Suprantu, kad ne visada gali pavykti nuspėti, ar žmogus kvailas, bet čia jau antrą kartą pasirodė žmogėnas. Ir vis vien priima. Na, atleiskite, bet man gaila to vargšelio. Gal jis ir nėra sutrikęs, gal tiesiog nori tokiu būdu prasimušti (Lietuvoje juk Minedas įsirėžė į sąmonę tiesiog). Tačiau nepamirškime, kad televizijoje reikia ir estetikos… O šiuo atveju tai tikrai nebuvo estetiška. Vakarienę valgyt gal ir galėsiu, bet nuotaika kažkokia ne tokia pasidarė.

P.S. Atleiskite tie, kurie dažniau užsuka į tinklaraštį (tikiuos, kad tokių yra). Nerašiau, nes nebūdamas Vilniuje sunkiai prisiverčiu sukurpti bent eilutę. Be to, iš pagarbos skaitytojams, stengiuosi nerašyti bile rašyt. Ne visada pavyksta, žinoma.

Dresuotos gyvatės žino kur kąsti

Vakar LNK pristatė jubiliejinį, 15-ąjį sezoną, kuris sutapo su “Kviečiu šokti” projekto pristatymu. Atvirai prisipažinsiu, kad mačiau labai nedaug, todėl palikau nelabai nusivylęs – negalima nusivilti tuo ko nematei. Bet iš to ką spėjau išvysti tai įspūdis buvo tikrai nekoks. Na kam gi nebūna. Pagalvojau, kad ankščiau nematytas filmas Gyvatės lėktuve tai lyg ir atsarginis LNK planas – jeigu kam nors nepatiks šokiai, tai bent galės pasimėgauti filmu, kurį netgi 65 tūkstančiai IMDB skaitytojų įvertino daugiau nei 6 balais. Ankščiau toks įvertinimų kiekis ir sakyčiau aukštas balas dažniausiai garantuodavo pusėtiną laiko praleidimą.

Bet tik ne šįkart. Tiesa filmo pradžia nieko blogo nežadėjo ir tiesiog priminė eilinę įtempto siužeto holivudo produkciją. Bet, kai filmui dorai net neįsibėgėjus buvo pradėta sodinti į lėktuvą, man jau pasidarė neramu apie ką gi bus šis filmas. Ir kas gi vyks sekančias 2 valandas. Apie tokią ilgą kovą su gyvatėmis negalėjau nė pagalvoti. O be reikalo. Filmui įpusėjus aš pirmą kartą gyvenime supratau, kad įmanoma į ką nors įtikėti taip stipriai, kad metus normalų gyvenimą eiti dėstyti tautiečiams apie savo praregėjimą. Prisiekiu, kad jeigu būčiau matęs šį filmą 2006 metais, kai jis buvo demonstruojamas kino teatruose, tai net nebaigęs jo žiūrėti, bučiau išėjęs į gatvę ir bandęs sulaikyti visus norinčius pasižiūrėti šį filmą. Ir netgi daugiau. Manau būčiau savo gyvenimą pašventęs tik tam, kad niekas daugiau šio filmo neišvystų. Kaip gerai, kad aš labai retai lankausi kino teatruose – gyvenimas būtų nuėjęs šuniui ant uodegos.

Net nežinau, kodėl ir kaip man pavyko pažiūrėti šį filmą iki galo. Tiesa išjungus televizorių mane aplankė prašviesėjimas – supratau, kad šis filmas neturėjo režisieriaus. Buvo visiškai aišku, kad šykštuolis prodiuseris pagailėjo pinigų nusamdyti režisierių, o gal tiesiog visus pinigus išleido pasamdyti Samueliui Džeksonui, todėl darbavosi tik aktoriai ir operatoriai. O kai visiems atsibodo filmuotis, tai filmo pabaigimo vakarėlyje visa nufilmuota medžiaga buvo sumesta į dėžę su montavimo klijais. Ir baisiai sėkmingo atsitiktinumo dėka gavosi tai ką aš mačiau prieš eidamas miegoti. Tai supratęs iškart užmigau laimingas.

Koks buvo mano nusivylimas, kai šįryt nusprendęs pasitikslinti dėl režisieriaus sužinojau, kad jų buvo netgi 2. Sekanti logiška mintis buvo, kad jie abu šiuo metu turėtų būti kalėjime už netyčinę žmogžudystę. Nes nors užmušk netikiu, kad prodiuseris išvydęs kur buvo iššvaistyti jo pinigai nebūtų gavęs širdies smūgio jau pirmosios peržiūros metu. Mano didžiai nuostabai prodiuseris irgi tebebuvo gyvas. Sekantis spėjimas buvo, kad kalėjime turėtu sėdėti pats prodiuseris -  dauguma kino kritikų jeigu nenusišovė kino salėje, tai bent jau nemažai jų turėjo mirti negalėdami susitaikyti su mintimi, kad jų profesija paliks nebereikalinga. Nes kiekvienas matęs šį kadrų kratinį puikiai sugebės atlikti kritiko darbą ir paskleisti žinią likusiesiems. Jeigu manote, kad aš bent kiek tai perdedu, tai Jūs smarkiai klystate. Ne taip seniai kalbėdamas su viena šviesių plaukų ir tamsios odos šeimininke, kuriai muilo operos atrodo meno kūriniai,  sužinojau, kad esu nevienišas savo jausmuose dėl šio filmo.

Turbūt pamanėte, kad aš esu snobas mėgstantis kabinėtis prie smulkmenų? Ne, aš tikrai nesu priekabus filmų žiūrovas. Man netgi patinka, kai filmuose blondinės dėvinčios kelius dengiančias uniformas pavojaus akivaizdoje persirengia į mini sijoną. Aš tikrai tikiu, kad žmogus bent kartą gyvenime žaidęs su Playstation gali nutupdyti Boeing 747.  Apie tai, kad  į pilotų kabiną galima patekti sulankstomo peiliuko pagalba nežinojau, bet kas gi dabar netaupo? Fizikos dėsnių net neminėsiu, nes kuo ta fizika įsivaizduojanti esanti? Holivude apie ją tikrai niekas nėra girdėjęs. Reiškia ji kaip ir neegzistuoja. Ir gerai. Mes irgi galime egzistuoti be fizikos. Kad tik linksmybių būtų.

Jeigu paskaitę šį mano atsiliepimą nusprendėte patys įsitikinti ar tikrai šis filmas toks blogas, tai nedarykite to! Tai gali  pakeisti visą Jūsų  gyvenimą. Aš tikrai nežinau kada nustosiu bandęs prisiminti ar teko kada matyti prastesnį filmą. Prisiminus tokius kritikų sudirbtus filmus kaip Rembo pagalvoju, kad lyginant su šiuo kūriniu tai buvo tiesiog šedevras. O Stalonė nusipelnė net ne Oskaro ir ne žvaigždės šlovės alėjoje, o 10 metrų aukščio auksinės Oskaro statulos pastatytos šlovės alėjoje. Ar kaip ten ji vadinasi.

Po vakar rimtai svarstau ar nevertėtų ištrinti LNK dažnio iš televizoriaus. Ar bent jau išlupti distancinio valdymo pultelio mygtuko kuris naudojamas LNK įjungti. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės emocijas ir pirmadienį nereikės eiti į TOPO centrą. Nors palaukit,  šįvakar 2 minutės šlovės per LNK? Kas žinote, su kuo paprasčiau lupinėti guminius mygtukus?

Masinės informacijos priemonės, tai verslas gaunantis pinigus egzistavimui už informacijos visuomenei pateikimą, dabar ir už reklamą. Ar melą galima vadinti informacija? Arba dalinius faktus?

Ką manote apie masinių informacijos priemonių reklamuojamą šampūną? Bet kokį, markė nesvarbu? Informacija nežinantiems – šampūnai turi ingredientą vadinamą SLS (Sodium Lauryl Sulfate – SLS) – natrio laurilsulfatas – pavojingą kancerogeninę medžiagą, kuri ilgai išlieka kepenyse (plaunant galvą ši laki medžiaga gali papulti visur). SLS naudojamas, kaip putos, papildomai tirpdo riebalus. Pramonėje naudojamas, kaip grindų ploviklis. Išvadas palieku pasidaryti jums patiems. Kai kuriais šampūnais plaunant galvą burnoje jaučiasi jo skonis. (aut. Patirtis) Kaip manote, ar šampūno reklama tai informacija? Ar melas? O gal reklamai melas leistinas? Kas yra reklama savo esme, kai parduodamas nuodas? Ir kuo galima pavadinti tą, kuris reklamuoja šį, arba kokį kitą nuodą?

Kaip žiūrite į Č. Darvino evoliucijos teoriją? – Kad žmogus išsivystė iš beždžionės, arba dar iš ko nors? – Ji jau senokai paneigta, bet oficialiai jos vis dar prisilaikoma, vis pateikiami faktai, kad atrasta dar kažkieno kaukolė esanti, kaip tarpinė grandis tarp dabartinio žmogaus ir nežinia ko, nes dar neatrasta galutinė grandis.

Kaip jums patinka Einšteino visuotinė reliatyvumo teorija? Ji nuostabi – bet nors yra tik teorija, daugelis jos išdavas pateikia, kaip argumentuotą faktą, nors nebuvo nei bandymų, nei jokių rezultatų. Tik teorija. Bet ją išdėstė didis autoritetas ir autoriteto nuomonė gali būti priimama, kaip faktas.

Sakoma dabartinis mokslas gali apskaičiuoti viską, bet ne, visi figūrų kontūrų apskaičiavimai vyksta remiantis euklidine geometrija, t.y. figūromis kurių iš esmės gamtoje beveik nėra – trikampiais, stačiakampiais, apskritimais (apskritimai yra), tiesėmis, kreivėmis. Pabandykime matematikos pagalba apskaičiuoti medžio su lapais, arba debesies apimtį ir atkartoti tą figūrą. Manau nukopijuoti gamtos nepavyks. Mes tolstame nuo gamtos bandydami sukurti kažką geresnio – to niekada nebus.. ir kai mums sakoma – mokslo pasiekimai, galime mintyse pridėti – žmonijos praradimai. Kas finansuoja dabartinį mokslą?

Ką žinome apie kasdienį vandenį? Kad turi 88,6% deguonies ir 11,4% vandenilio. Cheminė formulė H2O. Žmoguje yra 65-70% vandens. Visa kita informacija liečia tik vandens poreikius ir chemines reakcijas. Dar žinome, kad negavus vandens mirsime. Tai kas gi yra vanduo, kokią reikšmę turi žemėje ir kokią reikšmę turi žmogui, jo dvasiai, mąstymui – tam kas žmogų daro žmogumi? To oficialiuose šaltiniuose nerasite, juose tik sausi faktai ir jokios informacijos. Kodėl vandens negalima pagaminti, juk tik vandenilis ir deguonis?

Blogiausia tai, kad žmonės atpratinti mąstyti metodiškai, mums pateikiama informacija yra tik faktologinė (vien faktai). Tai naudinga valdantiesiems, nes kitu atveju būtų greitai identifikuoti, kaip didžiausi valstybės-pasaulio kenkėjai. O šiuo atveju valdantieji gali pasakyti – įstojome į ES, gauname struktūrinių fondų paramą (esą dykai), štai kokie mes šaunuoliai – juk tik mūsų pastangų dėka Lietuva įstojo į ES, kuri dykai dalija mums pinigus. Tauta džiaugiasi. Kam dalija? Ir ar tikrai dykai? Ir faktas: 1990 metais Lietuva nebuvo skolinga nė vienai užsienio valstybei. Įstojusi į tarptautinę valstybių organizaciją (ES), kuri dykai dalija pinigus, ji šiai dienai turi 35,89 milijardo litų skolą (http://www.2g.lt/). Kur laimėjimas ir kas laimėjo?

Apie infliaciją – mums sako infliacija, kainos kyla, bankai didina maržą, palūkanas . Melas, infliacija yra bankų veiklos produktas, tik bankai tai parodo sukeisdami vietomis priežastį su pasekme. Jie sako, didiname banko maržą, nes padidėjo infliacija. Iš tikro tai bankai savo veikla sukėlė infliaciją, o po to dar ir padidino maržą. Čia rasite daugiau informacijos apie tai: http://www.sarmatas.lt/08/krizes-mechanika-arba-krizes-kaltininkai-video-rusu-k/

Vėlgi mums sakoma – pakilo naftos, arba daržovių kaina. Nieko panašaus, kainos nekyla pačios, jas kaip taisyklė kelia suinteresuotos verslo-finansų grupuotės, arba mūsų valdantieji (benzino akcizas + PVM; atitinkamai 1,5 LT + 21% PVM už litrą benzino, daugiau, kaip 50% benzino kainos).

Krizė. Mums sako – niekas nekaltas, juk krizė. Taip, krizė, bet ar tikrai niekas nekaltas dėl jos? Ir ar kas atsakė už šią krizę? Juk tai galima prilyginti didžiausiam šimtmečio nusikaltimui. Bet nuteistas, ar patrauktas atsakomybėn nebuvo nė vienas asmuo, ar organizacija. Nors pagal mūsų teisę, teisiama net už netyčinius nusikaltimus. O ši krizė yra ne kas kita, kaip kryptingos, organizuotos nusikalstamos veikos rezultatas. Bet kaltų nėra – bankai remiami mokesčių mokėtojų pinigais, nors būtent jų ir fondų biržų dėka pasaulyje kilo ši krizė. Banko pelnas privatizuojamas, o nuostoliai nacionalizuojami, t.y. juos apmokame mes visi. Teisės aktai leidžia bankams veikti taip, kad jie nebus įvardijami nusikaltėliais net tada, kai daro akivaizdų ir visiems suprantamą nusikaltimą. Tapo įprasta, kad bankai, tai lyg atskira valstybė valstybėje, kuri gali diktuoti vyriausybėms savo valią, antraip grasina pasitraukti iš šalies. Rezultatus matome šiandien – jie akivaizdūs.

Mums sako – demokratiški rinkimai. Panagrinėkime patį žodį demokratija ir suprasime, kad rinkimai tikrai demokratiški ir atitinka tą žodį. Tik mūsų mąstymas nepakilęs iki to, kad suprasti, jog “demokratiškai” anaiptol nereiškia “teisingai”, todėl ir buvo panaudotas žodis būtent demokratija. Šis žodis kilęs Antikinėje Graikijoje, (gr. δήμος ‘liaudis’ + κρατῶ ‘valdau’). Plačiau paėmus, toje Graikijoje ir truputį vėliau Romoje, tik laisvi piliečiai vyrai turėjo teisę balsuoti, ar reikšti savo nuomonę. Vergai ir moterys neturėjo jokio balso. Išvertus į žmonių kalbą – vergvaldžių valdžia. Nors oficialioje literatūroje to niekada nerasite. Net Aristotelis yra pasakęs, kad demokratija palanki demagogams (http://lt.wikipedia.org/wiki/Demokratija – Antikinė (tiesioginė demokratija).

Todėl galime drąsiai teigti, kad rinkimai pas mus tikrai demokratiški – čia jokio melo nėra. Melas tik pačiame žodžio demokratija išaiškinime.

Mums sako – žinios per televiziją. Nieko panašaus, jokių žinių jūs ten negausite – jums eilinį kartą bus praplautos smegenys naujienomis, apie politikų pasivažinėjimą posėdžių metu į Tailandą, kriminalais, kuriuose dalyvauja pasigėrę, valstybės girdomi asmenys (nuo 1994 m. 24 kartus liberalizuotas alkoholio įstatymas) ir panašiais niekais. Bet jums per žinias nepasakys, kad planuojamos naujosios AE elektros kaina bus daug didesnė už dabartinę ir maža to, valstybė bus įsipareigojusi ją pirkti (žinoma mokėsime mes visi), nes kitu atveju joks investuotojas prie AE statybos nagų(pinigų) nekiš, niekas nepasakys, kad planuojamas elektros tinklų pardavimas, bet mielai praneš, esą prezidentė džiaugiasi, kad Lietuvoje atsirado elektros rinka, nes buvusioji senoji IAE anksčiau šiam procesui trukdė. Kas daugiau rūpi žmonėms, ar kažkokia spekuliatyvi rinka, ar žemos elektros energijos kainos, kurios buvo esant Ignalinos AE ?

Dar per televiziją mums parodys serialus įvairioms amžiaus grupėms, kuriuose smegenys plaunamos lyg ir kasdieniu aktorių gyvenimu, kur išdavystės norma, narkotikų ir alkoholio vartojimas šaunus dalykas, o alus ir rūkymas tiesiog kasdienybė. Kur moterims svarbu, kaip gražiau pasipuošti išduodant savo meilę su jo draugu, o vyrams patenkinti savo aistras, sunaikinti konkurentą, ar kompanijoje pagerti alaus. Kur moterys nuostabios, kartais bejėgės ir verkiančios, bet kai keršija, tai jau keršija – tas saldus žodis kerštas! Visa tai jaunimas siurbia, kaip kempinė, pradedant aprangos stiliumi, baigiant alumi ir cigaretėmis. Nekalbant apie ateities planus, juos dar pamatysime, nors emigracija – viena iš pasekmių.

O jei jums parodys apie klimato atšilimą, tai būtinai sužinosite (jei dar nežinojote), kad dėl šito kaltas CO2. Bet tai irgi yra netiesa, nes CO2 kiekis pakyla esant šiltesniam klimatui, t.y. CO2 – tai pasekmė, o ne priežastis. Daugiau apie tai video medžiagoje: Pasaulinį atšilimą nutraukė “hakeriai” http://www.atoveiksmis.lt/

Pabaigai: – viskas ką jūs girdite, ar matote, ar skaitote turėtų kelti jums klausimą: kokiu tikslu tai sakoma, rašoma, ar rodoma? Tam, kad mes kažką žinotume? Ne! – Viskas daroma vardan pinigų, arba dėl to, kad norima nuslėpti žymiai svarbesnius dalykus nukreipiant mūsų dėmesį. Dar viena priežastis – ugdyti mus bedvasiais vartotojais, kuriems svarbus tik asmeninis gerbūvis, o žodis garbė, ar sąžinė, kelia pašaipą. Ugdyti mus tuščiagalviais ir karjeristais, kuriems iš televizoriaus skambančios frazės ir rodomi vaizdai – visas gyvenimas, o viršininko pasakyti žodžiai, kaip šventa malda. Kuriems atrodo, kad jie žino viską, kai tuo tarpu žino tik vieną faktą, bet paaiškinti kodėl taip vyksta negali. Televizijos „kerams“ pasiduoda ir “mūsų politikai” – šokdami ir dainuodami scenose, kaip prastos rūšies aktoriai. Bet televizija juos tam skatina! Ir jie jau klauso!

Ar mums negėda dėl to, kad rinkome šiuos žmones? Pažiūrėkime atidžiai į ką jie pavirto (o gal visada tokiais ir buvo?) ir užduokime sau klausimą: ar dar ilgai leisimės kvailinami masinės informacijos priemonių(MIP), ar vieną kartą pradėsime galvoti sava galva, o ne aklai priimdami tai, kas atnešama ant lėkštutės, ar tiesiog subrukama į galvą, bekramtant čipsus prieš televizorių?

Arvydas Daunys

Ona Kolobovaitė "Šok su manimi" vakarėlyje

Kad jau apie šaipiausi iš “Kviečiu šokti”, tai nusprendžiau nesivaržyti ir dėl “Šok su manimi”. Beje abu projektai šįvakar 19 valandą atidaro naujus TV3 ir LNK sezonus. Tiesa, tie sezonų atidarymai bus labai ištempti ir tikrasis atidarymas bus berod tik sekantį savaitgalį. Bet šokiai prasideda jau šiandien. Aš tai bent pirmąsias laidas tikrai pažiūrėsiu.

Prisipažinsiu, esu nusivylęs teliko rodoma programa Lietuvoje. Tiek daug to eterio laiko ir taip jį nezgrabnai užkiša visokiu šūdu, kuris netgi nevisai yra lietuviška prekė ar kažkas bent kažkiek originalaus, o dažniausiai pirktas arba tiesiog pavogtas pakeitus vinjetes ir pavadinimą iš užjūrio kanalų. Ir man šiaip nepatinka pramoginiai šokiai, nepatinka žiūrėt į taukuotasnukius gimtinės selebričius, o ir tos aktualijos, aš tikiu kad gal jos ir aktualios, bet dažniausiai liūdnos ir šūdinos. Na kam reikia viso to mėšlo, nejaugi telikas nebegali būti kaip ankščiau- pramogas visai šeimai užtikrinanti dėžė, kur kiekvienas gali sau kažką atrasti, ir net nekalbant apie tuos šimtus kartų matytas laidas, ar nuvalkiotą muilą. Manau kad gali. Viskas ko reikia tai naujos, mūsų tautiniam mentalitetui tinkamos idėjos. Reikia tik surasti kažkokį bendrą visiems tautiečiams bruožą, tada galima galvoti apie daug platesnę tikslinę auditoriją, galima sukurti tokį „Šou“, kuris daugiau ar mažiau tiktų visiems, kuris būtų ne tik dovana įdomių reginių ištroškusioms akims, bet kartu ir pamokanti istorija, galbūt netgi likimus keičiantis, ar bent jau susimastyti priverčiantis išgyvenimas. Tikriausiai pamanysite kad aš šiek tiek idealistas, tačiau savo utopijoje matau kaip visi kartu, pačiu žiūrimiausiu metu, kokią 20 valandą, metame visus savo užsiėmimus ir įsijungiame vieną ir tą patį kanalą, o kitą dieną, darbuose, mokymosi įstaigose ar visuomeniniame transporte dalinamės išgyvenimais, spėliojame „kaip ten bus toliau“. Ir visai nesvarbu, ar automobilių vagis, ar pencininkas, ar klestinčios reklamos agentūros projektų vadovas, o gal eilinis prasilakėlis statybų darbininkas– visi visi turėtų ir bendrą tema apie ką pašnekėt, ir tą bendrumo jausmą, kuris apima kai pajunti turįs bent vieną rimtą bendrą interesą su aplinkiniais…

Sakote neįmanoma? Įmanoma, ir aš beveik praktiškai žinau kaip. Tai būtų visiškai novatoriškas ir tobulai pritaikytas mūsų krašto publikai projektas– realybės šou „dugnas“.

(Iš karto noriu prisipažinti kad nesu šios idėjos autorius, „copywraitas“ turėtų priklausyti tokiam mano bičiuliui Juozui iš Kauno, aš tik galbūt vienintelis įžvelgiau jos perspektyvą, išsaugojau atmintyje ir leidau sau šiek tiek ją apgludinti, adaptuoti pagal susidariusią šiuo metu rinkos padėtį.)

Dabar pati idėja:

„Tikros realybės šou „Dugnas““

Aprašymas (tv antenai):

„Tikrosios realybės šou Dugnas“, tai pusiau realiu laiku vykstanti dokumentika, kurios metu pamatysime ne tik daug įdomių užduočių, estafečių ar išgyvenimų, bet ir daug ko pasimokysime apie tikrąją žmogaus prigimtį.

Dvylika dalyvių, iš visos Lietuvos dešimt savaičių gyvens, tiksliau egzistuos, o dar tiksliau bandys išlikti izoliuotoje ir visai žmoniškam gyvenimui nepritaikytoje aplinkoje, kur kovodami su šalčiu, drėgme, prasta mityba, vieni kitais ir savimi bandys įrodyti Tau, mielas žiūrove, kad yra verti pagrindinio prizo– naujo gyvenimo“

Idėjos aprašas:

Įvairiuose Lietuvos miestuose ir kaimuose vykdoma atranka (rodoma įvadinėse serijose), kurios metu surenkama 12 dalyvių. Tai turėtų būti visiški degeneratai– įvairūs prasilakėliai, veltėdžiai, narkomanai, vagys recidyvistai, ir šiaip visi kurie nusispjovę ant moralės normų ir jau pasiekę, pagal mūsų socialinės visuomenės nuostatas visišką „Dugną“. Dalyviai, arba kitaip– personažai atrenkami tokie, kad būtų surinkta kuo margesnė kompanija. Asmenybės turėtų būti kuo spalvingesnės, išsiskiriančios ir tarpusavyje nesuderinamos, kad žiūrovui būtų įdomiau, ir susidarytų kuo daugiau įvairių spontaniškų situacijų dalyviams tarpusavyje komunikuojant viso šou metu.

Dalyviai, kuriems pavyksta pereiti atranką, iškarto po rezultatų paskelbimo, atskiriami nuo jų įprastos aplinkos, ir apgyvendinami uždarose realybės šou patalpose, kur nebus jokio ryšio su išoriniu pasauliu visą filmavimo laikotarpį, kol iškris iš žaidimo, arba iki finalo, kuris turėtų vykti po dešimties savaičių.(Aišku nebent rėmėjas būtų viena iš mobilaus ryšio bendrovių, tada to ryšio tektų šiek tiek suteikti)

Pačios patalpos, kuriose vyks visas filmavimas neturėtų būti tinkamos gyventi, turėtų galimybę visiškam izoliavimui nuo išorės, turėtų būti atokiau nuo didžiųjų miestų, sudarytos iš keleto atskirų erdvių ir pakankamai didelės įvairių estafečių ir užduočių vykdymui. Manau tam puikiai tiktų koks apleistas buvusios karinės bazės bunkeris. Drėgmė, šaltis tamsa ir betonas turėtų būti pagrindinė tematika. Ir dar– visiškai jokių komunalinių patogumų.

Šou eigoje, dalyviai atlikinės įvairiausias iš anksto socialinių mokslų žinovų sukurtas užduotis, kurių visų pagrindinė tema būtų nepasitikėjimas, savanaudiškumas, klasta, pavydas ir panašios savybės. Dalyviai, kad įveiktų išbandymus turės parodyti savo „tikrąjį aš“, atsisakyti paskutinių žmogiškumo likučių, ir siekti tikslo „Bet kokia kaina“. Teisingai įvykdę užduotis dalyviai bus skatinami įvairiais jų gyvenimo sąlygas gerinančiais prizais, tarkim šiltesniais rūbais, miegmaišiais, papildomu maisto daviniu, o vienas, pats uoliausias– bilietą į kitą etapą, apeinant balsavimus ir kitas galimybes iškristi.

Pagrindinis viso šou prizas būtų ala didžiausia visų dalyvių siekiamybė, tai „naujas gyvenimas“– naujas gyvenimas nuo A iki Z, tai nebrangus vieno kambario butas; darbas su terminuota vienerių metų sutartimi vienoje iš rėmėjų įmonių; „reprezantacinės lėšos“ kažkur 50000 litų, skirtų naujam garderobui, buities rūpestėliams susitvarkyti; reabilitacijos kursai; įvaizdžio specialisto konsultacija ir abonentas tinklapyje www.darnipora.lt– padorios antrosios pusės paieškoms.

Pagrindimas:

Šis projektas turi milžinišką potencialą nes:

1. 1. 1. Didžiajai daugumai patinka matyti kaip kažkam nesiseka, įpatyngai matyti kaip kažkam nesiseka labai smarkiai.
      2. Žiūrėdami į padugnes ir niekšiškus poelgius žiūrovai tarsi patys pasijaučia geresni( mintyse norom nenorom iškyla „aš taip niekada nesu pasielgęs/niekada taip nepasielgčiau).
      3. Iš „moraliosios“ pusės– taigi čia labai kilnus tikslas, naujas gyvenimas, antras šansas, drąstiški pasikeitimai į gerą ir taip toliau
      4. Kadangi personažų asmenybės bus labai skirtingos, kiekvienas žiūrovas galės susirasti sau favoritą, už jį sirgti ir balsuoti ir taip toliau.
      5. Projektas turėtų išliekamają vertę ir jam pasibaigus, galima po to imti interviu iš dalyvių, kurti atskiras laidas apie tai kaip „tai pakeitė mano gyvenimą“
      6. Neribotos rėmimo galimybės, nuo mobilaus ryšio bendrovių (tele2 veikia net „bunkeryje“), komercinių festivalių (be2geva–paganyk savo vidinį bom’žą), skalbimo priemonių (nuplaus viską, netgi tavo nešvarią sąžinę), alkoholinių gėrimų (kai pasiekiu „dugną“, atsikemšu kitą) ir taip toliau ir panašiai. Galimybės įkišti paslaugas ar produktus yra visiškai neribotos, juk „kai nieko neturi, tai reikia visko“

Galimi šūkių variantai:

„Pasiekus „Dugną“ lengva atsispirti“

„Žiūrim į gyvenimą „Dugne“, ir nereik žiūrėt daugiau į save“

„ „Dugnas“– realiausias antras šansas“

„ „Dugną“ tik pasižiūriu, ir kaip gerai gyvenu suprantu“

„Padėki nerimą bei problemas į šalį ir kaip kiti blogai gyvena pažiūrėk!“

Wikas Wikutauskas

Serialo "Liudininkai" plakatas

Jau rašiau apie šį serialą pažiūrėjęs pirmąją seriją. Tada buvo neaišku ar kūrėjai nėrėsi iš kailio filmuodami tik įvadinę seriją, ir  ar vėliau “Liudininkai” nesuprastės. Pažiūrėjęs pastarąją, berods 3 seriją, turiu pripažinti, kad mane jis sudomino. Nemanau, kad serialas taps populiarus – antradieniais visi įpratę žiūrėti “Kalėjimo beglius“. Kuris savo ruoštu manęs visiškai nesudomino. Esu matęs pirmas 3 ar 4 serijas, ir dar kelias iš paskutinio sezono. Tai kriminalinė “Santa Barbara“. Ne ta, siužeto nebūvimo prasme, bet, kad netgi paprasčiausios situacijos dirbtinai tempiamos kol užsimanai perjungti kanalą. Visus 4 “Kalėjimo bėglių” sezonus drąsiai būtų galima sutalpinti į vieną. Ir tai jau būtų ištempta. Tai ką, parodydavo per 1 seriją, buvo galima parodyti per 5 minutes. Suprantu, kad dabar daugelis mintyse ar netgi garsiai juokiasi koks aš neišprusėlis. Galbūt. Bet niekad nesupratau kodėl žmonės taip mėgsta “Kalėjimo bėglius”. Ir nemanau, kad kada nors sugebėsiu tai suprasti. Taip, kaip ir  jie greičiausiai nesugebėsi suprasti kodėl man patinka “Liudininkai”.

Deja, bet aš ir pats nelabai galiu paaiškinti kodėl. Kaip jau minėjau rašydamas apie “Viešbutis Babilonas”, man patinka šou su savi ironija. “Liudininku” personažų savi ironija verčia mane garsiai juoktis. Taip, gal aš primityvas. Bet man patinka  šio serialo stilius. Tiek nuogystės pateisinamos ir jomis nepiktnaudžiaujama. Tiek nepersistengiama su moralinėmis vertybėmis ir gyvenimas parodomas toks koks jis yra iš tikrųjų, nepagražinant nė per nago juodymą. Režisieriaus ar operatorių darbas irgi be priekaištų. Tai labai kokybiškas TV produktas, prie kurio nė norėdamas negalėčiau prisikabinti. O man to ir užtenka.

Aišku aš suprantu, kad JAV Maršalų tarnyba tikrovėje labai skiriasi nuo rodomos seriale. Bet kam tai rūpi? Nebent tikriesiems JAV Maršalams? Todėl jeigu Jūs nepriklausote minėtajai tarnybai, mėgstate šou su jumoru ir antradieniais neturite ką veikti nuo 22 iki 23 valandos, tai drąsiai galite persijungti į TV3 kanalą ir pasižiūrėti serialą “Liudininkai”.

Laidos "Kviečiu šokti" pristatymo komiksai 1/3

Laidos "Kviečiu šokti" pristatymo komiksai 2/3

Laidos "Kviečiu šokti" pristatymo komiksai 3/3

Išvydęs “Kviečių šokti” pristatymo nuotraukas nesusilaikiau. Niekad anksčiau nebuvau daręs nieko panašaus. Jeigu žinot kokią normalesnę programą kurti komiksams tai pasidalinkit. Šįkart naudojausi Comic Life kuri šiaip skirta Macintosh OS ir Windows versija labai nepatogi. Panaudotos A.Didžgalvio nuotraukos.

serialo Viešbutis "Babilonas" plakatas

Kad jau prisižadėjau rašyti apie visas TV laidas kurias žiūrėjau iki galo neišjungdamas televizoriaus, tai negaliu neparašyti apie pirmadieniais per TV3 rodomą Viešbutis „Babilonas“. Tai retas BBC serialas rodomas Lietuvos televizijose. Ypač komercinėse. O gaila – BBC produkcija tikrai kokybiškesnė už daugumą JAV televizijos laidų.

Pagrindinė priežastis dėl kurios su mielu noru žiūriu šį serialą tai didelė jumoro ir ironijos porcija kiekvienoje serijoje. Negalėčiau pasakyti, kad tai grynai angliškas jumoras. Labiau jau toks šiuolaikinis internacionalinis. Gal tik saviironijos kiekis didesnis nei JAV produkcijoje. Bet jumoras tikrai negrubus ar vulgarus. Nors šiaip vulgarybių tai netrūksta bene kiekvienoje serijoje. Nors ko gero tai tik duoklė mažiau išprususiems žiūrovams. Man tai nemaišo. Kas mane kiek tai erzina ,tai perdėtas moralizavimas. Ypač pagrindinis veikėjas, tai… toks angeliukas be sparnų ir vilkintis juodą kostiumą. Berods pirmo sezono paskutinėje serijoje jį buvo pašovę, tai tikrai pergyvenau, kad jis mirs ir serialo veiksmas persikels į rojų. Kur jo aukštos moralinės normos neleis atsipalaiduoti net pavyzdingiausiems rojaus gyventojams. Gerai, kad mano baimės neišsipildė ir visagalė medicina leido serialui tęstis žemėje.

Iš kitos pusė man suprantamas tas kūrėjų noras iškilti aukščiau , virš vidutinės BBC serialų produkcijos, kurioje tik pokštaujama. Bet  tada gal nereikėtų piktnaudžiauti veiksmo vieta ir stengtis rodyti mažiau vulgarybių? Nors gal aš čia tik man atrodo, kad moralizavimas ir vulgarybės prastai subalansuotos? O gal tai jau ir nūdienos norma. Bet kuriuo atveju, sumažinus vieną ar kitą, manau kad serialas paliktu patrauklesnis kažkuriam tai žiūrovų ratui. Dabar besimėtydami greičiausiai jie praranda ir vienus ir kitus. Nes reitingai tikrai nespindi. Sakyčiau nepelnytai neįvertintas produktas.

Serialų skaičiais stengiuosi nevertinti. Ir išvis vertinti serialus labai nedėkingas užsiėmimas. Viena serija gali būti labiau nusisekusi, kita mažiau. Gali pasikeisti aktoriai ir taip toliau. Todėl jokių skaičių. Netgi nerekomenduosiu jį parsisiųsti ar nusipirkti DVD. Šiame seriale nėra griežtos siužeto linijos, todėl nereikia būti mačiusiam ankstesnes serijas, tam kad pasimėgauti eiline serija, kurią galbūt rodys per televizijos kanalą kurį žiūrite šiuo metu. Todėl jeigu įsijungus TV pamatėte užrašą Viešbutis “Babilonas” ir neturite jokių kitų planų tai drąsiai galite atidėti distancinio valdymo pultelį į šoną ir pasimėgauti reginiu. Manau nenusivilsite.

Net dvi šokių laidos, dvi talentų laidos. Nežinau, kaip reiks spėti viską aprėpti. Juk įdomu kaip Radžis šoka, bet reikia spėti pamatyti ir kaip kažkas kitam kanale užpakalį krutina. O talentai… M… Jau vien A. Ramanausko be galo protingi išvedžiojimai praėjusiame sezone ko verti buvo. Pasaka…

Bet šiemet TV tiesiog tobulėja. Nuostabiai tobulėja. Įsivaizduokite, tokie talentai kaip R. Grinevičiūtė užaugo ir suvešėjo taip, kad į vieną laidą nebetelpa. Džiaugiasi mano širdis!

Be to, TV pagalvojo, kad vakarais nereikia grūdinti mano smegenų. Nuo šiol savo mėgstamiausią laidą dar lengviau įsiminsiu – ji vadinsis ne “Kakadu”, o “KK2″. Ir dar su tokia intelektualia vedėja. Ach, negaliu nusėdėti vietoje, rašydamas šį tekstą.

Ir tikrai, tiesiog nesulaukiu naujo sezono. Iškart po žinių galėsiu ramiai išjungti TV ir atsiversti knygą. Nereiks bijoti, kad pražiopsosiu ką nors svarbaus.

Pasibaigus neįprastai trumpam pranešimui turėjome nemažai laiko pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais.

O Lietuvos nacionalinė (visuomeninė) televizija tuo metu rodė laidą “Gamtos patruliai”.

Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, todėl nemanau, kad kas nors specialiai viską taip suplanavo ir nusprendė, kad po prezidentės metinio pranešimo geriausiai tinka būtent ši laida. Ir kad iš visų praėjusį sezoną rodytų “Gamtos patrulių” pati tinkamiausia šia proga yra laida apie viešąsias išvietes.

Tačiau pusvalandis iki G.Aleknonio laidos, kuri taip pat transliuojama per Lietuvos visuomeninę televiziją buvo skirtas būtent išviečių problemai aptarti.

Tai tikriausiai tik nelemtas sutapimas. Kartu - akivaizdus įrodymas, kad tikriausiai ne veltui kitose televizijose yra tokia pareigybė kaip programų direktorius.   

Kalbėti apie LTV misiją, auditoriją, žiūrovų lūkesčius, reitingus šiuo atveju tikriausiai nėra jokios prasmės.

Matyt, tai reikia priimti kaip simbolišką esamos situacijos išraišką.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai dalyvaus televizijos laidose

2010 m. gegužės 31 d. pranešimas VIR

Gegužės 31 d. 11.03 val. LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvaus Lietuvos radijo laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų”. Didesni mokesčiai ar valstybės bankroto grėsmė? Koks pasirinkimas laukia Lietuvos? Diskusijoje dalyvauja Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas, Kęstutis Glaveckas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys. Vedėjas Rimgaudas Geleževičius.

Gegužės 31 d. 17.35 val. LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvaus tiesioginėje LNK laidoje “Kryžminė ugnis”. Vedėjas Raigardas Musnickas.

Gegužės 31 d. 20.30 val. LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvaus BTV tiesioginėje laidoje “Sąmokslo teorija”. Vedėjas Arnas Klivečka.

LSDP informacijos centras

Aš, žinoma, žaviuosi A.Butkevičiaus aktyvumu…

Tačiau, prisipažinsiu, įspūdis dvejopas…

Skaitydamas pranešimą, gali netyčia pagalvoti, kad A.Butkevičius pats nusprendė, kuriose laidose jis norėtų dalyvauti…

***

Šį įrašą patarčiau skaityti tik visą serialą „Lost“ mačiusius žmones. Atskleidžiamas turinys. Nevertėtų rizikuot. Komentarų irgi nemoderuosiu – tačiau pasistenkite komentaruose šnekėti be atskleidžiamo turinio. Jei serialo nematėte – geriau neskaitykite įrašo, o eikite ir pradėkite žiūrėti patį serialą :) Tikrai verta.

***

Yra du dominuojantys Lost žiūrovų tipai. Vieni serialą mėgo iki 3-4 jo sezono ir dabar teigia, jog serialas nusivažiavo ir yra ištemptas, ir kiti, kurie serialą mėgsta, su malonumu žiūri juo gyvena ir net garbina. Nors iš dalies pritarčiau pirmiesiems, kai kurių dalykų seriale buvo galima išvengti, tačiau esu labiau prie antrųjų – Lost nuo pat pirmos iki paskutinės serijos man buvo labai įdomus, įtraukiantis, sukeliantis daug minčių, iškeliantis krūvą teorijų ir nepaleidžiantis nuo virvutės. Aišku, yra dar ir kitokių žiūrovų – nemažai jų nesigilina ir serialą tiesiog žiūri, net nekurdami teorijų.

Pažiūrėjęs paskutinę Lost seriją, jaučiausi gan liūdnai. Vien tai man įrodo, jog šis serialas man geriausias iš kada nors matytų. Taip prisirišau prie kiekvieno personažo, taip juos pažinau ir su jais susigyvenau, kad buvo žiauriai sunku sėdėti šias dvi valandas ir su jais po truputį atsisveikinti. Šešeri metai. 121 valanda žiūrint ir mėgaujantis. Dar dvigubai tiek laiko kuriant teorijas, diskutuojant, skaitant kitų sugalvotus paaiškinimus ir kitaip gilinantis į šitą fenomenalų serialą. Kadangi visą serialą žiūrėjau labai įdėmiai, buvo nuostabu paskutinėse serijose atsekti sąsajas su ankstesniais sezonais – vienas kitam ištartos frazės, paralelės, tam tikrų veiksmų paaiškinimas. Pasiilgsiu viso to. Nenoriu susitaikyti, kad serialas buvo galutinai užbaigtas ir taip išbaigtas. Tie nesuvokiami dalykai ir nesuprantami vaizdai visi išaiškinti ir padėtas galutinis taškas. Nebebus jokių didžiulių teorijų ir spėliojimų.

Ar nors vienas iš jūsų, žiūrėjusių serialą nuo pradžių iki galo, galės išgyventi be Hugo?? Aš ne. Ir visgi labai džiaugiuosi, kad Desmondui viskas baigėsi gerai – jis, kaip ir Hugo, juk vieni iš geriausių personažų.)

Lost kritikai teigia, kad serialas nusivažiavo ir pasidarė tik tempiamas ir neįdomus eilinis serialas. Aš visiškai prieštaraučiau, nes tai yra vienintelis mano matytas serialas, kuris taip progresavo, o jo pradžia visiškai skiriasi nuo pabaigos, nors pabaiga ir susiejama su visu serialu. Tai serialas, kurio personažai keitėsi taip, kaip jokiame kitame. Vien pažiūrėkime į Locke personažą – ar dar nors viename seriale yra toks įspūdingas personažas, sudarytas iš trijų asmenų – Locke prieš skrydį, Locke saloje ir Locke po mirties. Trys asmenybės ir visiškai persimainantis personažas, sukuriantis ypatingai stiprų serialo pagrindą. Daug kritikų (ir mano draugų) keikė, jog serialas pasidarė meilės šou, vien meilės trikampiai, seilionės ir kitokie neįdomūs dalykai. Tačiau tie kritikai neprisimena, kad veiksmo pirmuosiuose sezonuose buvo dešimteriopai mažiau, nei paskutiniuose :) Be to, man serialo stiprybė susideda ne tik iš dūmų monstro, pasišaudymų, Dharmos, daugybės lavonų ir kitokių veiksmo ir mistikos epizodų – man ne ką mažiau svarbesnis serialo aspektas buvo personažai, jų „augimas“, savęs atradimas, kiekvieno suvokimas, ką jis turėjo, ko neteko ir ką gavo šioje saloje; gyvenimo tikslo ieškojimas ir įvairiausi nuklydimai nuo kelio. Ir tai puikiai užtvirtino paskutinis sezonas, o dar labiau – paskutinė serija. Juk kaip teigė kūrėjai, serialo mistika nebuvo tik pati sala – tai buvo ir personažai, jų gyvenimai ir elgesys.

Iš pradžių nesupratau, ar Lost finalas mane tenkino, ar ne. Tačiau vėliau suvokiau, kad tai puikiai užpildė visą serialo esmę – žmones, bendruomenę, jų santykius, gyvenimus. Norėjusiems veiksmo ir salos problemų išsprendimo – tai buvo, viskas išspręsta puikiai ir gražiai – gėris nugalėjo. O norėjusiems gilaus ir reikšmingo finalo, laimingos pabaigos – viskas patiekta ant lėkštutės. Aišku, ta laiminga pabaiga man buvo žiauriai liūdna: tas mirties suvokimas, jog anksčiau ar vėliau, kad ir kokie įtempti ir svarbūs mūsų gyvenimai būtų, kad ir kokioje „saloje“ atsidurtumėme, vis tiek mirsim. Tačiau Lost labai gražiai pateikia pačios mirties esmę – niekas nemiršta vienas. Tie žmonės, kurie tavo gyvenime tau buvo svarbiausi, liks su tavim ir kartu „pereisite į naują etapą“. Tikriausiai Lost atvaizdavo, mano nuomone, nuostabiausią dalyką – mirtį kartu su artimiausiais ir svarbiausiais žmonėmis, paskatino nebijoti mirties, nes jų atvaizduotas šešto sezono gyvenimas ne saloje gali būti vienas iš pomirtinio gyvenimo variantų. Smagu, jog tokios ale „skaistyklos“ teorija sklandė jau nuo pirmojo serialo sezono – ir štai pačiame finale ši teorija panaudojama labai idealiai – nesugadinant saloje įvykusių įvykių ir užtvirtinant, kad visi tie įvykiai ir žmonės egzistavo, tačiau įprasminant visus ten žuvusius žmones ir visą tai, ką jie kartu nuveikė. Šis serialas paskutinėmis 20-čia savo minučių suteikia prasmę gyvenimui. Suteikia prasmę mirčiai, tokiam betiksliam ir nutrūkstančiam nežinomam dalykui.

Lost paliko daug neatsakytų klausimų. Tačiau tai tik puikus kūrėjų ėjimas, kadangi tokiu būdu serialas liks „gyvas“ – žmonės vėl jį žiūrės, vėl kurs teorijas, interpretuos ir diskutuos. Taip serialas gyvuos dar ilgiau. Aš tvirtai manau, jog jei serialas būtų buvęs sutalpintas (kaip pradžioje planuota) į tris ar keturis sezonus, jis tikrai nebūtų išaugęs į tokį tvirtą kūrinį, kuris dar dešimtmečius bus minimas, cituojamas, rodomas kaip pavyzdys. Sakykite, ką norite, tačiau šis serialas dar ilgai bus pateikiamas kaip geriausio serialo pavyzdys – jame buvo absoliučiai visų reikalingų sudedamųjų dalių: meilės, netekties, žmonių santykių, veiksmo, pasišaudymo, mistikos, ateivių teorijų, senovės civilizacijų pėdsakų, nemirtingumo, supermeno galių, detektyvo, kelionių laiku, alternatyvių realybių, bombų, visokiausio plauko kosmosų ir, svarbiausia – daugybė vietos didžiulėms interpretacijoms, teorijoms ir sugebėjimas serialą kurti taip, jog iki pat galo nebūtų aišku kas vyksta ir kokia tiesa slypi už visko. Juk ne veltui apie serialą prirašyta milijonai žodžių, šimtai tūkstančių straipsnių ir įrašų. Ar žinote nors vieną kitą serialą, kuris būtų sukėlęs tokį didžiulį ažiotažą? Kol kas nesu apie tokį girdėjęs.

Noriu paklausti kiekvieno, kuris sako, kad serialas nusivažiavo ir tapo neįdomus, išaiškinimai yra nesąmoningi, finalas buvo labai prastas – kaip būtų geriau, koks išaiškinimas būtų geresnis? Kol kas man nei vienas neatsakė, išskyrus mano sesę, kuri pasakė „galėjo tai būti ateiviai, o ne kažkokia spindinti šviesa“. Aš manau, kad jei tai būtų ateiviai, serialas būtų eilinis sci-fi šlamštelis su ufonautais. Tačiau net ir dabartiniu atveju apie ateivius teorijų prikurti galima. Taigi ir noriu paklausti paprasto klausimo - kas būtų geriau šiame seriale? Ar serialas turėjo išlikti savo linijoje ir visiškai nesikeisti nuo 1-2 sezonų, neprogresuoti? Manau, kad jei taip būtų atsitikę, ties 4 sezonu jie jau būtų neturėję ką rodyti, nes hatch (tas rūsys) ir others‘ai buvo tik mažutė salos pasaulio dalis. Juk kiek galima lakstyti po tas pačias džiungles, medžioti šernus ir išsirinkinėti vadą bandant išplaukti iš salos? Aš visiškai balsuoju ne už tokią situaciją, o už dabartinę.

Labai laukiu, ką Lost kūrėjai veiks toliau. Tai ką jie padarė, buvo kažkas nepakartojamo. Tai kūrinys, kuris suteikia visišką katarsį ir televizoriaus žiūrėjimą padaro prasmingu – verčiantį susimąstyti, sukti smegeninę ir kurti teorijas. Net George Lucas tai pripažino ir parašė kūrėjams laišką :) Sakykite ką norite, tačiau tai buvo ir kol kas yra visų laikų geriausias serialas, nes nei vienas serialas nebuvo toks progresuojantis ir toks permainingas, nenuspėjamas bei turintis tokį kiekį įvairiausių dalykų, temų, istorinių faktų ir simbolizmo.

Nebesiplėsiu toliau, nes galėčiau apie tai parašyti knygą. Galva dar sukasi nuo įspūdžio ir nenorėjimo susitaikyti su tuo, jog nebematysiu nei vieno iš jų. Nebeturėsiu ko laukti kiekvienos savaitės viduryje… Epas užbaigtas. Vietos interpretacijoms apstu. Jei ko nors nesuprantate – jums atsakys Lostpedia. Jei norite kartu su manim solidariai išreikšti gedulą dėl atsisveikinimo su šiuo puikiu serialu – pirmyn komentuoti. O jei norite padiskutuoti, paprieštarauti man, pateikti geresnę serialo išaiškinimo idėją ar įrodyti, kad daktaras Hausas ir CSI yra geresni serialai – pirmyn, būtų labai smagu :) (Aišku, gi viskas yra skonio reikalas :) ).

See you in another life, brother.

Rinkimai vyko uždarame posėdyje, tad apie jų eigą pasakyti nieko negaliu.

Tačiau tikriausiai galiu pasakyti, kad tikiuosi, jog pradėjus dirbti naujam pirmininkui, tarybos veiklos pobūdis šiek tiek pasikeis.

Pirmiausia tikiuosi, kad tarybai nuo šiol tikrai vadovaus pirmininkas, o ne LRT generalinis direktorius.

Taip pat tikiuosi, kad taryba prisimins, kad būtent jai, o ne LRT administracijai yra pavesta formuoti LRT programų strategiją, nustatyti programų mastą ir – kas svarbiausia – struktūrą. Suprantu, kad tai neįvyks staiga, tačiau labai tikiuosi, kad, pavyzdžiui, kitąmet, LRT administracija, skelbdama konkursus laidoms ne tik kad informuos apie tai tarybą, bet ir skelbs tuos konkursus pagal tarybos suformuotą strategiją.

Tikiuosi, kad pradėjus vadovauti naujam pirmininkui, taryba nebebus verčiama priimti sprendimų dėl automobilių perėmimo ar reklaminių laidų įtraukimo į tinklelį, kad naujasis pirmininkas darys viską, kad tarybos sprendimai būtų visada vykdomi.

Taip pat tikiuosi, kad vadovaujant naujam pirmininkui Lietuvos televizijoje bus daugiau nuomonių įvairovės. Bent jau tiek, kiek jos yra Lietuvos radijuje.

Viliuosi, kad bus daugiau skaidrumo, kurio LRT šiandien tikrai trūksta.

Šiaip ar taip – jei neklystu – tai D.Radzevičius bus pirmasis LRT tarybos pirmininkas, turintis žurnalistinio darbo patirties. Tai svarbu, nes LRT yra žiniasklaidos priemonė.

Tiesa, galbūt pokyčių reikės palaukti. Gal keletą mėnesių, o gal šiek tiek ilgiau.

Bet juk geriau, kai yra vilties?

Iliustruoju šį spyrį į užpakalį interneto apologetams Nielsen tyrimų bendrovės lentele:

Iliustruoju šį spyrį į užpakalį interneto apologetams Nielsen tyrimų bendrovės lentele:

Tai bent dienelė buvo! Nors buvau suplanavęs visą ją praleisti konferencijoje Login 2010, teko planus pakoreguoti. Paskambino TV/radijo (šių laikų konvergencija) laidos „Forumas“ vedėjas Virginijus Savukynas ir pakvietė į pokalbį tiesioginiame eteryje. Kadangi laida buvo apie autorių teisių problemas, visai nenustebau foje sutikęs LANVA pirmininką Vytą Simanavičių.

Tai ir pakalbėjom. Laidos įrašas yra kovo 18 dienos LRT archyve. Norite santraukos? Agitavau mažumėlę atsipalaiduoti dėl visų tų represinių priemonių ir teisinio persekiojimo. Vietoje to siūliau lipti lauk iš ketvirtos nuo galo vietos, steigti skaitmeninio turinio platinimo ir pardavimo tarnybas, mokytis sveiko įžūlumo iš Google (Google Books iniciatyvos), rodyti iniciatyvą ir nestenėti dėl piratavimo, kol nepateikėme patogios, nebrangios ir gražiai įpakuotos skaitmeninės prekės savo žiūrovams, klausytojams, skaitytojams ir vartotojams apskritai.

Kalbėjau, regis, ne į tuštumą, nes grįžęs vakare radau gražų Gustavo laišką:

„Gerą dieną, p. Džiugai

Labai patiko laida šiandien per LTV, manau, kad reikėjo tik vieno Jūsų, kiti atliko tik daugumos vaidmenį. Sėkmės.

P.s. Aš sutikčiau mokėti tam tikrą metinį mokestį už Jūsų kaip autoriaus darbą. Taip, kad kaip Jūs sakėt. „BANDOM“!!

Tai tiek.“

Net gera pasidarė. Ne dėl pasiūlymo mokėti (tokių tikrai nemažai sulaukiu, ir už visus esu labai dėkingas), o dėl to, kad žmonės pritaria minčiai nestabdyti progreso vien dėl kažkas bijo to, ko nesupranta.

Beje, Login 2010 pabaigoje, per Ignite sesijas išgirdau šiek tiek tų bijančių ir nesuprantančių. Poroje pranešimų buvo ištrauktas į paviršių ganėtinai apdulkėjęs „originalios kūrybos“ mitas ir argumentai prieš kopijavimą ir remiksą. Tinklaraščiai kartojasi kaip papūgos, Facebook ir Twitter mala ir permala tas pačias naujienas, studentai kopijuoja Vikipediją – kiek kartų girdėti šie argumentai? O ar jie pagrįsti?

Google atidžiai pažiūrėjo į žiniasklaidą internete ir rado vos 11% originalaus turinio. Australijos nepriklausomos žurnalistikos centras atidžiai pažiūrėjo į spaudą ir rado, kad joje nuo 42 iki 70 procentų skelbiamos medžiagos yra inicijuota viešųjų ryšių kompanijų. Apie kokį originalumą čia šnekama?

Nežinau, koks būtų originalumo procentas tinklaraščiuose, bet jei atsirastų bent 3-4%, tai būtų visai neblogai kaip mėgėjams, dirbantiems be atlygio. Kuo skiriasi neoriginalias žinias rašantis profesionalas nuo neoriginalias žinias rašančio mėgėjo? Tuo, kad pirmasis už tai gauna pinigų. Klausimas, ar ilgai gaus – jei skaitytojui teks rinktis, ar mokėti už naujienas, tai jis įvertins ir originalumo kiekį, ir PR įtaką. Beje, drįsčiau teigti, kad pastarųjų įtaka tinklaraščiams kol kas tikrai nesiekia pusės ar 2/3 turinio.

Apie panašius dalykus diskutavome su „Verslo žinių“ vadovu Rolandu Barysu, „15 min“ vadovu Tomu Balžeku, Tieto atstovu Mindaugu Butkumi, kolega Ernestu Janušu iš Radiocentro ir moderavusiu diskusiją Mindaugu Nastaravičiumi. Kadangi viešą žiniasklaidos atstovų nuomonę apie medijų ateitį retai girdžiu, tai labiau stengiausi klausytis, o ne ginčytis, bet su gerb. Barysu mažumėlę padiskutavau – ypač dėl vadinamojo „turinio“ vertės.

Na, taip – turinį dievina Rupertas Murdochas, gal visai nuoširdžiai. Ir aš laikau, kad tai geras dalykas. Tik man atrodo, kad ne vien Murdocho turinys yra geras dalykas. Ir su manimi sutinka bent pusė milijardo žmonių. Facebook neturi kito turinio, kaip tik tas, kurį sunešė ir surašė patys žmonės. Bet keturiems šimtams milijonų vartotojų tas turinys yra daug didesnės vertės už padėtą kokiame nors portale.

Manau, kad žmonės intuityviai supranta, kad tas turinys yra tik žaliava, iš kurios paskui jie, turinio kuratoriai, sudėlioja prasmingesnę jiems patiems ir jų „genčiai“ mozaiką. Tai laisvos formos, mėgėjiškas agregavimas. Jis yra santykinai naujas dalykas, tačiau jau dabar ieškoma, kaip dar efektyviau remiksuoti naujienas, kad jos duotų daugiau naudos ir atskleistų platesnes galimybes.

Nauja koncepcija – plataus konteksto tarnybos. Apie jas papasakosiu atskirai, tačiau pakanka paminėti Google Living Stories eksperimentą, žinių konteksto gelmę Vikipedijoje ir „atviro kodo žiniasklaidos“ iniciatyvas. Kažkur čia slypi žiniasklaidos ateitis.

Ta ateitis neįmanoma be kopijavimo ir remikso. Kaip neįmanomas mokslas, kūryba ir eksperimentavimas. Todėl kopijuokite drąsiai – kuo daugiau, tuo geriau. Idėjos neplinta be kopijos. Idėjos miršta be kopijos.

Tai visiškai nereiškia, kad žmonės nemokės už jiems patinkantį turinį. Mokės. Bet į tą kainą turės būti įskaičiuota visiška kopijos ir remikso laisvė – kaip kitaip mes perduosime visą žinių ir išminties lobį kitiems, kitoms mūsų kartoms? Uždrauskite mokiniui „kopijuoti“ iš mokytojo gautas žinias ir nebeturėsite mokytojų…

… tada jau nebesistebi, kodėl filmų tinklelis toks prastas, o talentų šou formatas visiškai sugadinamas. Tik man įdomu – ar čia turėta omenyje žmogaus pažinojimą, ar butelio pažindimą? :)

P.S.: klaidų darome visi, tačiau visuomenės informavimo priemonės jų daryti neturėtų. Ypač tokių.