Štai ir prabėgo 23 dienos nuo tos dienos, kai paskelbiau apie išankstinę registraciją į Vaikystės Sodą. Kaip ir sakiau, liepos pabaigoje išankstinė registracija baigėsi.

Jau šį savaitgalį išsiųsiu visoms preliminariai užsiregistravusioms šeimoms laišką ir pakviesiu registruotis iš tiesų.

Nepaprastai džiaugiuosi, kad tiek daug šeimų pasitikėjo manimi ir registravosi nematę patalpų ir net asmeniškai nesusitikę. Tai – ir nepaprastai malonu, ir didelė atsakomybė. Vis dėlto juk tėvai paliks Vaikystės Sode brangiausia, ką turi!

Tačiau ši išankstinė registracija – ir didelis netikėtumas. Nors dauguma draugų ir pažįstamų man sakė, kad vaikų Vaikystės Sode tikrai bus, tačiau man tai buvo didžiausias galvos skausmas. Šiandien didžiausias galvos skausmas – visi tikrai netilps. Vadinasi, reikia kažką galvoti…Jeigu per tris savaites toks rezultatas, tai, be jokios abejonės, po pusės metų galima tikėtis dar daugiau! O jeigu dar pasakyčiau, kad jau 5 vaikai užsiregistravo lankymui nuo kito – 2011 – rugsėjo… širdis dainuoja, o galvelė sopa

Kaip tik šiandien buvo nupirkti staliukai, kiti baldeliai ir dabar lauksime jų atkeliaujant. Praeitą savaitę įgyvendinome ir projektą “kėdutės”, už kurį nepaprastai esu dėkinga Vaikystės Sodo komandos narei Renatai! Priemonių taip pat apie 95proc turime. Žodžiu, viskas juda ir jau nepaprastai laukiu tos dienos, kai įsikraustysime į patalpas ir pakviesime visus tėvelius į Informacijos vakarą, kurį jau dabar planuojame…

Š-I-R-D-I-S      D-A-I-N-U-O-J-A!!!

Jau? Pakvipo rudeniu? Nors dienos vis dar karštos, jos vis trumpėja, o naktys vėsta. Nežinau, ar tai rudens kvapas, bet kažkokia nostalgija, jei ne liūdesiu, padvelkė…

Poros pastarųjų dienų tekstai be jokios sistemos:

Taip atrodė Vilnius, kol dar buvo mažas • dabar jame, sako, dviratininkams geriau nei Kaune • tai labai informatyvus miestas • galėtų būti netgi žaismingas • tačiau ne toks pastelinis kaip Klaipėda • kurioje tikrai daugiau smėlio nei Bornmute • o ženklai turistams aiškesni už iškabintus Rodo saloje • saloje sveiko proto žmonėms – o juk yra ir kitokių… • kino filmuose pristatomų kartu su ateities miestų vizijomis • panašiomis į antiutopijas – visuomenę be privatumo • kur „didysis brolis“ atidžiai stebi nepaklusniuosius • kur asmeniniai duomenys taip lengvai nuteka į viešumą • kad norėdamas juos laikyti saugiai • ko gero turėtum atjungti šviesolaidį ir jo nebejungti… • arba labai daug žinoti • bet vis tiek nebūsi tarp išrinktųjų • veikiau tarp atsainiai aptarnaujamų • tvoromis atitvertų • bet dar galinčių laisvą akimirką prie ežerėlio • sužaisti su kaimynais šachmatų partiją • ir nesukti galvos, dėl šalies įvaizdžio, kurį kiti vis tiek daro geriau…

Šį kartą su vaizdeliu pagelbėjo italai:

Related posts:

1. BALČIŪNAITĖ SIAUČIA MARATONE: PIRMOS AKIMIRKOS PO FINIŠO Europos lengvosios atletikos čempionato šįkart nerodo nei LTV, nei Sport1,...

Panašūs įrašai jums Yet Another Related Posts Įskiepis.

Šį įrašą paskatino smulkus žurnalistinis skandalas – CNN Money paskelbė straipsnį, kuriame rašė, kad 77 procentai iPhone vartotojų ketina turimą modelį keisti į naują iPhone, tačiau tą patį ketina daryti tik 20 procentų Android savininkų. Netrukus paaiškėjo, kad žurnalistai neįsigilino į tyrimo duomenis – 20 procentų buvo ne nuo Android, o nuo visų išmaniųjų telefonų vartotojų. Iš tikrųjų tas Android skaičius yra 32 procentai – gerokai didesnis. Tačiau, kaip pastebi Fortune, esmės jis nekeičia – dar daugiau Android vartotojų ateityje ketina įsigyti iPhone (36%). Kodėl?

Jau kurį laiką mane stebina tai, kad žmonės išmaniuosius telefonus renkasi taip, kaip anksčiau rinkdavosi paprastus mobiliuosius – pagal galingumo/savybių/dizaino/kainos santykį. Viskas būtų gerai, tačiau pamirštas lieka pats svarbiausias dalykas – operacinė sistema ir programos. Būtent nuo jų priklausys, kiek naudos ir malonumo teiks išmanusis telefonas. Programos – jo esmė ir pagrindinis skirtumas nuo galingesnių įprastinių mobiliojo ryšio telefonų.

Jei atsižvelgsime į programas, jų pasirinkimą ir kokybę, CNN skelbta statistika tampa šiek tiek geriau suprantama. Taip, Android telefonų išleidžiama daugiau ir jie aktyviai varžosi tarpusavyje ir su kitais išmaniaisiais naujausiomis techninėmis galimybėmis bei galia. Tai atrodo kaip didelis privalumas renkantis telefoną (kas nenori pirkti naujausią ir labiausiai internete giriamą?), tačiau privalumas kaip mat išnyksta telefoną įsigijus – po savaitės ar dviejų su tokiu pat entuziazmu Gizmodo ir kiti liaupsina naują kurios nors firmos modelį…

Tuomet lieki su ne „pačiu pačiu“, bet paguosti turėtų programos, kurių tūkstančiai laukia parduotuvėje. Ir ji tikrai yra svarbesnė už pačio telefono pasirinkimą. Jei laikysime, kad išmaniuoju telefonu vidutinis vartotojas naudosis bent du metus, tai turime santykį 2:102 – dvi savaites džiaugiesi turįs „kiečiausią“ telefoną, o visas kitas pasitenkinimą turi teikti programos.

O čia kol kas Apple App Store beveik neturi konkurentų. Ne vien dėl to, kad joje daugiausia programų. Labiau dėl to, kad tai jau yra brandi programų ekosistema, kurioje kiekviena kategorija yra pilna labai kokybiškų produktų. Nors kitų OS parduotuvės turi praktiškai visų kategorijų programų, dažnai jose yra vos vienas ar keli pakankamai geri produktai. Skylių nėra, bet pasirinkimo irgi nėra. Ir nors išties nebūtina, kad galėtum rinktis iš 50-ies RSS skaityklių, faktas, kad yra toks jų pasirinkimas, yra privalumas vartotojui – kietesnė konkurencija, geresni kainų pasiūlymai, lyderiai negali užmigti ant laurų.

Android Marketplace ar Ovi Store yra jaunesnės struktūros – joms dar viskas prieš akis. Tikiu, kad ateityje jos irgi išsiplės ir praturtės kokybiškomis programomis, tačiau šiandien į jas vartotojai menkai teinvestuoja – nemokamai parsisiunčiamų programų santykis jose daug didesnis nei Apple App Store.

Kai kas į tokius duomenis žiūri kaip į Apple politiką „iš visko plėšti pinigus“. Tačiau programų kainas nustato ne Apple, o kūrėjai. O tai, kad vartotojai perka programas, reiškia, kad jie investuoja į OS. Lengva kaitalioti sistemas, kai nesi į jas įmerkęs pinigų – jauni žmonės ir kompiuteriuose po kelis kartus per mėnesį gali keisti OS, nes neperka programų. Nesakau, kad reikalui prispyrus nekeisčiau operacinės sistemos, tačiau po kelių tūkstančių litų investicijos į programas, tai daryčiau tik kritiniu atveju (gerai bent, kad ja esu patenkintas).

Todėl mūšį dėl naujų vartotojų galima laimėti pašėlusiu tempu leidžiant vis naujus ir naujus išmaniųjų telefonų modelius, bet karą laimės tas, kas išlaikys vartotojus savo operacinėje sistemoje. Juk taip nutiko ir su Windows…

Spėju, kad Google anksčiau ar vėliau rimtai susirūpins programų kokybe Android Marketplace parduotuvėje. Ypač tų, kurios nedomina entuziastų, bet sulaiko „paprastus“ vartotojus – žaidimų, edukacinių, produktyvumo ir pan. Žingsnį tarp pirmoje pastraipoje minėtų 77 ir 32 procentų būtina sumažinti, kol neišblėso pirkėjų entuziazmas.

Dar sunkiau tai bus padaryti beveik nuo nulio startuojančiai Microsoft su Windows Phone OS ir Hewlett-Packard su atnaujinta WebOS (buvusia Palm). Netrukus turėtų prasidėti tikras viliotinio šokis aplink gabesnius mobiliųjų programų kūrėjus. Jei programuojate – imkite galvoti apie mobiliuosius projektus. Ateina jų aukso amžius. Ne – jis JAU atėjo…

Europos lengvosios atletikos čempionato šįkart nerodo nei LTV, nei Sport1, į kurio planus šis renginys buvo įtrauktas. LTV motyvacija – finansinė, nors kažkodėl ji nebuvo svarbi renkantis rodyti vaikų Euroviziją iš Minsko, o Sport1 pasirinko Singapūre vyksiančią jaunimo Olimpiadą. Matyt, nieko gero iš lietuvių lengvojoje atletikoje nesitikima – Virgilijus Alekna diske jau ne lyderis, tai ir neįdomu…

Užtat Živilė Balčiūnaitė savo pasiėmė!

Talpinu video tiems, kurie negalėjo matyti – jei lietuviams sava sėkmė nerūpi, tai vokiečiai padėjo:

Related posts:

1. APIE R. BERANKIO TRANSLIAVIMĄ (ARBA NE) DAR KARTĄ Komentatorius Roslas komentare straipsniui apie tenisą atkreipė dėmesį, kad oficialioje...

Panašūs įrašai jums Yet Another Related Posts Įskiepis.

…tai norėsiu, kad pastatytų štai tokį:

BENETTON VAIKŲ DARŽELIS.

Ir tada daugiau niekada nebesuksiu galvos dėl patalpų, nes tokios patalpos + mano programa yra būtent tai, ką aš matau kaskart,kai užmerkiu akis

Nežinau, kokie jūsų potyriai iš VMI, o štai aš vieną dieną nuvežiau 3 vaikus Gabrieliaus sesei, Gabrielius su ketvirtuoju išvažiavo pas dantistę, o aš – be visų kitų reikalų – važiavau į VMI.

Kai buvau Savivaldybėje, man patiko, kad, vos tik įėjus, yra Informacija. Žodžiu, jei lankaisi pirmą kartą (o juk nebūtina ir pirmą – kartais tiesiog ir po 10 kartų reikia eiti ten, kur dar nebuvęs…), yra du žmonės, galintis tau pagelbėti.

Ir štai aš su savo klausimu keliavau į VMI. Tų klausimų yra labai daug, nes motinos mokyklėlių Lietuvoje dar nėra (na, taip, kad būtų ir aiški  teisinė bazė, ir higienos normos joms).

Tai štai nueinu aš į VMI, atsistoju prie to lapelių spaudiklio ir pradedu galvoti, kur man čia eiti. Galų gale pasirenku vieną, kuris, mano manymu, labiausiai tinka. Laukiu. Ilgai laukiu. Ateina mano eilė ir man pasako, kad ne ten laukiau, reikia eiti pagal savo pavardę.

Kylu į kitą aukštą. Merfio dėsnis: VISUR laisva, o mano kabinete sėdi žmogus. Laukiu. Laukiu valandą. Pro šalį eina moteris, ir aš ją sustabdau. Klausiu:

- Laba diena, aš čia atėjau X klausimu, tačiau mano konsultantė užimta. Kadangi tai ne konsultacija mano asmeninių mokesčių klausimu, gal Jūs ar kitas kolega galėtų man padėti?

Man atsako (labai maloniai):

- Žinote, geriau laukite savo konsultantės.

Ir nueidama taria:

- Niekas gi nenori ‘lyšno’ darbo…

Po dar beveik valandos sulaukiau, kol žmogus išėjo. Tuo metu atėjo tik dar vienas kitas žmogus į kitą kabinetą ir – labai greitai – išėjo. Viena darbuotoja ėjo atsigerti vandens iš koridoriuje stovinčio aparato, kelios šiaip migravo, viena – kurią slampinėdama koridoriuje pamačiau - browsin’o internete. Bet man juk reikėjo eiti, kaip sakant, pas SAVO raidę, nes niekas nenori lyšno darbo.

Galų gale sulaukusi išgirdau, kad…vis dėlto ateiti reikėjo ne čia. Jėzusmarijasantaliucija! Dabar jau keliauju į antrą aukštą. Vėl spaudžiu mygtuką, vėl laukiu eilėje. Sulaukiu. Iš pradžių patenku pas konsultantą, kuris, kartu su kolege konsultante, labai maloniai viską paaiškina. Tačiau man taip ir nelieka iki galo aišku, nes aš bandžiau išaiškinti tą keistą situaciją, kurioje Lietuvoje yra atsidūrusios motinos mokyklėlės ir papasakoti, kas konkrečiai man neaišku…

Man pradeda atrodyti, kad aš čia viena tokia pasimetusi: žmonės steigiasi, veikia. Pavyzdžiui, kadangi vaikų skaičius Vaikystės Sode labai auga, pradėjau galvoti apie didesnes patalpas. Vienose apsilankiau. Ir štai man pasakoja, kad šis darželis iš tiesų buvo individuali įmonė, teikianti vaikų priežiūros paslaugas, nes kitaip jie niekaip nebūtų atitikę Lietuvos higienos normų. O ten, mano nuomone, viskas atrodo ne ką ne prasčiau, nei Belgijos darželiai. Ir dar gražus namo kiemas su žaidimų aikštele. Žodžiu, žmonės rado būdą, tėvai veda, nes viskas švaru, tvarkinga ir visai nesvarbu, kad nėra N klozetų ir kitų nesąmoningų reikalavimų!

Kodėl nepadaroma, kad tokios motinos mokyklėlės galėtų veikti kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigos? Gal dėl to, jog niekas nenori lyšno darbo?

Pasimetusi.

Nuotrauka: Brooklyn Home Office by mkosut

Kam dar neteko susidurti su Groupon.com, truputėlį apie koncepciją. Tai sistema, kuri paslaugų ar produktų pirkėjams padeda sutaupyti, o paslaugų ar produktų pardavėjams parduoti didesniais kiekiais. Pvz jei muziejus žino, kad gali greitai pritraukti 1000 lankytojų be papildomų išlaidų, jis gali suteikti tam 1000 žmonių 50% nuolaidą bilietams vien dėl masto, nes nominalia išraiška vis vien gautų daugiau pelno nei pardavęs, sakykim, tik 100 bilietų su didesniu pelningumu. Tuo tarpu žmonės, norėdami gauti 50% nuolaidą į muziejų, kviečia savo draugus įsigyti taip vadinamą groupon’ą (kuponą, tik grupinį:) ir taip garantuoti, kad tam tikras sulygtas bilietų kiekis visgi bus nupirktas. Pirkimas Kanadoje (kur gimė Groupon.com) nesudėtingas - užtenka palikti savo kredito kortelės duomenis ir jeigu susirinks pakankamas kiekis žmonių, pirkėjas gaus gruponą, kurį vėliau iškeis į paslaugą ar produktą. Jei nesusirinks, rezervacija kredito kortelėje panaikinama ir pirkėjas nieko nepraranda. Tokie pasiūlymai pateikiami kasdien ir juos įsigyti galima tik tą dieną.

Groupon.com pristatymas:

Idėja labai staigiai išplito. Žinoma, geros idėjos greitai pradedamos kopijuoti. Vienam iš klonų Europoje (CityDeal) viskas gerai susiklostė ir juos šią gegužę už daugybę milijonų įsigijo Groupon.com, siekdami užtikrinti savo plėtrą senajame žemyne.

Netrukus atsirado ir Lietuviškų klonų kaip groupon.lt (gruponas.lt). Tačiau iš jų bene rimčiausiai atrodo kartu.lt. Penktadienį jie pardavinėjo abonementą į vieną iš Vilniaus sporto klubų su 45% nuolaida. Didžiausias niuansas su tokio tipo portalu Lietuvoje mano nuomone yra atsiskaitymai. Kredito kortelės dar nėra taip paplitę, todėl tenka verstis tokiu būdu - arba gruponas įsigijamas SMS (bet jei nesusirenka reikiamas žmonių kiekis, pinigai negrąžinami) arba banko pavedimu, tačiau nesėkmės atveju gražinama suma su praradimais banko komisiniams + daug vargo administruojant. Be to lietuvišku atveju reikia sumokėti visą sumą į priekį (pvz už sporto klubą pervesti 99 Lt). Tiesa, čia ir kiekiai, tenkinantys paslaugų teikėjus, yra mažesni. Manau kartu.lt dar išaugs :)

Originali konstrukcija matyt kaupdavo prizinį fondą iš visos europos ir geriausias spirdžius matyt laimėdavo piniginius prizus. Deja šis variantas buvo pahackintas ir jau ryšio su duomenu baze neturi. Kiek supratau, pats virtualus vartininkas visiškas durnelis ir jis yra tik atsitiktinumo faktoriaus įnešėjas- nes jis “traukia" kamuolius visiškai atsitiktine tvarka.
Tačiau mane domino tik elektroninė dalis, o ne atrakciono logika. Elektroninė dalis mano akimis žiūrint, padaryta debiliškai ir inžinieriškai neprotingai. Visa sistema atrodo maždaug taip:

Kairėje ir grindyse yra IR siustuvai. Čia pagrindinė inžinierinė klaida- siustuvai sriabia gana daug elektros, o jie maitinami nuo 5V maitblokių. Tai jei viename siustuvo gale buna sakysim 4.7V, tai jau kitame jau būna vos 4.2V. O jei pridėti originalaus maitblokio silpnumą ir originalius jungiamuosius laidus, tai vienas elementas maitinamas 3.4V, o kitas tik 2.9V. Siustuve stovi PIC16F627 kontroleriukai kurie generuoja pastovų 48kHz signalą, jie daugiau nieko kito nedaro. Tačiau tokia įtampa jau yra prie PICo darbo apatinės įtampos. O ir IR šviesos diodai šviečia kiek per silpnai. Mano kieme, kur įtampa ir eteris be trugdžių, sistema dar veikia. Tačiau atrakcionų parke, kur važinėja visokie elektromobiliukai, eteris jau pilnas impulsinių trugdžių…
IR signalas kerta vartų lauką ir patenka į imtuvus. Tai paprasčiausiai IR imtuvo moduliai sujungti ir skanuojami tokiais pat PIC16F627 procesoriukais. O čia jau prasideda dar vienas anti inžinierinis sprendimas. Foto detektoriaus numeris perduodamas į centrinį kompiuterį naudojant RS485 lygio signalus, tačiau pačio kamuolio atskridimo detekcija padaryta žymiai durniau- visi vartų PICai per diodinį, TTL lygio ARBA elementą, TTL lygyje perduodami ilgiausiais laidais į kamuolio detekcijos mikrokontrolerį (kuris prabangiai pavadintas Goal PSU). Šis įrenginys tai dar vienas PIC16F627 procesoriukas į kurį ateina ir kamuolio “starto" detektorius. Ką aš žinau, bet TTL lygio signalas kuris eina iš neapsaugoto PIC procesoriuko į kitą neapsaugotą PIC procesorių per ~20 metrų kabelį (kartu su 12V maitinimu) yra kiek keistokas sprendimas…
Dėl tokių nesamonių, ir dėl daviklių išdėstymo nežinojimo atrakcionas “laboratorinėse" sąlygose veikė. Tačiau atrakcionų parke jau ne. Vietiniai specialistai nepaleido, todėl teko praleisti bemiegę naktį Lietuvos pajūryje ir debuginti sistemą. Dėl įžeminimo nebuvimo (!), triukšmingo eterio ir elektros tinklo, teko pašalinti originalius 5V maitblokius ir IR siustuvus pajungti su naujais (ATX) maitblokiais ir sprindiniais laidais. Dabar siustuvas veikia žymiai ryškiau, o imtuvas pradėjau nebegaudyti impulsinių trugdžių. Gal dar kiek padėjo, kad atsijungė vienas “ground loop" per IR siustuvus ir atrakciono fermas. Ir dar kiek pamačyjo, kad atrakciono valdytojai burbuliuodami visdėlto įžemino sistemą.
Atrakcionas tikriausiai jau veiks (jei nupirks projektorių) Palangoje, Basanavičiaus prospekte.

Originali konstrukcija matyt kaupdavo prizinį fondą iš visos europos ir geriausias spirdžius matyt laimėdavo piniginius prizus. Deja šis variantas buvo pahackintas ir jau ryšio su duomenu baze neturi. Kiek supratau, pats virtualus vartininkas visiškas durnelis ir jis yra tik atsitiktinumo faktoriaus įnešėjas- nes jis “traukia" kamuolius visiškai atsitiktine tvarka.
Tačiau mane domino tik elektroninė dalis, o ne atrakciono logika. Elektroninė dalis mano akimis žiūrint, padaryta debiliškai ir inžinieriškai neprotingai. Visa sistema atrodo maždaug taip:

Kairėje ir grindyse yra IR siustuvai. Čia pagrindinė inžinierinė klaida- siustuvai sriabia gana daug elektros, o jie maitinami nuo 5V maitblokių. Tai jei viename siustuvo gale buna sakysim 4.7V, tai jau kitame jau būna vos 4.2V. O jei pridėti originalaus maitblokio silpnumą ir originalius jungiamuosius laidus, tai vienas elementas maitinamas 3.4V, o kitas tik 2.9V. Siustuve stovi PIC16F627 kontroleriukai kurie generuoja pastovų 48kHz signalą, jie daugiau nieko kito nedaro. Tačiau tokia įtampa jau yra prie PICo darbo apatinės įtampos. O ir IR šviesos diodai šviečia kiek per silpnai. Mano kieme, kur įtampa ir eteris be trugdžių, sistema dar veikia. Tačiau atrakcionų parke, kur važinėja visokie elektromobiliukai, eteris jau pilnas impulsinių trugdžių…
IR signalas kerta vartų lauką ir patenka į imtuvus. Tai paprasčiausiai IR imtuvo moduliai sujungti ir skanuojami tokiais pat PIC16F627 procesoriukais. O čia jau prasideda dar vienas anti inžinierinis sprendimas. Foto detektoriaus numeris perduodamas į centrinį kompiuterį naudojant RS485 lygio signalus, tačiau pačio kamuolio atskridimo detekcija padaryta žymiai durniau- visi vartų PICai per diodinį, TTL lygio ARBA elementą, TTL lygyje perduodami ilgiausiais laidais į kamuolio detekcijos mikrokontrolerį (kuris prabangiai pavadintas Goal PSU). Šis įrenginys tai dar vienas PIC16F627 procesoriukas į kurį ateina ir kamuolio “starto" detektorius. Ką aš žinau, bet TTL lygio signalas kuris eina iš neapsaugoto PIC procesoriuko į kitą neapsaugotą PIC procesorių per ~20 metrų kabelį (kartu su 12V maitinimu) yra kiek keistokas sprendimas…
Dėl tokių nesamonių, ir dėl daviklių išdėstymo nežinojimo atrakcionas “laboratorinėse" sąlygose veikė. Tačiau atrakcionų parke jau ne. Vietiniai specialistai nepaleido, todėl teko praleisti bemiegę naktį Lietuvos pajūryje ir debuginti sistemą. Dėl įžeminimo nebuvimo (!), triukšmingo eterio ir elektros tinklo, teko pašalinti originalius 5V maitblokius ir IR siustuvus pajungti su naujais (ATX) maitblokiais ir sprindiniais laidais. Dabar siustuvas veikia žymiai ryškiau, o imtuvas pradėjau nebegaudyti impulsinių trugdžių. Gal dar kiek padėjo, kad atsijungė vienas “ground loop" per IR siustuvus ir atrakciono fermas. Ir dar kiek pamačyjo, kad atrakciono valdytojai burbuliuodami visdėlto įžemino sistemą.
Atrakcionas tikriausiai jau veiks (jei nupirks projektorių) Palangoje, Basanavičiaus prospekte.

“Nėra jokio “mes”", sakau aš jam, gniauždamas bilietą link tribūnos.

TNS Gallup pranešė TV rinkos dalyviams nerimastingą žinią, kad, cituoju, liepos 26 dieną vėl buvo pasikėsinta i SIC Gallup Media / TNS atliekamo TV metrų tyrimo dalyviu konfidencialumą.

Pakvipo detektyvu: UAB „Lietuvos Rytas“ leidžiamo žurnalo „TV Antena“ žurnalistais prisistatę žmonės, prisidengę žurnalistiniu tyrimu lankėsi TV metru respondento namuose, siekė išgauti informaciją apie dalyvavima tyrime, žiūrimus kanalus, namų ūkio nariai bei jų turima aparatura buvo fotografuojami.

Primename, kad toks žurnalistinis tyrimas jau buvo atliekamas, o jo rezultatai buvo plačiai eksponuojami Lietuvos ryto puslapiuose ir eteryje.

Rašėme apie tai ir turime pagrindo manyti, kad tie UAB „Lietuvos Rytas“ leidžiamo žurnalo „TV Antena“ žurnalistais prisistatę žmonės tokiais prisistatė neapsimetinėdami, o todėl šią arba kitą savaitę galime sulaukti eilinės demaskuojančios medžiagos Lietuvos ryto žiniasklaidos imperijos padaliniuose.

TNS Gallup vadovas Gytis Juodpusis situaciją mums pakomentavo vienareikšmiškai : pirmosios panašios provokacijos prasidėjo 2009 metais. Po to sekė eilė straipsnių “Lietuvos ryte”, kurių tendencingumas ir neprofesionalumas mus šokiravo. Nenorėdami veltis į bevaises diskusijas su neprofesionalais, mes inicijavome tarptautinį TV metrų sistemos auditą. Auditorių parinkti buvo pavesta Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Lietuvos komercinių TV ir radijo asociacijai, Komunikacijos agentūrų asociacijai bei Lietuvos skaitmeninių TV asociacijai. Minėtos institucijos bendru sutarimu išrinko auditorę iš Didžiosios Britanijos p. Lietuvos skaitmeninių TV asociacija. Auditas vienareikšmiai atsakė į rinkos dalyvių keltus klausimus.
Deja, panašu, kad kai kurie rinkos dalyviai, nekreipdami dėmesio į audito išvadas, nusprendė tęsti provokacijas prieš TNS atliekamą TV metrų tyrimą.

Ir užbaigė dramatiškai: yra akivaizdus siekis ne vykdyti “žurnalistinį tyrimą”, bet šantažuoti tyrimų kompaniją, griauti pasitikejimą tyrimais apskritai, destabilizuoti situaciją TV reklamos rinkoje ir taip siekti savanaudiškų tikslų. Šiuo metu mas analizuojame situaciją su rinkos dalyviais bei tariamės dėl veiksmų, kurie užkirstų kelią panašioms provokacijoms.

uagadugu niekuomet neslėpė savo simpatijų menkiau žiūrimiems kanalams ir trimituoja apie jų menkiausius pasiekimus ar užmačias. Štai ir šiandien suokėme apie naują Lietuvos ryto TV laidą, nors, jeigu kuris nors mūsų komentatorius paprašytų už ją statyti savo pinigus, vargu ar sutiktume…

Taip pat mums nepatinka monopolistai, todėl nemylime TNS Gallup meile karšta.

Šios atliekami telemetriniai tyrimai yra nepalankūs Lietuvos ryto TV. Televizija investuoja daug pinigų į kokybę, iš visų jėgų bando prilygti rinkos lyderiams, tačiau to nesimato skaičiuose.

Gerai, meskime tuos skaičius į šalį. Net jei tų skaičių nebūtų, nemanyčiau, kad Lietuvos ryto TV gali būti labiau žiūrima, nei skaičiai rodo.

Priežastys kelios. Pirma – žiūrovų inercija. Rinkos naujokai visuomet pervertina žiūrovo paslankumą. Būdami dinamiški patys (jeigu tu ką nors kuri, esi aktyvus, reiškia ir esi dinamiškas), jie tokiais laiko ir juos supančius. O tai – iliuzija. Žiūrovas tingus, kaip smauglys saulės atokaitoje. Jam dažniausiai pakanka pirmos distancinio pultelio eilutės. O ten yra trys klavišai, kurie jau daug metų užimti. Kartais juos sudomina koks ypatingo lygio reginys – tarkim, LKL finalas (bet ne Mis Lietuva…), tačiau tokių reginių turi būti daug ir kartotis jiems reikia dažnai. Tai – ne vienerių metų įdirbis.

Lietuvos ryto TV autorinės programos pramoginė dalis yra skurdi LNK ir TV3 fone. Nei Vytenis Sinkevičius, nei Jogaila Morkūnas nėra bulvaro megažvaigždės. Tiesiog – ne ta svorio kategorija. Man labai patinka Livija Gradauskienė, bet bijau, kad toms plačiausioms masėms ji nėra patraukliausia.

Su kokia Pareigyte nesulyginsi…

Lietuvos ryto TV beviltiškai pralaimi ir LNK, ir TV3 kanalui filmais. Tiksliau, dirba pagal savo pajėgumus, bet neturėdama LNK ir TV3 megabiudžetų, negali kovoti ir dėl filmų megapaketų.

Net ir pagerinęs pastaruosius  porą parametrų, kanalas negalės pretenduoti į didesnes žiūrovų simpatijas dar mažų mažiausiai kelis metus, kol žiūrovinė inercija nebus įveikta.

Jeigu kažkas yra kabinęs ant ausų makaronus ir žadėjęs aukso kalnus per metus, tada reikia tik pasijuokti iš tų, kurie patikėjo.

Nors tai gal ir nelabai gražu…

Tai, kuo kanalas giriasi – didžiausia informacinių laidų gausa, deja, nėra pats patraukliausias magnetas masėms.

Todėl, kad ir kaip to nesinorėtų, tikiu TNS Gallup, kai šie rodo tuos 2-3 procentus auditorijos dalies, kas kanalui garantuoja tik šeštą vietą rinkoje ir tokias menkas reklamos pajamas.

Bet pacituosiu uagadugu komentatorių Spyrį: TNS duomenimis galima pasitikėti tiek, kiek jie tarnauja kaip vieninga valiuta. Pati tyrimo metodika nekelia didesnių abejonių. Netgi mažas respondentų skaičius nėra taip jau blogai. Blogai, kad TNS niekaip nesutinka, jog mažas respondentų rotacijos procentas atsiliepia tyrimo rezultatų patikimumui.(…) TNS turėtų gerokai padidinti respondentų rotaciją.

Daugiau nei sutinku su Spyriu…

Savo nepaslankumu TNS Gallup gali išsikasti pats sau duobę.

O problema – labai rimta. Bandantys sudaužyti veidrodį tik įsivaizduoja galį jį pakeisti sau palankiu.

Iš tiesų jie sukuria situaciją, kai žmonės netiki tuo, ką veidrodis atspindi.

Naivu galvoti, kad staiga pradės tikėti matą teisingą atspindį, jei atsirastų kitas veidrodis.

Chaosas…

Aišku, kai kam geriau chaosas, nei nepalanki vieta tvarkoje.

Nes kai visiems chaosas, visi tame chaose lygūs.

O turėdamas daug ir galingų poveikio priemonių gali nusipiešti kokią nori realybę.

Related posts:

1. “LIETUVOS RYTO” TV VĖL TRANSLIUOJA ANALOGINIU BŪDU IR KALTINA LNK MELAGYSTĖMIS Jau ne kartą rašėme apie Lietuvos ryto TV peripetijas su...
2. LNK IR TV3 NELEIS RAMIAI KVĖPUOTI “LIETUVOS RYTO” TV uagadugu skaitytojai pranešė, kad Lietuvos ryto TV nuo birželio 18...
3. LIETUVIŠKA “TNS GALLUP” MIRTIS: DU SIC’ai IR JOKIO AIŠKUMO Bandome įsikirsti į tą TNS Gallup išnykimo problemą. uagadugu ji...

Panašūs įrašai jums Yet Another Related Posts Įskiepis.

Skundėjui labiausiai nepatiko šis klipas :

Visą skundą galite perskaityti štai čia.

Gavus mūsų atsakymą į šį skundą, jį nagrinės Lietuvos reklamos biuro Arbitražo komisija, kuri spęs, ar uždrausti klipus.

Zvonkė ir Vitalijus Cololo © LNK

LNK labai ženkliai plečia savo žvaigždžių ratą.

Štai šio uagadugu rašinio pabaigoje uždaviau retorinį klausimą apie Zvonkę ir še tau…

Tarsi šlapiu skuduru per snukį atsakymas iš LNK – be O. Pikul, I. Valinskienės LNK eteryje pasirodys dar ir Zvonkė. Kartu su Vitalijumi Cololo.

Šis duetas apysėkmingiai pasirodė Žvaigždžių duetuose – rusiškų animacinių filmų šlagerių perdainavimus paprasti žmonės nuo kaimo pamėgo.

Laidoje Žvaigždžių klubas, panašu, bus viskas labai liaudiška – bus grojama ta pačia teisingai pagauta banga: į Zvonkės ir Cololo klubą atvykstančioms viešnioms ir svečiams be kitų staigmenų, teks pasukti „gandų ruletę“ – patvirtinti, paneigti ir pakomentuoti tam tikrą „pletką“.

Pletkišką lygį garantuos ne tik vedėjai, bet ir prodiuserė Jurga Pukenytė – bumčikinių varduvinių koncertų ir Barų pas Violą autorė.

Su Baru pas Violą asocijuotųsi šitoks anonso apie naująją laidą pasažas: „Žvaigždžių klube“ paskalų kokteilius prie baro plaks ganduose skęstantys personažai. Ne ką prastesnius muzikinius kokteilius pristatys klubo svečiai – nuo žurnalo viršelių „nenulipantys“ garsiausi Lietuvos atlikėjai. Klubas neatsigins ir nuolatinių klientų – visų žvaigždžių ekspertai, vakarėlių liūtai jau turi savo staliuką.

Vieną iškabą pakeitė kita, Violetą Mičiulienę pakeitė Zvonkė, Saulių Siparį – V. Cololo, prifarširavom laidą pora kažkur matytų formatinių idėjyčių ir be galo inovatyvus kokteilis gatavas…

Dirbam beveik taip pat tobulai, kaip TV3…

Ironizuoju aš čia, ironizuoju…

O reitingas – bukas, kaip troleibusas ir jokios ironijos nesupranta…

Related posts:

1. LNK TOLIAU KLIMPSTA Į OKSANOS PIKUL GROŽYBES LNK atsiuntė pranešimą apie naują laidą. Na, kaip čia pasakius,...
2. ŠOKIŲ KRONIKA: VALINSKIENĖ… NETIKĖTAS AMPLUA? LNK rinkodariškai teisingai išlaikė paslaptį ir su pompa paskelbė, kad...
3. TELEVIZIJŲ ŠOKIAI ATAKUOJA AISTROMIS IR SEKSU TV3 ir LNK kova šokių aikštelėje vis aštrėja. Raktiniai žodžiai...

Panašūs įrašai jums Yet Another Related Posts Įskiepis.

Livija Gradauskienė © "Lietuvos ryto" TV

Lietuvos ryto TV švystelėjo žinią apie Livijos Gradauskienės reguliarų rodymąsi jos eteryje nuo naujojo TV sezono.

Primenu, kad pastarąjame L. Gradauskienė savo nelaimei papuolė į tą grupę garsių TV veidų, kurių TV3 kanalas, pasirinkęs 100 žvaigždžių koncepciją, taip ir nesugebėjo tinkamai įdarbinti. Tiksliau, įdarbino ir net pinigus mokėjo, tačiau televizijos kūrybininkų intelektualinis potencialas pasirodė per menkas pagimdyti daug programinių idėjų.

Nestandartiškai liežuvį vartanti L. Gradauskienė turėjo suteikti improvizacinio humoro TV anties tekstams, bet šių betonas jai nepasidavė. Vėliau televizija ją bandė įdėti į Myliu LT konstrukciją.

Bet ši buvo tokia jokia, kad jos niekas nesuprato – nei autoriai, nei atlikėjai, nei, juo labiau, žiūrovai.

Tada L. Gradauskienė išėjo į vidinę emigraciją Galoje, retkarčiais praskaidrinamą televizinio šmėkštelėjimo tokiuose renginiuose, kaip Mis Lietuva.

Čia, panašu, ją ir nusižiūrėjo tą sau gražių merginų fiestą transliavusi Lietuvos ryto TV.

Ir pasiūlė sutartį vesti kasdienę laidą – pirktinį formatą, kuris bus susijęs su televizijos profiliu – supramogintu kasdienių žinių srauto gromulavimu.

Lietuvos ryto TV nuosekliai lipdo programą juostiniu pagrindu. Šiokiadieniais ji koncentruojasi ties laidomis, kurios rodomos 4-5 kartus per savaitę vieną ir tą pačią valandą. Žiūrovas daug greičiau pripranta prie tokio tinklelio ir tampa jam lojalus.

Bet jeigu kuri nors juosta nepaeina…

Tada nebūna gerai. Būna netgi labai blogai.

Televizijos darbuotojams atsitinka nemiga ir isterijos priepuoliai.

Viena aišku, kad kanalas vis ambicingai siekia įsirašyti į didesnių kiemo berniukų gretas.

Žiūrėsim, kaip bus su tuo čia jau minėtu intelektualiniu potencialu…

Ir pinigais.

Ne visi apžioja.

Related posts:

1. “LIETUVOS RYTO” TV VERSUS LTV: KOVA DĖL A. LUKAŠENKOS IR A. VALINSKO Tuo metu, kai rinkos milžinai – LNK ir TV3 kaunasi...
2. NAUJAS “LIETUVOS RYTO” TV SEZONAS: JAKILAITIS, RUSAI IR VIKTORINA Lietuvos ryto TV rytoj galų gale pradeda sezoną. Rašome galų...
3. NAUJIENOS IŠ “LIETUVOS RYTO” TV: RYŠKESNĖ JAKILAIČIO EKSPOZICIJA Nuo kitos savaitės Lietuvos ryto TV keičia tinklelį. Pasikeitimai dideli,...

Panašūs įrašai jums Yet Another Related Posts Įskiepis.

“PartyGaming” priklauso tokie internetiniai prekiniai ženklai kaip “PartyPoker“, “PartyCasino“, “Foxy Bingo” ar “PartyBets“. Susijungimas sukurs didžiausią pasaulyje internetinių lošimų kompaniją.

Nes bosine gitara jis groja puikiai. Gal net “puikiai” yra per menkas epitetas.

“D’Orange” taip pat groja labai gražiai.

Džiazą.

Standartą.

Kurio klausydamas gali gerti vyną,kalbėti ir rūkyti. Ir net nepastebėti,kad pūtikams (o jie abu buvo puikūs) kartais pritrūksta plaučių.

Bet – mes vienu balsu nusprendėme- kad džiazas tai ne sportas.

Ir net labai greitai bėgdamas ir techniškai šokinėdamas per kliūtis,vis tiek nebūtinai būsi pirmas…

Džiazas – tai ne vien standartas.

Tadas Dešukas ir “Baisios stygos” buvo džiazas.

Tas, kuris nebėga 100 metrų per 9 sekundes,bet kurio klausaisi taip lyg 100 metrų bėgimas truktų amžinybę. Ir nenorėtum, kad būtų finišo linija.

 … Kažkada labai seniai, kai buvau SSB (studentų statybinis būrys:)) Vengrijoje, ten džiazo festivalyje grojo V.Ganelino trio. Tada, pamenu, labai didžiavausi, kad esu iš Lietuvos. Nes grojo, jie taip, kad visiems buvo aišku, jog tai – džiazas.

Šiandien, kai klausiausi “Baisių stygų”, buvo labai aišku, kad Lietuvoje viskas gerai.

Citata: ” Yra talentų, kurie suprato,kad jie talentai ir yra talentų, kurie dar to nežino” (Rasa)

Vienbalsiai nusprendėme: pastarieji geriau.

Tadas Dešukas, Vytis Nivinskas, Paulius Volkovas  ir “Baisios stygos” priklauso pastarųjų kategorijai.

Jei kada nors pasitaikys proga jų paklausyti- nedvejokite nė minutės.

Jie nebėga sprinto, jie negroja standarto, tačiau sielos jų muzikoje yra tiek, kad iki šiol negaliu suprasti, kodėl “Nida 2010 ” jie grojo pirmą vakarą, o ne baigiamojo vakaro uždaryme.

Jie tikrai to verti. 

… Atostogos prasidėjo puikiai.

Ačiū “Baisioms stygoms”:))

(via poppytalk ir Think.BigChief)

Sociumas. Tinklaraštis – smarkiai nuostolinga veikla. Ir tikriausiai tokia bus visada, nors mintis surengti konferenciją neskaitantiems – ganėtinai įdomi. Galima ją aptarti rašančiųjų ir skaitančiųjų susitikime. Kadangi susitikimas bus griežtai nekompiuterinis, tai aš tikriausiai nedalyvausiu (iš tiesų tai turėsiu darbo kaimynystėje, Kupiškyje). Bet kviečiu registruotis išsiilgusius atotrūkio nuo technikos.

Jei virtualios bendruomenės neatsibodo, tai galite atsakyti į klausimus apie jas. Jei atsibodo – turite galimybę išrinkti pikčiausią komiksų herojų.

Apibendrinimai. Gal galima būtų be jų? Vardais, prašome, ir už konkrečius darbus. Nors… perrašyti visus anekdotus apie blondines su konkrečiais vardais ir pavardėmis būtų žiauru…

Muzikavimas. Singlais po 5 litus piratavimo išties nesumažinsi, bet jei gerai groji, neliksi nei be gerbėjų, nei be pinigų.

Rinkodara. Ne žodžiais, o darbais mažas alus bando aplenkti didelį. Darbai per sunku? Tuomet štai jums uždarbis iš žodžių – padarykite Twitter žinutes savo profesija.

Apranga. Jei mokėčiau trumpiau rašyti, patekčiau ant marškinėlių. O pats, jei Rokiškis trumpiau rašytų, pasidaryčiau tokius: „Tačiau patikėkit manim – daug įdomiau yra žostkai ginti kad ir nesąmoningą nuomonę, atrandant vis naujų dalykų, nei paneiginėti pačiam save, neatrandant nieko“.

Prieštaravimas. Nesutinku, kad kvepalai dabar yra „visuotinai naudojama prekė“. Parduotuvėje ant 99% į kvepalus panašių indų parašyta „tualetinis vanduo“.

Dienos klausimas (retorinis). Jei 72 DPI atgyveno, tai dabar reikia paveikslėlius naršyklėms ruošti kaip – 66, 75, 80, 82, 89, 92, 97 ar 101 DPI?

Dienos vaizdas – pėdos smėlyje…

Vitas Vaičiulis kairėje ir Arminas Banys dešinėje.

Elektroninės muzikos duetas „Wild idler“ nuolat turi per radiją skambančių kūrinių, tačiau albumo leisti nesiruošia. Grupės dalininkas Arminas Banys sako, kad tam dar ne laikas.

„Albumas toli, jei jis apskritai bus. Pirma reikia pasiekti tam tikrą lygį tam tikruose dalykuose, įskaitant kokybę ir kitus. Kai tai padarysim, tai ir planuosim. Kaip jau gal kažkada sakiau, o jei nesakiau, tai sakau, kad nepatinka man pastaruoju metu populiarus naujų lietuviškų grupių kelias, kai netrukus po susikūrimo ir keletos dainų radijo stotyse kalbama apie albumo leidimą“, sakė ponas Banys.

Šiuo metu radijo stotyse grojamas „Wild idler“ kūrinys ir Marla Singer (Rūtos Jankauskaitės) „Island girl“. Arminas Banys sako, kad gali būti, jog trijulė pratęs bendradarbiavimą.
„Tiek aš su Vitu (Vaičiuliu), tiek Rūta parodėm norą susijungt, bet kol kas – nieko konkretaus. Trūksta tik susėsti ir susitart“, sakė muzikantas.

Duetas taip pat sau kelia reikalavimus rasti vieną stilių.

„Mūsų dainos stilistiškai skiriasi. Va to ir vengsim. Manau, visai sveika pasirinkti aiškesnę kryptį bent kažkuriam periodui. Juolab, jei prie mūsų prisijungs Rūta, tai taip pat tam tikros įtakos mūsų skambėjimui. Tam tikra prasme turėtume skambėti panašiai, kaip skambame „Island Girl“ “, aiškino p.Banys.

„Wild idler“ kartu kuria dvejus metus.

Rūta Jankauskaitė buvo grupės “Sheezzanova” vokalistė.

Vieną kartą, prieš kelerius metus, sėdėjau prie, kaip vėliau paaiškėjo, bendro stalo, netapom mes labai artimi, su viena porele, kuri, kaip ir visi išdidūs ratelio nariai, pasakojo nuotykius ir papasakojo, kaip vieną kartą jie sėdėjo prie kito stalo kitoje vietoje, jų peleninė buvo beveik pilna, o padavėja jos nepakeitė. Jie abu šypsojosi, juokėsi, jų akys žibėjo.

Vienas mėgstamiausių, jaukiausių, šilčiausių, labiausiai turistų supopsintų ir benamių nugulinėtų miestų. Ir mano nugulinėtas. Nes tie jo nuožulnūs sodai, nes tos jo drėgnos upės pakrantės, pievos ir pavėsiai. Nes Prahon aš nuolat atvykstu neišsimiegojusi, ir miesto grindinys, bažnyčios, minios, ginkluotos fotoaparatais, ir makdonaldų tualetai praplaukia mano sąmonės paviršiumi kaip taikus siurrealistinis sapnas, nuaidi kaip bokšto laikrodis ir trimitas.

Nes o. Praha.

Vienas mėgstamiausių, jaukiausių, šilčiausių, labiausiai turistų supopsintų ir benamių nugulinėtų miestų. Ir mano nugulinėtas. Nes tie jo nuožulnūs sodai, nes tos jo drėgnos upės pakrantės, pievos ir pavėsiai. Nes Prahon aš nuolat atvykstu neišsimiegojusi, ir miesto grindinys, bažnyčios, minios, ginkluotos fotoaparatais, ir makdonaldų tualetai praplaukia mano sąmonės paviršiumi kaip taikus siurrealistinis sapnas, nuaidi kaip bokšto laikrodis ir trimitas.

Nes o. Praha.

Vienas mėgstamiausių, jaukiausių, šilčiausių, labiausiai turistų supopsintų ir benamių nugulinėtų miestų. Ir mano nugulinėtas. Nes tie jo nuožulnūs sodai, nes tos jo drėgnos upės pakrantės, pievos ir pavėsiai. Nes Prahon aš nuolat atvykstu neišsimiegojusi, ir miesto grindinys, bažnyčios, minios, ginkluotos fotoaparatais, ir makdonaldų tualetai praplaukia mano sąmonės paviršiumi kaip taikus siurrealistinis sapnas, nuaidi kaip bokšto laikrodis ir trimitas.

Nes o. Praha.

Šį epigrafą juokais skiriu pamokančiam Martyno atsakui į vakar skelbtą Pauliaus rašinį. Martynas teigia, kad autorių teisės yra realybė, o nevaržomas kūrinių vartojimas esą tėra paika idėja, prieš kurią realybė „nesilenks“. Ar man vienam atrodo, kad šiandien internete yra visiškai atvirkščiai?

Kaip ten bebūtų, „Машина времени“ žodžiai turi visiškai apčiuopiamą pagrindą. Pažiūrėkime, kas atsitinka, kai taikomasi prie žmogaus, ir kai ne. Mano asmeninis pavyzdys:

Pinigai, sumokėti už skaitmeninius kūrinius per pastaruosius du metus

Programos ir žaidimai (beveik pilnai prisitaikę prie vartojimo: bandomosios versijos, globali rinka, konkurencingos kainos) – apie 4500 Lt.

Knygos ir žurnalai (dalinai prisitaikę, iš esmės užsienietiški, didelė rinka, kol kas didelės kainos) – apie 400 Lt.

Muzika (visiškai neprisitaikiusi, rakinta arba apribota geografiškai, klausoma tik per radiją) – 0 Lt.

Kinas (visiškai neprisitaikęs, geografiškai apribotas, nėra skaitmeninės nuomos) – 40 Lt.

Jei neprisitaikančiai prie žmogaus „realybei“ tai patinka, galime tęsti. Aš gi palauksiu. Paskutinė cituotos dainos eilutė yra „Однажды он прогнется под нас“.

Laisvas dainos vertimas, nesuprantantiems rusiškai: „Neverta taikytis prie permainingo pasaulio, tegu jis taikosi prie mūsų. Kada nors jis prisitaikys prie mūsų“.