Kas valdo pasaulio šalių centrinius bankus?

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2019-10-24 20:35:00, skaitė 394, komentavo 2

Kas valdo pasaulio šalių centrinius bankus?

Atsakymą į šį daugeliui pasaulio gyventojų nežinomą klausimą savo apžvalgoje pateikia David Bholat ir Karla Martinez Gutierrez portale „Bank undergraund“.

https://bankunderground.co.uk/2019/10/18/the-ownership-of-central-banks/#more-5559

Vienų valstybių bankai, kaip JAV ir Italijos, yra grynai privačiose rankose, kitų, kaip Anglijos, yra pilnai valstybiniai. Yra tokių, kurie yra mišrios nuosavybės, kaip Japonijos bankas.

Jei dvidešimto amžiaus pradžioje centriniuose bankuose pirmuoju smuiku grojo privatūs bankininkai, tai amžiaus vidury CB pradėti nacionalizuoti, kaip Anglijos bankas (1 ir 2 piešiniai).

Į amžiaus pabaigą privačiais liko tik saujelė CB.

Kas valdo pasaulio šalių centrinius bankus?

Kas valdo pasaulio šalių centrinius bankus?

Dar yra kelios neskaidrios struktūros - Europos centinis bankas (ECB), kurio įsteigimas yra reguliuojamas sutartimis tarp ES valstybių narių.

Visiškas mūsų laikų anachronizmas yra Prancūzijos valdomas Centrinės Afrikos bankas, kuris, kaip pažymėjo buvęs Italijos vicepremjeras Matteo Salvini, spausdina pinigus afrikiečiams. Greičiausiai toks pats kolonijinis bankas yra ir Rytų Karybų centrinis bankas.

Kas valdo pasaulio šalių centrinius bankus?

Kas valdo pasaulio šalių centrinius bankus?

Kas valdo pasaulio šalių centrinius bankus?

Nors Japonijos, San-Marino ir Turkijos CB priklauso privatiems akcininkams, jų pagrindiniu akcininku išlieka valstybė. Skirtingai nuo jų, JAV, Italijos ir PAR vyriausybės neturi savo dalies centriniuose bankuose. Graikijos bankas yra mišraus modelio, nors jis, kaip ir Belgijos ir Italijos CB, yra ECB narys.

Yra skirtumų ir tarp to, kaip privatūs CB savo akcininkams išmoka dividendus. JAV FRS akcininkams išmoka sumą, fiksuojamą tokiu būdu, kad dividendai primena mokėjimą kuponais už obligacijas. Kitais atvejais, kaip Turkijoje, atlygis yra kintamas ir diskretiškas, nors iš čia jis ribojamas.

Šveikas, tikriausiai, pasakytų:

- Privatūs CB yra didelis gėris. Kai tik 1913 metais JAV 7 privačių bankininkų klanai (daugiausiai iš Europos) užgrobė šios valstybės pinigų spausdinimo stakles, pasaulis sulaukė tikro klestėjimo: sekė pasauliniai karai, per kuriuos žuvo šimtai milijonų blogų žmonių ir įvyko krizės, po kurių visi pasaulio pinigai atsidūrė labai atsakingų žmonių rankose.

Kai viskas iščiulpta, artėja nauja krizė, o visa pasaulio pinigų sistema transformuojama į Facebook libras, tuomet pasaulio pinigų šeimininkams CB jau nereikalingi, o nuostoliai, žinia, nacionalizuojami.