Geriausi Lietuvos blogai vienoje vietoje
informacija
Kada turėsim „gmail“ diskų?
Mar 22nd

(Jeff Kubina nuotrauka)
Prireikė naujo, talpesnio disko. Šiuo metu didžiausios talpos išorinis diskas, neformuojant masyvo, yra 2 terabaitų talpos. Tai yra daug, jei turi laiko tapti skaitmeniniu bibliotekininku: kruopščiai atrinkti, ką jame saugoti, trinti seną medžiagą, stebėti laisvo vietos kiekį. Bet labai mažai, jei turi svajonę apie „gmail“ diską, kuriame niekada nieko netrini.
Jei diskų gamintojai sugebės padidinti jų talpą bent 1000 kartų, tai kada nors iš tikrųjų turėsime tokius diskus, kuriuose nereikės „daryti vietą“ trinant senus dokumentus ar perkeliant juos į optines laikmenas. Nors ne visi trinami dokumentai kada nors mums pravers, vis dėlto toks dalies praeities naikinimas nėra geras dalykas – niekada negali žinoti, kada prireiks kažkada daryto skydelio PSD failo, straipsnių juodraščių ar ganėtinai nevykusio vaizdo įrašo iš kelionės į Italiją. Diskas, iš kurio informacija netrinama, kuriame ji gula sluoksniais diena po dienos, yra indeksuojama ir pasiekiama per paiešką, būtų geras sprendimas.
Toks diskas nebegali naudoti įprastos aplankų ir failų sistemos (bent jau vartotojo sąsajoje), nes tarp tiek aplankų nieko neberasime. Dabar, kasdien naudojamame diske jų yra per 100 tūkstančių – tai kiek bus kelis tūkstančius kartų padidinus disko talpą?
Atitinkamai pasiruošti turėtų ir OS. Šiandien disko turinio indeksavimas ir paieška veikia patenkinamai, bet lėtai. Jei disko talpa ženkliai padidės, tokia sistema nebesusitvarkys su duomenų kiekiu. O ir paieška turėtų būti geriau reitinguojama – programa turi atspėti, kurie duomenys vartotojui yra svarbesni, arba, jei to nesugeba, bent jau leisti pasirinkti paieškos grupes pagal turinio tipą.
Žinoma, mūsų skaitmeninis gyvenimas tampa vis intensyvesnis, tad nežinia, ar jam visam užtektų ir petabaito disko. Bet jei užtektų netrinant informacijos bent keliems metams, jau būtų gerai. Įsivaizduoju vyrų pokalbį prie (nealkoholinio*) alaus:
– Kaip taviškis? Seniai nemačiau, jau visas vyras gal…
– Jau aštuntokas. Baigia antrą diską išaugti.
Beje, tokiame diske nebeveiktų ir antivirusinės programos. Man atrodo, kad jos ir dabar neveikia. Žinote, dėl ko? Ogi pabandykite apypilniame 2 TB diske paleisti „full scan“ – turėsite savaitę atostogų. Net varganame 160 GB diske gilus skenavimas gali trukti ne vieną valandą. Kovos su kenkėjais programomis teks stiprinti budinčią apsaugą ir interneto srauto filtrus, nes virusui praslydus į vidų dideliame diske gali jo ir neberasti… Juo labiau, kad žinodami, kiek trunka patikra, patys žmonės nenorės jos paleisti savo diskuose – tiesiog neras tam laiko.
Kitas klausimas, ar greit atsiras talpesnių diskų? 2 TB limitas parduotuvėse yra jau apie metus. Kad to negana, gerai matosi iš pardavimų dinamikos. Vos prieš kelias dienas mačiau apie 50 Hitachi 2 TB išorinių diskų gerakaina.lt, o šiandien jų nebeliko. Jei 2 TB diskai nėra perkamiausi, tai greitai tokiais taps. O kur 10 ar 20 TB? Negi nebūtų paklausos?
Tai tiek pamąstymų. Bėgu pirkti to 2 TB disko, kol jūs nenupirkote jo man iš panosės. Beveik deficitas…
*- saugau N-17 moralę.
Visosnaujienos.lt – gyvas naujienų stebėjimas
Mar 2nd

Visosnaujienos.lt yra nuostabus dalykas. Beveik magiškas. Bet neklausykite manęs – atverkite svetainę naršyklės lange ir palikite kokiam pusvalandžiui. Galite tuo metu dirbti dienos darbus, gurkšnoti kavą, šnekučiuotis su kolegomis ar namiškiais. Tai, ką jūs akies krašteliu matysite ekrane, yra šalies pulsas – gyvas naujienų srautas. Tai yra žiniasklaidos ateitis ar bent vienas jos modelis.
Visosnaujienos nuolat renka informaciją iš Lietuvos portalų bei tinklaraščių ir pateikia ją viename paprastame gyvai atsinaujinančiame lange: naujausi pranešimai „įkrenta“ į patį srauto viršų, senesni dingsta iš paskutinių eilučių. Vienu metu pagrindiniame lange galite matyti maždaug valandos šalies žinių pjūvį.
Portalas neturi archyvo ir papildomų „daugiau“ puslapių apačioje. Tai labai svarbi detalė, nes Visosnaujienos nėra įprastas naujienų agregatorius – veikiau jau ji yra langas į gyvas žinias, nenutrūkstamo informacijos srauto atkarpa.
Jis man šiek tiek primena televiziją. Žmogus stebi žinias, jis yra įvykių liudininkas, gaunantis galimybę justi jų dinamiką. Skirtingai nuo TV jis bet kuriuo metu gali paspausti antraštę ir perskaityti straipsnį, pažiūrėti nuotraukas ar reportažus. Portalo formatas neįpareigoja skaityti viską ar primygtinai spręsti, ką skaityti (kaip tradiciniame portale), palikdamas, tačiau, galimybę gilinti žinias. Jis suderina pasyvų televizinį žinių stebėjimą su pasirinkimo laisve. O ir „kanalų“ pasirinkimas yra didžiulis: nuo pagrindinių Lietuvos ir pasaulio įvykių iki siauresnių kaimo ar teatro naujienų.
Praleidęs kelias valandas su Visosnaujienos portalu likau sužavėtas. Jis yra idealus turinys antram monitoriui. Viename dirbi kasdienius darbus, kitame stebi dienos naujienų srautą. Man realaus laiko srautas įprasmina žiniasklaidos misiją ir vertę. Jame slenkančios žinios tarsi įgauna didesnę svarbą – kaip nesustabdomi akcijų kursų skaičiukai, bėgantys biržų ekranuose ir žymintys ar netgi lemiantys šalies ekonomikos būklę.
Visosnaujienos.lt nėra „galutinis sprendimas“ – jis ne visiems ir ne viskam tinka. Portalas atlieka labai specifinę funkciją, bet man atrodo, kad labai svarbią. Pasak tyrimų 42% visų skaitančių žinias portale Google News pasitenkina tik antraštėmis, nespausdami straipsnių nuorodų. Tie žmonės yra naujienų stebėtojai, o ne jų skaitytojai. Taip yra ne tik dėl laiko stokos ar didėjančio nenoro skaityti ilgus tekstus. Tiesiog žmonės stengiasi gilintis į tam tikras sferas, kuriose renka daug informacijos, o bendram naujienų srautui yra linkę skirti vakarinę „Panoramos“ per TV ar žinias per radiją pakeliui į darbą. Gyvas naujienų srautas naršyklėje yra „neįpareigojantis“, bet savaip informatyvus. Net nesigilinant ir neskaitant kiekvienos žinutės atskirai, vien iš antraščių galima jausti, kas šiandien vyksta.
Visosnaujienos idealiai dera su tokiais sprendimais kaip Instapaper. Stebint srautą galima sudominusius straipsnius sumesti į „vakarinių skaitinių krepšį“, kurį galima ištuštinti tiek prie kompiuterio, tiek ir telefono (na gerai, išmaniojo telefono) ekrane. Švarus, tvarkingas „išgliaudytas“ Instapaper tekstas – papildomas privalumas reklamos mirgėjimo išvargintoms akims.
Žinoma, Visosnaujienos nėra visiškai naujas dalykas. Su realaus laiko srautu yra eksperimentuota nemažai. Apie giminingą tarnybą Collecta rašiau prieš pusmetį. Visosnaujienos.lt neturi tiek funkcijų, kiek turi Collecta, tačiau kol kas jų paprastumas man atrodo labai patrauklus. Toks patrauklus ir užkrečiantis, kad nesinori uždaryti naršyklės. Juk tada niekas nebevyks…
Ką apie mus praneš Microsoft
Feb 25th

(twicepix nuotrauka)
Buvo nerūpestingi laikai, kai besidomint kokios nors firmos produktais ir paslaugomis tereikėjo lyginti jų privalumus ir kainą. Dabar gi į privalomų sužinoti dalykų sąrašą pateko ir privati informacija bei kontaktai, kuriuos firmos yra pasiryžusios išduoti teisėsaugos institucijoms ar kitiems smalsuoliams su įgaliojimais (LANVA kodeksą pamenate?). Atviras klausimas, ar privalėjo, tarkime, MegaNet pateikti visą vartotojų jai patikėtą informaciją, bet faktas, kad žmonėms tapo smalsu, ką jų paslaugų tiekėjai kaupia į tuos „įdavimo krepšelius“.
Neseniai svetainei Cryptome į rankas pakliuvo įdomus Microsoft dokumentas, kuriame išdėstyta firmos turimų vartotojų duomenų perdavimo pagal valstybės institucijų užklausą tvarka. 22 puslapių dokumentas buvo paskelbtas Cryptome svetainėje, bet tai kažkodėl nepatiko pačiai Microsoft, kuri kreipėsi į Cryptome talpinančią Network Solutions, kad svetainė būtų uždaryta remiantis kaltinimu, neva Cryptome pažeidė Microsoft autorių teises. Na, ji ir buvo uždaryta. Tik efektas gavosi visiškai priešingas. Dokumentas tuojau pat pasklido po internetą, jį paskelbė Wired, pakomentavo C|Net ir daugelis kitų.
Taigi jei jums smalsu, štai ką Microsoft turi suruošusi perduoti:
- El. pašto registravimo duomenis (saugomi, kol galioja paskyra).
- El. pašto IP prisijungimo duomenis (60 dienų).
- Laiškus, saugomus MSN serveriuose (bet ne tuos, kurie saugomi vartotojų kompiuteriuose).
- 10 paskutinių prisijungimų prie Live ID.
- Windows Live Messenger kontaktų sąrašą, bet ne pokalbių su tais žmonėmis turinį.
- Windows Live Spaces tinklaraščių ir komentarų skelbimo duomenis (90 dienų).
- MSN Groups prisijungimo ir duomenų persiuntimo informaciją (60 dienų).
- Xbox vartotojų gimimo datą, vardą, el. pašto adresą, gyvenamąjį adresą, pašto indeksą, telefoną, kredito kortelės numerį ir tipą, jos galiojimo laiką, žaidimų kompiuterio numerį visą interneto istoriją su IP adresais (visi duomenys saugomi, kol galioja paskyra).
Nieko labai nuostabaus, ar ne? Į akis krenta nebent tai, kad Messenger pokalbių turinys yra santykinai saugus, o štai Xbox tauta yra sekama „nuo iki“ (spėju, kad taip daroma dėl apsaugos nuo „čipinimo“ bei nelegalių žaidimų kopijų).
Man regis, kad firmos turėtų ne slėpti tokius duomenis, o atvirkščiai – skelbti šalia pasiūlymų naudotis jų paslaugomis, kad vartotojas turėtų visą informaciją apie potencialius džiaugsmus ir rūpesčius. Gal dalis jų nuspręstų rinktis paslaugų bendrovę pagal tai, kaip kukliai ji pasiryžusi kaupti svetimus duomenis? Kodėl ne? Prasidėjus The Pirate Bay procesui daug interneto paslaugų tiekėjų pasigyrė saugosią prisijungimo duomenis kuo trumpiau arba išvis nesaugosią. Kai kam tai yra rimtas konkurencinis privalumas.
Gal mūsų supratimas, kuri firma labiau gerbia vartotojų privatumą yra klaidingas? Tik turėdami oficialius „įdavimo krepšelių“ duomenis palyginimui galėtume spręsti, kas saugiau – Google, Yahoo, Microsoft ar kieno kito tarnybos…
Baltijos jūros sveikatos regiono logotipo konkursas
Jan 18th

Nors šis tinklaraštis su dizainu neturi beveik nieko bendra, žinau, kad kai kurie skaitytojai yra neblogai įvaldę planšetę, tad galbūt ši informacija jus sudomins.
Šiandien iš kolegos Marijaus sužinojau apie Baltijos jūros sveikatos regiono logotipo konkursą, kurio pagrindinis prizas 500 Eurų grynais ir kelionė, verta 700 Eurų, į bet kurį pasirinktą Baltijos šalių miestą (išskyrus savo šalį).
Konkurso sąlygos išdėstytos anglų kalba:
Open Competition for design of new logo for EU Baltic Sea Health Region The EU Flagship project Baltic Sea Health Region (BSHR) was launched October 2009. We now invite students within marketing, branding, communication and design to forward proposals for a logo for Baltic Sea Health Region (BSHR).
Deadline for your proposal is Monday 1 March 2010.
The logo should express the intentions and values of BSHR and clearly signals the relationship to the Baltic Sea Region. For more information on BSHR please see http://www.scanbalt.org/projects/bsr+health+region. In addition it should be in a format suitable for all common use on web and printed material.
In order to participate you forward a short motivated proposal to the BSHR secretariat at pf@scanbalt.org, max 1-3 pages. It will then be reviewed by an expert committee.
The winner will be declared no later than at the end of March and will receive a prize of 500 Euro plus a visit to one of the cities of the Baltic Sea Region of own choice but other than in your home country for a maximum value of 700 Euro including economy flight ticket and accommodation. It has to be documented that it includes a visit to an institution or company of relevance for your study.
The winning logo and a portrait of the designer will be published in ScanBalt News and on www.scanbalt.org.
All rights to use of the winning logo belongs to ScanBalt fmba, Arne Jacobsens Alle 15, 2, 2300 Copenhagen, Denmark.
For further information please contact Peter Frank, BSHR Secretariat at
+45 27141078 or pf@scanbalt.org
Manau tai ne tik gera proga laimėti vertingą prizą, bet taip pat ir turputį išgarsėti bei praplėsti kontaktų / pažinčių ratą.
Įrašo iliustracija paimta iš ScanBalt svetainės.

Nauji pasisakymai