Geriausi Lietuvos blogai vienoje vietoje
vyrai
Pamokėlės vyrams
Jul 29th
Mieli vyrai, nežinote kaip patogiai lovoje apkabinti savo moterį arba ką daryti su netikėtai susikaupusiomis dujomis? Mokykitės!
(1 votes, average: 5.00 out of 5)
Loading ...This is the way I dump people
Jun 23rd
Nesveikai skauda gerklę. Kažkam Londone gal skauda širdį. Žmonės šneka, kad pasielgiau labai žostkai (čia tie, kuriems teko garbė paskaityti mano rašytas žinutes). Tai, kad aš tik tiesą sakau. Man pochui, man nusibodo. Sako – tu parašyk žmogui gražų ilgą meilą – viską paaiškink. Jūs ką išprotėjot? Man šiandien darbo diena. 
Vienu žodžiu, FINITO įvykdytas.
Na, ir tegul mane laiko visi negera. Esu savim patenkinta. Esu atviras mielas žmogutis. Neskraidau, kur papuola.
Aš geriu arbatėlę ir man patinka gražūs berniukai. Dar va burgeriai ėmė patikt. O štai pomų sultys tai nuo seno patinka man. Nuo tada, kai susipažinau su Dubauskaite ir ji man, nepilnametei, nupirko Bloody Mary “Tilto bare”. These were the days. Šiandien ryte maukiau labai gerai paruoštas pomidorų sultis pusryčiams. Maukiau taip, kaip karvė tikrai negertų savo pieno. Nom nom.
Kviečiu “Maistas Ausims” žurnalo skaitytojus prisijungti prie mano diskusijos su savimi ir papasakoti savo baisiausias “metimo” istorijas. Galbūt kas nors skuduru per veidą trenkė Jums, o galbūt Jūs patys prišikote kam nors ant galvos? Maloniai prašome pasidalinti. Galite pasakoti ir nuobodesnes istorijas. Mes mielai jas iškalausysime didesnio komentarų skaičiaus vardan.
(No Ratings Yet) Loading ...“Life is a bitch and she is not user friendly anymore.” – einamiausios mano vyrų karjeroje profesijos atstovas.
Jun 23rd
Ugnikalnis Kamčiatkoje neišsiveržė, užtat išsiveržė ugnikalnis mano smegenyse. Į Londoną aš taip ir neišskridau. Esu Vilniuje. Savaime suprantama, į Italiją irgi nepateksiu, nes mano skrydis yra rytoj iš Londono. LOL. Loldon. Durdom.
Mano Londono, kaip čia pavadinti… nesugalvoju, tad nevadinkime jo niekaip… na, žodžiu, toks ponas, laukė manęs su vakariene ir dovanomis. Laukė manęs dvi savaites. Aš neatvažiavau. Jis man sakė telefonu, ar aš įsivaizduoju tą jausmą, kai grįžti po atostogų į darbą ir tavęs bendradarbiai klausia, ar zajabis pasideginai užsienyje, o jis neturės jiems ką atsakyti. Pasakiau nei daug, nei mažai – “Sorry”. Jis manęs klausia, kas turėjo dėtis mano galvoje, kad aš nuspręsčiau neskristi. Pasakiau – “I just didn’t feel like doing this”.
Tuo metu aš valgiau burgerį, gėriau pomidorų sultis ir nenakvojau namie. Šios naktys man patinka. Tačiau ta sūka karma sumanė mane panervinti ir apdovanojo neapsakomu gerklės skausmu. Aš neturiu laiko sirgt. Neturiu tiek dienų Vilniuje, kad galėčiau dar ir pasirgt. Tai ir nesirgsiu.
Vakar per pietus susitikau su savo mylimu tėvu ir draugu Emiliu. Pasakiau jam, kad dabar turėčiau būti pakeliui į oro uostą ir papasakojau visą istoriją. Emilis susiėmė už galvos; paklausė, kam man tie lėktuvo bilietai, jei aš ir taip kosmose skraidau; na, ir pareiškė, kad aš jokiais praleistais skrydžiais jo tikrai nenustebinsiu. Sėdėdamas vynynėj gėdino mane prisiminimais apie senesnius mano “žygdarbius”, kurių čia gal gėriau neminėkime.
Nuojauta kužda, kad į sekantį lėktuvą man ir vėl bus per skausminga lipti. Bet aš neturiu kito pasirinkimo. Išskyrus teisingą.
(No Ratings Yet) Loading ...Kaip atskirti protingą berną nuo dauno?
May 19th
Daunas tau bučiuoja šikną ir serga kažkokia neaiškia šizofrenijos forma. Jos dėka, prieš akis jam makaluojasi NESĄMONĖS. Dažniausiai šie halionikai vaizduoja tavo meilę jam. Kurios, aišku, nėr. Bet daunui juk nedaeina, kad nuėjimas išgert kavos daugiau nei kartą metuose toli gražu nereiškia tavo suinteresuotumo. Greičiau atvirkščiai. Daunas mėgsta karts nuo karto (dešimt kartų į dieną) “padaryti tau skambutį”.
Protingas susipratęs, kad tau pochui, tokiu atveju kaip tik kuo greičiau pasiųstų tave nachui.
Kad tik pats netaptų daunu… kai tą padarytum TU.
(No Ratings Yet) Loading ...One of those days
May 6th
Vakar sutikau geriausią taksi vairuotoją pasaulyje. Jis negalėjo manęs rasti, bet nujautė, kad ta vargšė mergaitė, sėdinti ant bordiūro ir yra Evelina, kurios jam reikia. “Evelina!” – pašaukė jis mane. Aš pradėjau bėgti link jo. Įšokau į taksą ir mes pradėjom kalbėt. Pradžioj jis man pasakojo, kaip sunkiai manęs ieškojo. Sako – taip gerai pažįstu šitą rajoną ir nerandu. “Aš juk čia (E9) gimiau.” Sakau – “Ane? Rimtai? Kurioj gatvėj tiksliai?” Tada jis pasakė gatvės, kurioje gyvenu, pavadinimą.
Šiaip visa vakarykštė diena buvo nenormali. Vakare nuo nuovargio jau sunkiai susikalbėjau su kuo nors. “I’m so lost… that I even got lost.” Pamenu pasakojau draugams, kaip man patinka, kai žmonės moka tinkamai naudotis pinigais. Tada iš banknoto pradėjau sukti triubelę.
(banknotą sukau tik dėl vaizdo – visai neplanavau jo naudoti pagal paskirtį)
Visą dieną vainikavo rytinis sapnas. Sapnavau, kad Londono undergrounde yra… jūra. Anyway, sapnas pavirto košmariška machinacine istorija apie bernus. Sukčiavau, kaip ir visą gyvenimą, bet šįkart mane PAGAVO. Paskutinė scena: bėgu iš murzinos jūros pilnos gyvačių ir visokių pabaisų. Atsibudau pašokdama iš lovos.
(No Ratings Yet) Loading ...Atchodų kliedėsiai
Apr 1st
Pasakojau čia draugui neseniai (pachmo metu), kaip man patinka gėrimai, gal net “nesąmonės” ir kokia nedorėlė aš vis tik esu. Tiesą sakant, tiesos aš čia per daug apie save neskleisiu – man rūpi, kad gerai skaitytųsi. Taipogi man rūpi, kad nepereskaitytų kas nereikia.
<…> tikrai nepasakosiu, ar turėjau one night standų pastaruoju metu. Why should I? Aš nenoriu, kad žinotumėt BET KURIUO ATVEJU.
1) Jeigu turėjau, laikysite mane kekše (kokia ir esu) – o aš kaip tik šiuo metu kuriu naująjį įvaizdį. “Pamaldusis”. Šv. Evelinai virš galvos pukuojasi įsivaizduojama aureolė. Kitų atributų kaip ir nėra.
2) Jei neturėjau, laikysite mane žiopla lūzere. Galbūt net pamanysite, jog manęs niekas nenorėtų patvarkyti. O Dieve, kaip tai būtų siaubinga, kai pagalvoji! Neminėk Dievo vardo be reikalo, mieloji.
<…> Niekada nemėgau girtis savo “pasiekimais”. O kartais taip norėtųsi. Tačiau tada pagalvoji, kad nesi vyras, todėl “ereliški” būdo bruožai moteriškai giminei bonusų nepriduoda. Žodžiu, viską papasakojau draugui. Pasakiau, kad nežinau, ką man daryti, nes esu nevaldoma ir verkiu po to pastoviai. Nelaiminga ir nelaiminga. Verkiu, bet nesikeičiu. Vis tiek darau savo šūdus ir toliau.
Draugas man pareiškė, kad egzistuoja vienintelis būdas šiek tiek apsitvarkyti gyvenimą – susirasti diedą, kuris mane suvaldytų. Pagalvojau, kad jis yra teisus. Kita vertus, taip pat pagalvojau, kad gal nenoriu aš visai jokio diedo (O gal aš bandau save apgauti? Neįsivaizduoju – meluoju pernelyg gerai, kad atpažinčiau savo pačios blefą).
Galiausiai man iškilo klausimas – ar įmanoma mane suvaldyti? Nu bet rimtai – neįsivaizduoju savęs “in a relationship” šiuo metu. Aš nesu prieš santykius. Gink Dieve, tikrai NE. Bet aš bijau, kad jei įsitaisysiu rimtą bachūrą, ką nors įdomaus praleisiu per jį. Pavyzdžiui, geresnį bachūrą. Jaunystėje, jei jau turėdavau kokį “oficialų”, būtinai slėpdavau jį nuo “šiaip kavalierių”. Nes pastarieji sužinoję atseit manęs nebenorės. O man gi čia katorga būtų. Man gi reik dėmesio IŠ VISŲ. Ne iš vieno. Norėkite manęs visi.
P.S. Šitas postas nėra naujas. Tiesiog nepostinau jo seniau kažkaip.
P.P.S. Greičiausiai dėl to, kad po atchodų man jis tapo nebeaktualus.
(No Ratings Yet) Loading ...“Married women in Lithuania are the EASIEST.”
Mar 29th
- Is it easy to take a married woman home?
- Jesus Christ… Are you kidding? Married women in Lithuania are the EASIEST. Lithuanian men are fucking losers… and when they marry a woman, they think they don’t have to do ANYTHING anymore. That they already bought the cow…. So, these women are so neglected.
(No Ratings Yet) Loading ...Dėkingumas
Feb 5th
Nekenčiu, kai mane verčia būti dėkinga per prievartą. Tipo, padaro kažkokią paslaugą ir tada mol – KOKS AŠ ŠAUNUOLIS – DĖKOK MAN. Visų pirma, jeigu ir nepasakau stebuklingo žodžio “ačiū”, dar nereiškia, kad nesu dėkinga. Gal nespėjau, o gal atsidėkoju kažkokiais kitokiais veiksmais net neįvardindama to. O kai, blet, man pasako – “Na, Evelina, ačiū man.” Tai BBD. Gal tada geriau vapšie nieko tu man nedaryk. Beje, turiu nuliūdinti, pliusai pas mane taip neuždirbami. Nuopisos, be abejo, lai bando gauti mano palankumą dovanomis, pinigais, paslaugomis, “gerumu”… Bet tikri profesionalai vis tiek juos lenks nepajudindami nė pirštelio.
(No Ratings Yet) Loading ...В мире животных
Jan 21st
Nekenčiu nemigos ir nuotaikų kaitos. Atsiguliau su zjbs nuotaika, po to kažkaip mąstyt per daug pradėjau. Rezultate ji sugedo ir nebegalėjau užmigti. Tada pradėjo skaudėti galvą – teko kelt šikną ir eit iki virtuvės tabletės. Mane labai lengva sunervinti. Negerai. Noriu į Londoną. Nenoriu į Londoną. Aišku, kad noriu. Bet… Na, kam reikia, tas žino, kas tas “bet”. Nx, nesikeikiant.
Kažkas iš skaitytojų manęs šian užklausė labai šauniai – “Diedo tai neturi, tai kaip smaginies?” Hm… Jaučiuosi pervargus, kad sugalvočiau intriguojantį atsakymą. Kitokie netinka šitokio pobūdžio klausimams. Mane tenkinantis atsakymas turėtų sukelti dar daugiau klausimų – o tai su kuo gi ji duodas? gal su kokiu afro-pakistaniečiu? o gal su moterimi? o gal su niekuo… KAIP LOPĖ? Duoduos, su kuo noriu – toks būtų atsakymas.
Taip ir nesusitikau su Tėvu. Nei vienu, nei kitu. Gal dar spėsiu. Nors abejotina, nes mano valandos jau suskaičiuotos. Kiekvieną kartą, kai iš kur nors grįžtu į Loldoną, mane apima jausmas lyg pradėčiau kažkokį naują gyvenimo etapą. Problema tame, kad nuo mano atvykimo tenais pirmą kartą, atvirai šnekant, nelabai kas ir pasikeitė. Ir šį kartą aš jau imu dėl to nerimauti. Nes jau matau, kad mano kantrybė – ant išsekimo ribos. O dalykai, kuriuos jau seniai norėjau išspręsti, JAU GAL TEGUL IR IŠSISPRENDŽIA. Po galais.
Sėdžiu ant skardžio krašto. Už nugaros girdžiu atbėgančių vilkų bandą. Jie nori mane suėsti. Jei nušoksiu apačion – AMEN. Jei nenušoskiu apačion – irgi lygtais AMEN’as gręsia. Kad išsigelbėčiau, turiu išmokti skraidyti, pavirsti “nividimka” arba kažkokiu man nežinomu būdu suvaldyti tas išalkusias miško sabakas.
Dar galiu apsimesti, kad tie vilkai yra tik avinai.
Jo, teisingai, Evelina. Reikia keisti požiūrį.
(No Ratings Yet) Loading ...Ai, nežinau
Jan 20th
Rytoj manęs laukia paskutinis egzas. Kaip matote, šiuo metu jam labai atsakingai ruošiuosi.
Kodėl daugelis moterų amžinai pergyvena dėl savo svorio ir šiaip išvaizdos? Atsakymas kaip ir aiškus – dėl savęs ir vyrų. Kažin, dėl ko labiau… Ne retorinis.
Aš noriu skeletinių kojų. Na, ir ką Jūs man? Noriu ir viskas. Ko dar noriu? Noriu, love handles amputacijos. Kodėl amputacijos, o ne sporto arba dietos? Todėl, kad šią vietą ypatingai sunku liekninti. Pvz., kai aš dietinuos, man svoris nukrenta nuo pilvo, papų… Na, ir viskas. Žopa, klubai ir love handles ir toliau mane nervina – pasilieka savo vietoje, kurią gavo be leidimo. Kiekvieną mielą dieną aš žiūriu į vedrodį. Iš visų pusių. Žiūriu, žiūriu. Bandau kažką įžvelgti – a vdrug koks gramas prilipo! Per pastarąjį dešimtmetį neatsimenu dienos, kad nebūčiau to dariusi. Čiuju, visos, kiek durnesnės, bobos taip daro. O vyrai? Kaip bebūtų liūdna, daugelis vyrų nemato toliau savo bybio.
Atsimenat, nuo pradinių klasių mus mokė, kad SPORTAS = SVEIKATA? Labai įdomu, kas iš Jūsų lankosi sporto klube dėl sveikatos? Niekam nerūpi ta sveikata. Visiems rūpi tik išvaizda. Kodėl ji mums rūpi? Nes, kad būčiau laiminga, mano išvaizda turi būti geresnė, negu tavo. Visi žmonės – konkurentai. Viskame. Štai paimkime mane kaip pavyzdį. Blaiviai mąstant (possible in theory, impossible in practice), iškyla klausimas – kodėl man turėtų rūpėti kažkokios ten kūdos kojos? Ogi todėl, kad kojų rinkoje man norėtųsi užimti aukštas pozicijas. Tas pats galioja ir kitoms kūno dalims. Netgi smegenims. Kai mus, kalbančias prekes, vertina KLIENTAS, esame suinteresuotos, kad nupirktų būtent mus. Štai pvz., nacher man reikia baigti bent jau bakalaurinį? O vat todėl, kad turinčios bakalaurinį mane lenkia tuo savo diplomu. Man nepatinka, kai mane lenkia. Dėl šios priežasties esu priversta VYTIS.
Dieve, kaip aš nekenčiu žmonių. Jūs visi tokie nuostabūs, kad net bloga darosi. Prašau, apsikraukit greičiau tais vaikais, išstorėkit, bankrutuokit ir nebenervuokit manęs. Ir pasakykit, kad nekenčiat manęs ne mažiau, negu aš Jūsų – sąžinė bus ramesnė.
(No Ratings Yet) Loading ...
Nauji pasisakymai