžiaus „civilizuotoje“ Europoje. Kaip ir pastaruosius keletą dešimtmečių Artimieji Rytai, taip šiandien Ukraina yra šalis, griaunama Vakarų įtakos mėginant demonizuoti buvusią vyriausybę, įvesti „žmogaus teisių“ ir panašias „ne pelno siekiančias“ organizacijas, įvykdyti pučą su lengvai valdomomis grupuotėmis kaip „Dešinysis sektorius“ ir sukurti marionetinę valstybę, kuri pasakytų „taip“ savo šeimininkams Vakaruose.